Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys
Pagal Europos klimato teisės aktą nustatoma, kad pasiekti ES klimato srities tikslą – iki 2030 m. bent 55 % sumažinti ES išmetamų teršalų kiekį – yra teisinė pareiga. ES šalys yra priėmusios naujus teisės aktus, kad pasiektų šį tikslą ir iki 2050 m. užtikrintų ES poveikio klimatui neutralumą.
Kas yra Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys?
Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys yra teisės aktų rinkinys, kuriuo siekiama iki 2030 m. ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 % ir padėti ES iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą.
Priemonių rinkiniu:
- užtikrinama teisinga ir socialiai sąžininga pertvarka;
- palaikomas ir stiprinamas ES pramonės novatoriškumas ir konkurencingumas, kartu užtikrinant vienodas sąlygas trečiųjų valstybių ekonominės veiklos vykdytojų atžvilgiu;
- remiama ES, kaip pasaulinės kovos su klimato kaita lyderės, pozicija.
Taryba kaip viena iš teisėkūros institucijų
Europos Komisijai pristačius Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio pasiūlymus, jie buvo išnagrinėti techniniu lygmeniu Tarybos darbo grupėse, atsakingose už atitinkamą politikos sritį.
Vėliau juos aptarė ES valstybių narių ambasadoriai Nuolatinių atstovų komitete, kad būtų parengtas pagrindas 27 valstybių narių susitarimams. Įvairių sudėčių Tarybos posėdžiuose ES ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl pasiūlymų, kad susitartų dėl bendros pozicijos dėl kiekvieno pasiūlyto akto.
Tada laikydamasi įprastos teisėkūros procedūros Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė vedė derybas su Europos Parlamentu, kad būtų pasiektas bendras susitarimas rengiantis galutinai priimti teisės aktus.
55 % tikslo priemonių rinkinys: kaip Europos Sąjunga klimato tikslus atspindės teisės aktuose (Infografikas.)
Kas sudaro Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį?
Interaktyvi vaizdinė medžiaga su piktogramomis, susietomis su infografikais. Kiekviena piktograma yra nuoroda į vieną infografiką, paaiškinantį vieną ar du pasiūlymus, įtrauktus į Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį.
ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema
ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) – tai anglies dioksido rinka, grindžiama didžiausio leidžiamo išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo ir leidimų prekybos sistema, skirta energijai imliems pramonės sektoriams ir elektros energijos gamybos sektoriui. Tai pagrindinė ES priemonė, skirta išmetamųjų teršalų kiekiui mažinti.
Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio tikslas – reformuoti ES ATLPS, kad ji taptų platesnio užmojo. Naujosios nuostatos apima:
- išplėtimą įtraukiant jūrų transporto išmetamus teršalus;
- spartesnį apyvartinių taršos leidimų mažinimą sistemoje ir laipsnišką nemokamų apyvartinių taršos leidimų kai kuriuose sektoriuose panaikinimą;
- Tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistemos (CORSIA) įgyvendinimą per ES ATLPS;
- finansavimo iš Modernizavimo fondo ir Inovacijų fondo padidinimą;
- rinkos stabilumo rezervo peržiūrą.
Be to, sukuriama nauja atskira apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, skirta pastatams, kelių transportui ir degalams papildomiems sektoriams.
2022 m. birželio mėn. Aplinkos taryba priėmė bendrą požiūrį dėl ES ATLPS peržiūros. 2022 m. gruodžio mėn. Taryba pasiekė preliminarų susitarimą su Europos Parlamentu. Pagal jį, be kita ko, bendras užmojis iki 2030 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį sektoriuose, kuriems taikoma ES ATLPS, buvo padidintas iki 62 %, palyginti su Komisijos pasiūlytu 61 % tikslu.
2022 m. gruodžio mėn. Taryba ir Europos Parlamentas taip pat pasiekė preliminarų politinį susitarimą dėl aviacijos sektoriui taikomų ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) taisyklių peržiūros. Susitarimu užtikrinta, kad aviacija prisidėtų prie ES išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų pagal Paryžiaus susitarimą.
2023 m. kovo mėn. Taryba priėmė Sprendimą dėl rinkos stabilumo rezervo, kuris yra ES ATLPS dalis. ES ATLPS peržiūrą ji oficialiai patvirtino 2023 m. balandžio mėn.
Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys: ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reforma (Infografikas.)
2022 m. gruodžio mėn. Taryba priėmė sprendimą dėl pranešimo apie CORSIA kompensavimo reikalavimus. CORSIA (Tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistema) yra pasaulinė tarptautinės aviacijos išmetamo CO2 kiekio kompensavimo sistema, kurioje dalyvauja ES valstybės narės.
Socialinis klimato fondas
Socialinio klimato fondo tikslas – spręsti naujos pastatų ir kelių transporto sektoriams skirtos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos socialinio ir paskirstomojo poveikio klausimus.
Remiantis socialiniais klimato planais, kuriuos turės parengti valstybės narės, fondo tikslas yra remti paramos priemones ir investicijas, kurios bus naudingos pažeidžiamiems:
- namų ūkiams,
- labai mažoms įmonėms,
- transporto naudotojams.
Fondas taip pat gali teikti laikiną tiesioginę paramą pajamoms. Fondas yra įtrauktas į ES biudžetą ir yra finansuojamas išorės asignuotosiomis pajamomis, neviršijant 65 mlrd. € sumos.
2022 m. birželio mėn. ES aplinkos ministrai susitarė dėl Tarybos derybinės pozicijos dėl Socialinio klimato fondo sukūrimo. 2022 m. gruodžio mėn. Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų politinį susitarimą dėl pasiūlymo dėl šio fondo. Taryba naująsias taisykles priėmė 2023 m. balandžio mėn.
Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys: fondas, skirtas labiausiai paveiktiems žmonėms ir įmonėms remti (Infografikas.)
Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas
Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM) yra ES kovos su anglies dioksido nutekėjimu priemonė. Pagal šią sistemą nustatoma teisinga kaina už anglies dioksidą, išmetamą gaminant importuojamas prekes daugiausiai anglies dioksido išskiriančiuose sektoriuose – geležies ir plieno, cemento, trąšų, aliuminio, elektros energijos ir vandenilio – ir skatinama švaresnė pramonės gamyba ES nepriklausančiose šalyse.
PADKM reglamentą Taryba oficialiai priėmė 2023 m. balandžio mėn., o visapusiškai veikti jis pradėjo 2026 m. sausio 1 d.
2025 m. rugsėjo mėn. pirmojo bendrojo teisės aktų rinkinio kontekste Taryba priėmė keletą pakeitimų, kuriais siekiama supaprastinti PADKM ir sumažinti biurokratizmą. Šis reglamentas įsigaliojo 2025 m. spalio 20 d.
2025 m. gruodžio mėn. Europos Komisija pasiūlė papildomų priemonių pasienio anglies dioksido korekciniam mechanizmui stiprinti ir plėsti.
2026 m. birželio 12 d. Taryba susitarė dėl pozicijos dėl šio pasiūlymo. Taryba pritaria tam, kad PADKM būtų taikomas ir atrinktiems galutinės grandies produktams, kartu tobulinant produktų, kuriems jis taikomas, sąrašą. Pozicijoje taip pat pritariama tam, kad būtų nustatytos naujos kovos su vengimu priemonės, ir paaiškintos sąlygos, kuriomis išimtinėmis aplinkybėmis gali būti suteiktos laikinosios išimtys.
Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas. Kas tai?
Valstybių narių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai
Pastangų pasidalijimo reglamente valstybėms narėms nustatyti privalomi metiniai išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio tikslai sektoriuose, kuriems netaikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) arba Reglamentas dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF). Tie sektoriai, be kita ko, yra:
- kelių ir vidaus jūrų transporto,
- pastatų,
- žemės ūkio,
- atliekų,
- mažosios pramonės.
Naujosiomis taisyklėmis, kurios yra Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio dalis, ES lygmens išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo atitinkamuose sektoriuose tikslas 2030 m. bus padidintas nuo 29 % iki 40 %, palyginti su 2005 m. Pagal jas bus atitinkamai atnaujinti ir nacionaliniai tikslai.
2022 m. birželio 29 d. ES aplinkos ministrai susitarė dėl Tarybos derybinės pozicijos dėl patikslintų taisyklių. 2022 m. lapkričio mėn. Taryba pasiekė preliminarų susitarimą su Europos Parlamentu. Taryba reglamentą priėmė 2023 m. kovo mėn.
Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys: transporto, pastatų, žemės ūkio ir atliekų sektoriuose išmetamo teršalų kiekio mažinimas (Infografikas.)
Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, išmetamos ir absorbuojamos dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės
Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) reglamente nustatytas privalomas ES įsipareigojimas sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir padidinti absorbavimą žemės naudojimo ir miškininkystės sektoriuose. Priėmus Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį, padidėja nuostatų užmojis.
Naujosiomis taisyklėmis nustatytas didesnis ES lygmens tikslas, kad grynasis absorbuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2030 m. būtų bent 310 mln. CO2 ekvivalento tonų. Kiekvienai valstybei narei nustatyti privalomi nacionaliniai tikslai.
2022 m. birželio 29 d. Aplinkos taryba priėmė bendrą požiūrį dėl peržiūrėto LULUCF reglamento. 2022 m. lapkričio mėn. pasiektas preliminarus susitarimas su Europos Parlamentu. Taryba šį reglamentą priėmė 2023 m. kovo mėn.
Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys: siekiant klimato tikslų žemės naudojimo ir miškininkystės sektoriuose (Infografikas.)
Lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 normos
Lengvieji automobiliai ir furgonai išmeta 15 % viso ES išmetamo anglies dioksido kiekio. ES, įgyvendindama 55 % tikslo priemonių rinkinį, priėmė naujas taisykles, kuriomis reglamentuojamas šių transporto priemonių išmetamas CO2 kiekis.
Reglamentu nustatomi laipsniški ES masto lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslai 2030 m. ir vėliau, įskaitant tikslą iki 2035 m. 100 % sumažinti naujų lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamą teršalų kiekį.
Taryba bendrą požiūrį dėl pasiūlymo patvirtino 2022 m. birželio mėn. 2022 m. spalio mėn. pasiektas susitarimas su Europos Parlamentu. Taryba reglamentą priėmė 2023 m. kovo mėn.
55 % tikslo priemonių rinkinys: kodėl ES griežtina lengviesiems automobiliams ir furgonams taikomas išmetamo CO2 kiekio normas (Infografikas.)
Energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio mažinimas
2021 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujų ES taisyklių dėl energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio mažinimo. Jis pateiktas kaip Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio dalis.
2022 m. gruodžio mėn. Taryba susitarė dėl bendro požiūrio dėl pasiūlymo. 2023 m. lapkričio mėn. Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl reglamento. Naująsias taisykles Taryba priėmė 2024 m. gegužės mėn.
Reglamentu siekiama stebėti ir mažinti energetikos sektoriuje išmetamą metano kiekį. Šis teisės aktas yra pirmas tokio pobūdžio tekstas, iš esmės prisidėsiantis prie klimato srities veiksmų, nes metanas pagal svarbą yra antros po anglies dioksido šiltnamio efektą sukeliančios dujos.
Jis pateiktas vadovaujantis strategine vizija, išdėstyta 2020 m. ES metano strategijoje. 2021 m. JT klimato kaitos konferencijos COP26 ES kartu su JAV bendrai pradėjo iniciatyvą dėl Pasaulinio įsipareigojimo dėl metano, pagal kurią virš 100 šalių įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti savo išmetamą metano kiekį 30 %, palyginti su 2020 m. lygiais.
Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys: metano, išmetamo deginant iškastinį kurą, kiekio mažinimas (Infografikas.)
Tvarūs aviaciniai degalai
Naudojant tvarius aviacinius degalus (pažangiuosius biodegalus ir elektrolizinius degalus) gali būti gerokai sumažintas orlaivių išmetamų teršalų kiekis. Tačiau šis potencialas iš esmės neišnaudojamas, nes tokie degalai sudaro tik 0,05 % visų aviacijos sektoriuje sunaudojamų degalų.
Reglamentu dėl iniciatyvos „ReFuelEU Aviation“ siekiama sumažinti aviacijos sektoriaus aplinkosauginį pėdsaką ir sudaryti galimybes jam prisidėti siekiant ES klimato srities tikslų.
Taryba susitarė dėl bendro požiūrio dėl šio pasiūlymo 2022 m. birželio mėn. 2023 m. balandžio mėn. pasiektas preliminarus susitarimas su Europos Parlamentu. Naująjį reglamentą Taryba priėmė 2023 m. liepos mėn.
55 % tikslo priemonių rinkinys: ekologiškesnių degalų naudojimo aviacijos ir jūrų sektoriuose didinimas (Infografikas.)
Dekarbonizuotas kuras laivyboje
Nepaisant pastaraisiais metais padarytos pažangos, laivybos sektorius vis dar yra beveik visiškai priklausomas nuo iškastinio kuro ir yra reikšmingas šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų kenksmingų teršalų šaltinis. Iniciatyvos „FuelEU Maritime“ tikslas – iki 2050 m. 80 % sumažinti laivuose sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumą. Naujosiomis taisyklėmis skatinama laivyboje naudoti atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kurą.
Taryba dėl bendro požiūrio dėl šio pasiūlymo susitarė 2022 m. birželio mėn. 2023 m. kovo mėn. Taryba ir Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą.
2023 m. liepos mėn. Taryba priėmė naująsias taisykles, taip užbaigdama teisėkūros procedūrą.
Alternatyviųjų degalų infrastruktūra
Pagrindinis siūlomo reglamento dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros (ADIR) tikslas – užtikrinti, kad infrastruktūros tinklas būtų pakankamas, kad piliečiai ir įmonės galėtų kelių transporto priemones arba laivus įkrauti arba papildyti alternatyviaisiais degalais.
Naujosiomis taisyklėmis bus sudarytos sąlygos gerokai sumažinti transporto sektoriaus anglies dioksido pėdsaką. Jose nustatyta keletas tikslų, kuriuos reikia pasiekti iki 2025 m. arba 2030 m., be kita ko:
- lengvųjų automobilių ir furgonų įkrovimo stotelės turi būti įrengtos kas 60 km;
- nuo 2030 m. visuose miestų transporto mazguose turi būti įrengtos tiek lengviesiems automobiliams, tiek sunkvežimiams skirtos vandenilio degalų pildymo stotelės;
- elektrinių arba vandenilinių transporto priemonių naudotojai turi turėti galimybę lengvai sumokėti įkrovimo arba degalų pildymo punktuose.
2022 m. birželio mėn. Taryba susitarė dėl bendrosios pozicijos (bendro požiūrio) dėl Komisijos pasiūlymo dėl šio reglamento. 2023 m. kovo mėn. Taryba ir Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą.
2023 m. liepos mėn. Taryba priėmė naująsias taisykles.
Pasirengimas įgyvendinti 55 % tikslo priemones: tvaresnio transporto link (Infografikas.)
Atsinaujinančiųjų išteklių energija
ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva buvo peržiūrėta kaip Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio dalis. Šios peržiūros tikslas buvo iki 2030 m. padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį iki 42,5 % bendro ES suvartojamos energijos kiekio, numatant papildomą 2,5 % orientacinį padidinimą, kad bendra dalis galėtų pasiekti 45 %.
Direktyvoje nustatyti sektorių papildomi tikslai ir priemonės visuose sektoriuose, ypač daug dėmesio skiriant tiems sektoriams, kuriuose pažanga integruojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius buvo lėtesnė, visų pirma transporto, pastatų ir pramonės sektoriuose.
2022 m. birželio 27 d. ES energetikos ministrai susitarė dėl bendrosios pozicijos dėl peržiūrėtos ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos. 2023 m. kovo mėn. Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų politinį susitarimą. Naująsias taisykles Taryba priėmė 2023 m. spalio mėn.
55 % tikslo priemonių rinkinys: kaip ES planuoja skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (Infografikas.)
Energijos vartojimo efektyvumas
Peržiūrėta ES energijos vartojimo efektyvumo direktyva 2030 m. ES lygmeniu galutinis energijos suvartojimas bus sumažintas 11,7 %, palyginti su tuo, kas buvo planuojama 2020 m.
Naujosios taisyklės įpareigos valstybes nares greičiau didinti energijos vartojimo efektyvumą – sutaupyti daugiau energijos per metus ir sumažinti viešojo sektoriaus pastatuose suvartojamos energijos kiekį.
2022 m. birželio 27 d. Taryba patvirtino bendrą požiūrį dėl siūlomų naujų taisyklių. 2023 m. kovo mėn. Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės ir Europos Parlamento derybininkai pasiekė preliminarų politinį susitarimą dėl direktyvos peržiūros.
Naująją direktyvą Taryba priėmė 2023 m. liepos mėn.
55 % tikslo priemonių rinkinys: kaip ES užsitikrins didesnį energijos vartojimo efektyvumą? (Infografikas.)
Pastatų energinis naudingumas
Pastatuose suvartojama 40 % visos ES suvartojamos energijos ir išmetama 36 % su energija susijusio tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. 2024 m. peržiūrėta Pastatų energinio naudingumo direktyva siekiama iki 2030 m. ir vėliau padidinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą ES.
Pagrindiniai direktyvos tikslai yra užtikrinti, kad:
- iki 2030 m. visi nauji pastatai būtų visai netaršūs,
- iki 2050 m. esami pastatai būtų renovuoti paverčiant juos visai netaršiais.
2022 m. spalio mėn. Taryboje posėdžiavusios ES valstybės narės susitarė dėl bendrosios pozicijos (bendro požiūrio) dėl Komisijos pasiūlymo peržiūrėti šią direktyvą. 2023 m. gruodžio 7 d. Taryba ir Parlamentas pasiekė preliminarų politinį susitarimą dėl pasiūlymo. Naująsias taisykles Taryba priėmė 2024 m. balandžio mėn.
55 % tikslo priemonių rinkinys: ekologiškesni pastatai ES (Infografikas.)
Vandenilio ir nuo iškastinio kuro nepriklausomos dujų rinkos dokumentų rinkinys
Vandenilio ir nuo iškastinio kuro nepriklausomos dujų rinkos dokumentų rinkiniu siekiama sumažinti dujų rinkos anglies dioksido pėdsaką. Tikslas – nuo gamtinių dujų pereiti prie dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų ir skatinti jų naudojimą ES iki 2030 m. ir vėliau.
Rinkinį sudaro reglamentas ir direktyva. Juose nustatomos dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, gamtinių dujų ir vandenilio vidaus rinkų bendrosios taisyklės. Siekiama sukurti specialios vandenilio infrastruktūros bei rinkų ir integruoto tinklų planavimo reguliavimo sistemą. Taip pat nustatomos vartotojų apsaugos taisyklės ir didinamas tiekimo saugumas.
Savo poziciją (bendrą požiūrį) derybose su Europos Parlamentu dėl abiejų pasiūlymų Taryba nustatė 2023 m. kovo mėn. 2023 m. gruodžio mėn. Taryba ir Parlamentas pasiekė preliminarų politinį susitarimą dėl reglamento dėl dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, gamtinių dujų ir vandenilio vidaus rinkos bendrųjų taisyklių. Preliminarus susitarimas dėl direktyvos buvo pasiektas 2023 m. lapkričio 28 d.
Dokumentų rinkinį Taryba priėmė 2024 m. gegužės mėn.
55 % tikslo priemonių rinkinys: perėjimas nuo gamtinių dujų prie dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų (Infografikas.)
Energijos mokesčiai
Pasiūlymu dėl Tarybos direktyvos dėl energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių peržiūros siekiama:
- energinių produktų ir elektros energijos apmokestinimą suderinti su ES energetikos, aplinkos ir klimato politika;
- išsaugoti ir pagerinti ES vidaus rinką atnaujinant energinių produktų aprėptį ir tarifų struktūrą, taip pat racionalizuojant atleidimo nuo mokesčių ir jų sumažinimo taikymą valstybėse narėse;
- išsaugoti galimybę surinkti pajamų į valstybių narių biudžetus.
Pasiūlymas šiuo metu svarstomas Taryboje. 2022 m. gruodžio mėn. įvyko ES finansų ministrų politiniai debatai dėl Energijos mokesčių direktyvos peržiūros. 2024 m. gruodžio mėn. jie dalyvavo dar vienuose politiniuose debatuose dėl direktyvos peržiūros ir palankiai įvertino iki tol padarytą pažangą.
55 % tikslo priemonių rinkinys: kaip ES planuoja peržiūrėti energijos mokesčius (Infografikas.)
8 būdai, kaip gyvenimas ES tampa ekologiškesnis
Reaguojant į kritišką klimato padėtį ir norint sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, ypač iš Rusijos, labai svarbu pereiti prie ekologiškesnio gyvenimo būdo. ES ir 27 jos šalys pagal Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį rengia naujas bendras taisykles, kad sumažintų ES anglies dioksido pėdsaką. Kaip naujosios taisyklės keičia mūsų gyvenimą, darbą ir keliones? Mūsų pasakojime rasite pavyzdžių, kaip gyvenimas ES atrodys 2030 m.
Taip pat žr.:
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. birželio 12 d.