Netaršus ir darnus judumas
Norint pasiekti ES klimato srities tikslus labai svarbu dekarbonizuoti transporto sektorių. ES taisyklėmis siekiama, kad judumas taptų darnesnis ir kartu būtų užtikrintas susisiekimas visoje ES.
Klimato srities tikslai ir transporto sektorius
ES remia transporto sistemų plėtojimą, kad būtų skatinama bendroji rinka ir gerinamas susisiekimas tarp Europos regionų, tuo pat metu dekarbonizuojant sektorių.
Pagal Paryžiaus susitarimą, ES šalys yra įsipareigojusios iki 2050 m. užtikrinti ES poveikio klimatui neutralumą. Kad ES pasiektų šį tikslą, ji iki 2030 m. bent 55 % sumažins visos ekonomikos grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu, o iki 2050 m. šį teršalų kiekį toliau palaipsniui mažins.
Kad transporto sektorius tinkamai prisidėtų, jis turi būti pertvarkytas: iki 2050 m. turės būti 90 % sumažintas jo išmetamas ŠESD kiekis, (palyginti su 1990 m. lygiu).
Transporto sektoriuje išmetama ketvirtadalis viso ES išmetamo ŠESD kiekio
Pažanga mažinant išmetamą teršalų kiekį transporto sektoriuje vyksta lėčiau nei kituose ekonomikos sektoriuose. Nors kituose sektoriuose išmetamųjų teršalų kiekis gerokai sumažėjo, transporto sektoriaus išmetamas teršalų kiekis pastaraisiais metais padidėjo. Labai svarbu, kad keleivinis ir krovininis transportas ES taptų veiksmingesnis ir mažiau priklausomas nuo iškastinio kuro.
2021 m. Taryba priėmė išvadas dėl Komisijos darnaus ir išmanaus judumo strategijos, kuriose išdėstyti ES tikslai užtikrinti, kad judumas ES taptų ekologiškas, išmanus ir atsparus.
55 % tikslo priemonių rinkinys – tai politikos iniciatyvų ir teisės aktų rinkinys, kuriuo siekiama 2030 m. tikslo bent 55 % sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir kuris apima pagrindines iniciatyvas, kuriomis siekiama dekarbonizuoti kelių, oro ir jūrų transportą.
Toliau pateikiamos kelios naujausios ES politikos iniciatyvos, kuriomis siekiama darnesnio judumo ES.
Sausumos transportas
Lengvieji automobiliai ir furgonai: išmetamo CO2 kiekio normos
Kelių transporto sektoriuje išmetama daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Vien lengvieji automobiliai išmeta 12 % viso ES išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio.
2023 m. kovo mėn. Taryba, peržiūrėdama 2019 m. ES reglamentą, priėmė naujas taisykles, kuriomis siekiama dar labiau sumažinti naujų lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamą CO2 kiekį.
Peržiūrėtose taisyklėse nustatyti laipsniško išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai. 2030–2034 m. naujų lengvųjų automobilių išmetamų teršalų kiekį reikės sumažinti 55 %, o naujų furgonų – 50 %, palyginti su 2021 m. tikslais.
Nuo 2035 m. visi nauji lengvieji automobiliai ir furgonai turės būti visai netaršios transporto priemonės.
Sunkvežimiai ir autobusai: išmetamo CO2 kiekio normos
2024 m. gegužės mėn. Taryba priėmė naujas taisykles, kuriomis siekiama sugriežtinti sunkiųjų transporto priemonių išmetamo teršalų kiekio normas. Reglamentu atnaujinamos 2019 m. taisyklės siekiant padėti užtikrinti, kad ES galėtų įgyvendinti savo užmojus kovojant su klimato kaita.
Reglamentu siekiama, kad laikantis ES klimato srities tikslų būtų sumažintas kelių transporto sektoriaus išmetamas CO2 kiekis, padidinant 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus (−45 %) ir nustatant naujus 2035 m. (−65 %) ir 2040 m. (−90 %) tikslus.
Taisyklėmis išplečiama ankstesnio reglamento taikymo sritis, kad išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai būtų taikomi beveik visoms naujoms sunkiosioms transporto priemonėms, išmetančioms sertifikuotą CO₂ kiekį, įskaitant mažesnius sunkvežimius, miesto autobusus, tolimojo susisiekimo autobusus ir priekabas.
Pagal naująsias taisykles nuo 2035 m. visi nauji miesto autobusai turės būti visai netaršūs. Tolimųjų reisų autobusams ir tolimojo susisiekimo autobusams ir toliau bus taikomi bendri tikslai.
2023 m. spalio mėn. Taryba pasiekė susitarimą (bendrą požiūrį) dėl šio pasiūlymo. 2024 m. sausio mėn. Tarybos ir Europos Parlamento derybininkai pasiekė preliminarų politinį susitarimą dėl taisyklių. Taryba jas priėmė 2024 m. gegužės mėn.
EURO 7
ES yra ne tik nustačiusi transporto priemonių išmetamų teršalų normas, bet ir priėmusi taisykles, kuriomis siekiama sumažinti kelių transporto sektoriaus išmetamą kitų oro teršalų kiekį.
EURO 7 reglamente nustatytos taisyklės dėl išmetamo teršalų kiekio, kurios papildo pirmiau nurodytas CO2 ribines vertes ir apima kitus taršiuosius elementus. Tai, be kita ko, apima padangų dilimo, stabdžių ir baterijų keliamą taršą.
Viename teisės akte nustatytos lengviesiems automobiliams, furgonams ir sunkiosioms transporto priemonėms taikomos taisyklės.
2023 m. birželio mėn. Taryba patvirtino bendrą požiūrį dėl reglamento. 2023 m. gruodžio mėn. Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl šio pasiūlymo. Naująjį reglamentą Taryba priėmė 2024 m. balandžio mėn.
Kelių apmokestinimas
ES teisės aktuose nustatytos sunkiųjų transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra kelių infrastruktūra valstybėse narėse taisyklės.
2021 m. lapkričio mėn. Taryba pritarė šių taisyklių, kurios bendrai vadinamos Eurovinjetės direktyva, peržiūrai. Peržiūrėtu teisės aktu siekiama skatinti ekologiškesnį ir efektyvesnį transportą ir į jį įtraukta nauja išmetamo CO2 kiekio mažinimo sistema, kuria siekiama sumažinti sektoriaus anglies dioksido pėdsaką vadovaujantis Europos žaliuoju kursu ir Paryžiaus susitarimu.
Direktyva įsigaliojo 2022 m. kovo mėn.
Geležinkeliai
Kadangi geležinkelių transportas yra daugiausia varomas elektra, jis yra darniausia transporto rūšis. Remiantis Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2018 m. geležinkelių sektoriui teko vos 0,4 % viso ES išmetamo ŠESD kiekio.
2021 m. Taryba priėmė išvadas dėl geležinkelių kaip išmanesnio ir darnesnio judumo Europos Sąjungoje dalies. ES ministrai pabrėžė, kad ES reikia toliau plėtoti tiek keleivinį, tiek krovininį geležinkelių transportą.
2023 m. liepos 11 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumo naudojimo, kuris yra įtrauktas į Krovininio transporto žalinimo dokumentų rinkinį. Ši iniciatyva apima priemones, kuriomis siekiama geriau valdyti, koordinuoti ir taip didinti geležinkelių pajėgumą. 2024 m. birželio mėn. Taryba susitarė dėl derybinės pozicijos dėl pasiūlymo.
Geležinkelių transporto keleivių teisės
2021 m. ES peržiūrėjo savo taisykles dėl geležinkelių keleivių, kad geriau apsaugotų keleivių, visų pirma negalią turinčių ar riboto judumo asmenų, teises. Siūlomais pakeitimais taip pat remiamas netaršus judumas – keliautojams bus lengviau vežti dviračius traukiniais.
Peržiūrėtomis taisyklėmis geležinkelio įmonės įpareigojamos įrengti erdves dviračiams ir informuoti keleivius apie turimų dviračiams skirtų vietų skaičių. Paprastai turi būti įrengtos bent keturios erdvės dviračiams kiekviename Europos traukinyje.
Naujosios taisyklės įsigaliojo 2021 m. birželio mėn.
Aviacija
Iniciatyva „ReFuelEU Aviation“: tvarūs aviaciniai degalai
Tvarūs aviaciniai degalai (biokuras, sintetiniai aviaciniai degalai ir perdirbtos anglies aviaciniai degalai) yra viena iš pagrindinių trumpalaikių ir vidutinės trukmės laikotarpio priemonių siekiant gerokai sumažinti orlaivių išmetamų teršalų kiekį. Tačiau šis potencialas iš esmės neišnaudojamas, nes žemas pasiūlos lygis kliudo tvarių aviacinių degalų plėtojimu, o kainos smarkiai lenkia iškastinio kuro kainas. Dėl to tokie degalai sudaro tik 0,05 % visų aviacijos sektoriuje sunaudojamų degalų.
Į 55 % tikslo priemonių rinkinį įtrauktu reglamentu dėl iniciatyvos „ReFuelEU Aviation“ siekiama sumažinti aviacijos aplinkosauginį pėdsaką ir padėti ES siekti savo klimato srities tikslų didinant tvarių aviacinių degalų naudojimą, kartu užtikrinant vienodas sąlygas darniojo oro transporto sektoriui. Pagal naująsias taisykles orlaivių degalų tiekėjai iki 2050 m. tvarių degalų dalį turės padidinti iki 70 %.
2023 m. balandžio mėn. pasiekus preliminarų susitarimą dėl pasiūlymo su Europos Parlamentu, 2023 m. spalio mėn. Taryba reglamentą priėmė.
55 % tikslo priemonių rinkinys: ekologiškesnių degalų naudojimo aviacijos ir jūrų sektoriuose didinimas (Infografikas.)
Tarptautinės aviacijos tvarumas
Visos ES šalys yra Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) narės. Kartu su kitomis narėmis jos siekia didinti aviacijos aplinkosauginį veiksmingumą.
Siekdama kuo labiau sumažinti neigiamą tarptautinės civilinės aviacijos poveikį klimatui ir skatinti tvarų tarptautinės aviacijos augimą, ICAO rengia keletą priemonių, be kita ko:
- tobulina orlaivių technologijas,
- tobulina veiklą,
- kuria tvariuosius aviacinius degalus,
- diegia CORSIA (Tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistemą).
2020 m. birželio mėn. ES patvirtino, kad dalyvaus sistemoje CORSIA nuo savanoriško etapo pradžios 2021 m. sausio 1 d. Be to, 2022 m. gruodžio mėn. Taryba priėmė sprendimą, kad valstybėms narėms būtų sudarytos sąlygos įvykdyti kai kurias savo CORSIA pareigas.
2021 m. liepos mėn., atsižvelgdama į 55 % tikslo priemonių rinkinį, Komisija pateikė pasiūlymą dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) peržiūros aviacijos srityje, siekdama padidinti sektoriaus indėlį į ES klimato politiką ir įgyvendinti CORSIA Europos Sąjungoje. 2023 m. balandžio mėn. Taryba priėmė naująsias taisykles.
- Taryba priėmė sprendimą dėl oro transporto išmetamų teršalų kiekio kompensavimo reikalavimų (CORSIA) (pranešimas spaudai, 2022 m. gruodžio 19 d.)
- 55 % tikslo priemonių rinkinys: Taryba priėmė svarbiausius teisės aktus, kuriais įgyvendinami 2030 m. klimato tikslai (pranešimas spaudai, 2023 m. balandžio 25 d.)
- Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO)
Bendras Europos dangus
ES institucijos plėtoja Europos oro erdvės valdymui skirtas bendrąsias taisykles ir tikslus Bendro Europos dangaus kontekste. Efektyvus oro eismo valdymas turėtų padėti sumažinti išmetamą teršalų kiekį šiame sektoriuje, taip pat užtikrinti pakankamus pajėgumus ir didesnį išlaidų efektyvumą.
2020 m. rugsėjo 22 d. Komisija pateikė iš dalies pakeistą pasiūlymą pakeisti esamą reglamentą. 2021 m. birželio mėn. Taryba susitarė dėl pozicijos (bendro požiūrio) dėl Bendro Europos dangaus reformos.
2024 m. kovo mėn. Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl reformos, kurią turi patvirtinti abi institucijos. 2024 m. rugsėjo mėn. Taryba priėmė poziciją dėl reformos per pirmąjį svarstymą.
Jūrų transportas
Iniciatyva „FuelEU Maritime“: dekarbonizuoti degalai
Įgyvendinant iniciatyvą „FuelEU Maritime“, kuri yra įtraukta į 55 % tikslo priemonių rinkinį, bus skatinama jūrų transporto sektoriuje naudoti atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako degalus.
Tikslas – iki 2050 m. bent 80 % sumažinti laivuose sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumą, skatinant ES uostais besinaudojančius laivus naudoti tvaresnius degalus, kartu užtikrinant sklandų jūrų laivybos veikimą ir vengiant vidaus rinkos iškraipymų.
Taryba naująsias taisykles priėmė 2023 m. liepos mėn.
ES taip pat dirba Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) kontekste, kad būtų sumažintas laivų išmetamas ŠESD kiekis. 2023 m. liepos mėn. priimta peržiūrėta IMO išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategija, kuria siekiama maždaug 2050 m. užtikrinti nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį. Šiuo metu svarstomos peržiūrėtos IMO strategijos įgyvendinimo priemonės.
Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir kitos ES valstybės narės dalyvauja IMO posėdžiuose ir aktyviai prisideda prie aplinkos apsaugos bei kitų priemonių plėtojimo. Visos ES valstybės narės yra organizacijos narės.
Švaresnės jūros
Siekdama užtikrinti švaresnę laivybą Europos Sąjungoje, Taryba rengia saugios laivybos dokumentų rinkinį. Į rinkinį įtrauktos priemonės, susijusios su:
- uosto valstybės kontrole,
- tarša iš laivų,
- vėliavos valstybės reikalavimų laikymusi,
- avarijų tyrimais,
- Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) įgaliojimų peržiūra.
Tikslas – modernizuoti ES saugios laivybos taisykles ir sumažinti vandens taršą iš laivų.
Daugiarūšis transportas
Transeuropinis transporto tinklas (TEN-T)
1996 m. pradėtas naudoti transeuropinis transporto tinklas (TEN-T) buvo sukurtas siekiant nustatyti kriterijus, taikomus tarpvalstybiniams projektams, kuriais siekiama užtikrinti transeuropinį susisiekimą.
Dabartinės dar 2013 m. parengtos TEN-T gairės, nuo 2021 m. gruodžio mėn. yra iš esmės pertvarkomos.
2023 m. gruodžio mėn. Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės ir Europos Parlamento derybininkai pasiekė preliminarų susitarimą dėl peržiūrėto reglamento dėl ES TEN-T tinklo plėtros gairių. Taryba reglamentą priėmė 2024 m. birželio mėn.
Naujuoju teisės aktu siekiama sukurti patikimą, sklandų ir kokybišką transporto tinklą, kuriuo visoje Europoje būtų užtikrintas darnus susisiekimas be fizinių pertrūkių, trukdžių ir trūkstamų jungčių. Tinklas bus plėtojamas arba modernizuojamas laipsniškai, naujuoju reglamentu nustatant aiškius trijų lygmenų TEN-T tinklo užbaigimo terminus:
- pagrindinis tinklas turi būti sukurtas iki 2030 m.,
- naujas į reglamentą įtrauktas išplėstinis pagrindinis tinklas – iki 2040 m.,
- visuotinis tinklas – iki 2050 m.
Alternatyviųjų degalų infrastruktūra
Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentu (ADIR) siekiama užtikrinti viešai prieinamos elektros įkrovimo ir alternatyviųjų degalų pildymo infrastruktūros diegimą ES mastu kelių transporto, aviacijos ir vandens transporto sektoriuose.
Taisyklėse nustatyti įkrovimo stotelių ir degalų pildymo stotelių įrengimo tikslai. Tai apima ir tikslą užtikrinti, kad pagrindiniuose keliuose įkrovimo stotelės būtų įrengtos bent kas 60 kilometrų.
2023 m. liepos mėn. Taryba priėmė naująsias taisykles.
Pasirengimas įgyvendinti 55 % tikslo priemones: tvaresnio transporto link (Infografikas.)
Intelektinės transporto sistemos
Taryba priėmė naują intelektinių transporto sistemų diegimo sistemą, kad būtų paspartinta skaitmeninė pertvarka ir išmanesnis judumas ES. Naujosios taisyklės yra Komisijos darnaus ir išmanaus judumo strategijos dalis.
Intelektinės transporto sistemos (ITS), pvz., kelionių planavimo sistemos, pagalbos iškvietos sistema „eCall“ ir automatizuoti automobiliai, iš esmės keičia tai, kaip žmonės juda, nes taip taupomas laikas, mažinamas išmetamųjų teršalų kiekis bei grūstys ir supaprastinamas kelionių planavimas.
Peržiūrėta ITS direktyva, kurią Taryba priėmė 2023 m. spalio mėn., siekiama užtikrinti, kad skaitmeniniai duomenys, kuriais grindžiamos paslaugos, pavyzdžiui, kelionių daugiarūšiu transportu planavimo ir navigacijos paslaugos, taptų greičiau prieinami ir labiau sąveikūs. Tai sudarys sąlygas palaikyti ryšį tarp transporto priemonių ir kelių infrastruktūros, pavyzdžiui, bus galima įspėti apie tokius netikėtus įvykius kaip priekyje susidariusios eismo spūstys.
Krovininio transporto žalinimas
Krovininis transportas išmeta daugiau nei 30 % transporto sektoriuje išmetamo CO2 kiekio. Numatoma, kad krovininio transporto apimtys augs.
2023 m. liepos mėn. Komisijos pristatytu Krovininio transporto žalinimo dokumentų rinkiniu siekiama pagerinti krovininio transporto veiklos rezultatus:
- nustatant priemones jo veiksmingumui ir bendram tvarumui didinti,
- skatinant rinktis tvaresnį transportą, pavyzdžiui, geležinkelių ir vidaus vandenų kelių transportą.
2023 m. gruodžio mėn. Taryba priėmė poziciją dėl reglamento dėl teikiant transporto paslaugas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos. Šiuo pasiūlymu siekiama, kad teikiant transporto paslaugas išmetamo ŠESD kiekis būtų geriau apskaičiuojamas ir apie jį būtų geriau informuojama, taigi, vartotojai galėtų pasirinkti tvariausius transporto sprendimus. Taryba taip pat susipažino su pažangos ataskaita dėl Komisijos pasiūlymo dėl sunkiųjų transporto priemonių didžiausių leistinų matmenų ir masės. Ši ataskaita taip pat yra įtraukta į krovininio transporto žalinimo dokumentų rinkinį.
2024 m. birželio mėn. Taryba susitarė dėl derybinės pozicijos (bendro požiūrio) dėl į dokumentų rinkinį įtraukto reglamento dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumo naudojimo bendroje Europos geležinkelių erdvėje. Šiuo teisės aktu siekiama padidinti infrastruktūros prieinamumą geriau vykdant planavimo ir paskirstymo procesus, taip pat gerinant tarpvalstybinį veiksmų koordinavimą. Taip pat tikimasi, kad juo bus svariai prisidėta prie veiksmingesnio geležinkelių infrastruktūros pajėgumo ir eismo valdymo.
- Krovininio transporto žalinimo dokumentų rinkinys: Taryba priėmė poziciją dėl veiksmingesnio geležinkelių infrastruktūros pajėgumo ir eismo valdymo (pranešimas spaudai, 2024 m. birželio 18 d.)
- Krovininio transporto žalinimo dokumentų rinkinys: Taryba priėmė poziciją dėl teikiant transporto paslaugas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos (pranešimas spaudai, 2023 m. gruodžio 4 d.)
Finansavimas
2021–2027 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonė
Tvarumo skatinimas yra vienas iš pagrindinių Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) tikslų. EITP, kaip pagrindinis investicijų į ES transporto sistemas finansavimo mechanizmas, padeda dekarbonizuoti judumo sektorių ir taip pasiekti 2050 m. neutralaus poveikio klimatui tikslą. Reglamentas taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.
Transporto sektoriui bus skirta daugiausia finansavimo (apie 25 mlrd. € iš 33 mlrd. €), iš kurio didžiausia dalis teks geležinkeliams.