Neformali žemės ūkio ministrų vaizdo konferencija, 2021 m. balandžio 26 d.

Pagrindiniai rezultatai

BŽŪP reforma

Pirmininkaujanti valstybė narė pateikė ministrams naujausią informaciją apie tarpinstitucinių (trilogo) derybų dėl BŽŪP reformos dokumentų rinkinio pažangą ir paprašė jų pateikti gaires dėl kompromisinio pasiūlymo dėl žaliosios struktūros. Itin svarbus pirmininkaujančios valstybės narės kompromisinio pasiūlymo elementas – tik ekologinėms sistemoms rezervuotų sumų padidinimas, palyginti su Tarybos bendru požiūriu (laipsniškas didinimas nuo 22 % 2023 m. iki 25 % 2025 m.) ir finansinio lankstumo išsaugojimas (pvz., pradinis mokymosi laikotarpis valstybėms narėms).

Daugelis ministrų nurodė, kad yra pasirengę apsvarstyti pasiūlymą padidinti tik ekologinėms sistemoms rezervuotas sumas. Kai kurie jų išreiškė susirūpinimą – paragino pirmininkaujančią valstybę narę laikytis Tarybos bendro požiūrio ir sutarto 20 % rezervavimo tik ekologinėms sistemoms.

Visi ministrai pareiškė, jog tvirtai teikia pirmenybę tam, kad būtų išlaikytas žaliosios struktūros lankstumas, – jie gynė tokius elementus kaip pradinis mokymosi laikotarpis ir galimybė perkelti lėšas iš vieno ramsčio į kitą, kad būtų išvengta neišleistų lėšų praradimo.

Didžioji dauguma ministrų pareiškė tvirtai remiantys pirmininkaujančios valstybės narės planą užbaigti derybas Portugalijos pirmininkavimo laikotarpiu; keli ministrai akcentavo, kad reikia susitarimo, kuris apimtų visus tris reglamentus, sudarančius BŽŪP reformos dokumentų rinkinį.

Susitarėme dėl bendro požiūrio į žaliąją struktūrą – tai puikus Tarybos įsipareigojimo užbaigti BŽŪP reformą rodiklis, kompromisas, kurį pasiekėme dėl Europos ūkininkų ir piliečių.

Portugalijos žemės ūkio ministrė Maria do Céu Antunes

Rinkos padėtis

Komisija pateikė ministrams naujausią informaciją apie padėtį Europos žemės ūkio sektoriuje ir rinkose. Ji akcentavo, kad apskritai žemės ūkio maisto produktų sektorius demonstravo atsparumą ir užtikrino aprūpinimą maistu per COVID-19 krizę. Ministrai pabrėžė neigiamus pastarųjų šalnų padarinius, visų pirma vyno ir vaisių sektoriams. Keli ministrai paragino Komisiją teikti papildomą paramą poveikį patyrusiems sektoriams.

Prekyba

Ministrai surengė strateginę diskusiją dėl to, kokia kryptimi turėtų būti vystomi ES prekybos santykiai su trečiosiomis šalimis (taip pat kita atitinkama ES išorės politika), kad ES žemės ūkio maisto produktų sektoriaus tvarumas ir aplinkos standartai būtų išsaugoti. Ministrai pareiškė, kad remia atvirą, tvarią ir plataus užmojo prekybos darbotvarkę, kuria užtikrinamos vienodos sąlygos ir parama jautresniems sektoriams.

Ministrai taip pat komentavo atnaujintą Jungtinio tyrimų centro tyrimą dėl bendro vykstančių ir būsimų prekybos derybų ekonominio poveikio ES žemės ūkio sektoriui: pagrindiniai prašomi dalykai buvo reguliaresni atnaujinimai ir išsamesnė prekybos susitarimų poveikio įvairiems regionams ir sektoriams analizė.

Kiti klausimai

Komisija informavo ministrus apie 2012–2015 m. ES gyvūnų gerovės strategijos vertinimo rezultatus ir paskelbė ketinanti iki 2023 m. pabaigos pateikti atitinkamą pasiūlymą dėl teisės akto. Keli ministrai akcentavo gyvūnų gerovės svarbą ir pridūrė, kad reikia peržiūrėti teisės aktus dėl gyvūnų vežimo.

Vokietijos delegacija paprašė Komisijos apsvarstyti galimybę privalomą vištų dedeklių auginimo būdo ženklinimą taikyti ir maisto produktams, kurių sudėtyje yra kiaušinių kaip perdirbto maisto (pvz., makaronų, majonezo) sudedamosios dalies. Šiai iniciatyvai pritarė kelios valstybės narės – jos pabrėžė tokios informacijos pridėtinę vertę vartotojams.