Vaikai ir ginkluotieji konfliktai: Taryba atnaujino ES gaires ir patvirtino išvadas

Šiandien Taryba priėmė atnaujintas ES gaires dėl vaikų ir ginkluotųjų konfliktų (pirmą kartą jos buvo priimtos 2003 m. ir po to atnaujintos 2008 m.) ir patvirtino išvadas šiuo klausimu.

Taryba yra labai susirūpinusi dėl to, kad daugėja vaikų teisių pažeidimų ginkluotųjų konfliktų metu. Šią padėtį dar labiau apsunkina tai, kad daugėja karų, įskaitant Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir jos vykdomą neteisėtą ukrainiečių vaikų deportavimą bei priverstinį perkėlimą.

Ginkluotieji konfliktai vaikams daro labai didelį poveikį. Beveik visose pasaulio konfliktų zonose – nuo Sahelio, Centrinės ir Rytų Afrikos iki Artimųjų Rytų ir Azijos – net pusė nukentėjusių gyventojų yra vaikai. Jie susiduria su smurtu, sužalojimais ir mirtimi, verbavimu, perkėlimu ir atplėšimu nuo įprastos aplinkos, švietimo nutraukimu, sveikatos priežiūros trūkumu ir ilgalaikėmis fizinėmis bei psichinėmis traumomis. Be to, dėl kintančio konfliktų, taktikos ir naudojamos ginkluotės pobūdžio vaikams ir apskritai civiliams gyventojams kylančios rizikos rūšių daugėja.

Naujausioje JT generalinio sekretoriaus metinėje ataskaitoje dėl vaikų ir ginkluotųjų konfliktų nurodoma, kad 2023 m. sunkių pažeidimų vaikų atžvilgiu konfliktų metu padaugėjo 21 %, o daugiausia jų užfiksuota Izraelyje ir Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje, taip pat Kongo Demokratinėje Respublikoje, Mianmare, Somalyje, Nigerijoje ir Sudane.

Tinkamai ir laiku suteikus paramą, išgyvenę ekstremalias situacijas vaikai gali atsigauti ir klestėti. Jų apsauga, atsigavimas ir reintegracija yra būtini ilgalaikei taikai ir saugumui, taip pat darniam vystymuisi.

Šiandien Tarybos patvirtintomis atnaujintomis ES gairėmis dėl vaikų ir ginkluotųjų konfliktų siekiama didinti ES indėlį visame pasaulyje užtikrinanti pagarbą vaiko teisėms, jų apsaugą ir įgyvendinimą ginkluotųjų konfliktų metu, taip pat kitose situacijose, kai ginkluotą smurtą vykdo teroristinės organizacijos arba organizuotos nusikalstamos grupės. Jose laikomasi patikimo, visapusiško ir holistinio požiūrio, ir jomis bus naudojamasi kaip visų valstybių narių ir ES institucijų darbo šioje srityje sistema.

Atnaujintomis ES gairėmis siekiama atsižvelgti į naujus pokyčius, pvz., padidėjusias grėsmes, kylančias, be kita ko, dėl naujų technologijų naudojimo ir beatodairiško sprogstamųjų ginklų naudojimo apgyvendintose teritorijose, ir jomis siekiama visapusiškai suderinti ES požiūrį su Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sistema, nustatyta viena po kitos priimtomis rezoliucijomis, visų pirma dėl šešių rūšių sunkių pažeidimų vaikų atžvilgiu ginkluotųjų konfliktų metu. Jomis taip pat sustiprinamas ES veiklos suderinamumas su JT generalinio sekretoriaus ir specialiojo atstovo vaikų ir ginkluotųjų konfliktų klausimais įgaliojimais ir bendradarbiavimas šioje srityje.

Tuo pat metu ES atnaujino ir paskelbė Nuo ginkluotųjų konfliktų nukentėjusių vaikų apsaugos aspekto įtraukimo į bendros saugumo ir gynybos politikos(BUSP) misijas ir operacijas kontrolinį sąrašą. BSGP kontrolinis sąrašas yra operacinė ir praktinė priemonė, kurioje pateikta gairių daugiau kaip dvidešimties krizių valdymo misijų ir operacijų veiklos planavimui ir vykdymui.

Nuo ginkluotųjų konfliktų nukentėjusių vaikų apsauga turi ir toliau būti vienas iš pagrindinių žmogaus teisių, taikos ir saugumo, konfliktų prevencijos, taikos kūrimo, vystymosi ir humanitarinės darbotvarkių ramsčių.

• Tarybos išvados dėl vaikų ir ginkluotųjų konfliktų
• ES gairės dėl vaikų ir ginkluotųjų konfliktų (2003 m.)
• JT generalinio sekretoriaus sistema „Šešių rūšių sunkūs pažeidimai“ (JT generalinio sekretoriaus specialiojo atstovo vaikų ir ginkluotųjų konfliktų klausimais biuras)
• JT generalinio sekretoriaus metinė ataskaita dėl vaikų ir ginkluotųjų konfliktų (2023 m.)