Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2021 m. kovo 22–23 d.

Pagrindiniai rezultatai

Žuvininkystė

Ministrai apžvelgė ES ir JK konsultacijas dėl žvejybos galimybių 2021 m. ir, giliavandenių žuvų išteklių atveju, žvejybos galimybių 2021 m. ir 2022 m. nustatymo. Atsižvelgdami į tai, kad abi šalys gali nepasiekti susitarimo iki kovo mėn. pabaigos (kai nustos galioti laikinos ir ribotos žvejybos galimybės), ministrai susitarė dėl nenumatytų atvejų plano, kuriuo ES ir JK laikinos žvejybos galimybės būtų pratęstos iki 2021 m. liepos 31 d. Šiuo planu užtikrinama nepertraukiama ES žvejybos laivyno žvejybos veikla, kol ES ir JK pasieks susitarimą dėl galutinių žvejybos galimybių 2021 m. ir, giliavandenių žuvų išteklių atveju, žvejybos galimybių 2021 m. ir 2022 m.

Nenumatytų atvejų plane išdėstytos laikinos ir ribotos žvejybos galimybės, atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) pateiktas mokslines rekomendacijas ir laikantis ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo.

Nenumatytų atvejų planu garantuojama, kad ES žvejybos laivynas ir po kovo mėn. galėtų tęsti veiklą savo tradicinėse žvejybos vietose. Tikiuosi, kad mums nereikės šiuo planu pasinaudoti, o susitarimas dėl galutinių ES ir JK laimikio limitų nustatymo bus priimtas netrukus.

Portugalijos jūrų ministras Ricardo Serrão Santosas

Ministrai taip pat pareiškė, kad džiaugiasi, jog buvo formaliai užbaigtos ES ir Norvegijos bei ES, Norvegijos ir JK konsultacijos dėl galutinių žvejybos Šiaurės jūroje ir Skagerako ir Kategato sąsiauriuose galimybių nustatymo 2021 m.

Žemės ūkis

Parengtis, susijusi su fitosanitarijos priemonėmis siekiant apsisaugoti nuo augalų kenkėjų

Ministrai pasikeitė nuomonėmis apie ES parengtį, susijusią su fitosanitarijos priemonėmis siekiant apsisaugoti nuo augalų kenkėjų, keliančių grėsmę žemės ūkiui. Ministrai pabrėžė, kad svarbu didinti informuotumą apie augalų sveikatą ir reikia pajėgti anksti nustatyti pavojingus kenkėjus ir juos kuo veiksmingiau išnaikinti.

Keli ministrai paminėjo, kad siekiant įveikti esamus ir būsimus iššūkius, susijusius su augalų sveikata ir kenkėjais, svarbus vaidmuo gali tekti skaitmeniniams pajėgumams (pvz., skaitmeninių duomenų bazių plėtojimui) ir inovacijoms. Be to, ministrai taip pat akcentavo Europos parengties kovoti su kenkėjais stiprinimo būdus, pvz., parengiant nenumatytų atvejų planus ir vykdant griežtą sienos kontrolę.

Biologinės kontrolės priemonių naudojimas prieš kenkėjus

Ministrai surengė politinius debatus dėl biologinės kontrolės priemonių (makroorganizmų) naudojimo prieš augalų kenkėjus. Ministrai pritarė tam, kad biologinės kontrolės priemonės yra perspektyvi cheminių pesticidų alternatyva ir gali padėti pasiekti tam tikrus Žaliojo kurso ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslus.

Taip pat plačiai pritarta pirmininkaujančios valstybės narės iniciatyvai pateikti pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Komisijos būtų paprašyta atlikti tyrimą dėl padėties Sąjungoje ir galimybių, susijusių su biologinės kontrolės priemonių importu, vertinimu, gamyba ir prekyba.

Augalų apsauga reiškia, kad apsaugoma biologinė įvairovė, pasėliai, maisto gamyba ir galiausiai gyvybės. Kartu galime remtis esamomis iniciatyvomis ir užtikrinti, kad būtume geriau pasirengę.

Portugalijos žemės ūkio ministrė Maria do Céu Antunes

BŽŪP reformos dokumentų rinkinys

Pirmininkaujanti valstybė narė pateikė ministrams naujausią informaciją apie vedamas tarpinstitucines derybas dėl trijų reglamentų, kurie sudaro bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos dokumentų rinkinį (2023–2027 m. laikotarpiu). Pirmininkaujanti valstybė narė atkreipė dėmesį tai, kad skiriasi ministrų pareikštos nuomonės dėl kelių reformos dokumentų rinkinio aspektų. Pirmininkaujanti valstybė narė, vadovaudamasi ministrų pateiktomis atnaujintomis politinėmis gairėmis, dabar sieks, kad būtų daroma tolesnė pažanga tarpinstitucinėse derybose, konkrečiai 2021 m. kovo 26 d., penktadienį, įvyksiančiame supertriloge.

Ministrų diskusijose dėl trijų reglamentų dėmesys skirtas šioms temoms:

• strateginiams planams,
• naujam įgyvendinimo modeliui,
• tikslingam išmokų skyrimui,
• rinkos valdymui ir išskirtinėms priemonėms.

Strateginiai planai

Ministrai pasikeitė nuomonėmis apie BŽŪP strateginių planų rengimą. Šiuo metu valstybės narės rengia savo nacionalinius strateginius planus, be kita ko, remdamosi Komisijos teisiškai neprivalomomis ir konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis.

Ministrai padėkojo Komisijai už pateiktas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas. Daug ministrų teigė, kad šios rekomendacijos yra geras orientyras ir pradinis strateginių planų rengimo taškas, tačiau jie akcentavo, kad šie planai bus pirmiausia grindžiami nacionaliniais prioritetais, ypatumais ir stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizės rezultatais.

Delegacijos pareiškė skirtingas nuomones dėl to, kokiu mastu Žaliojo kurso ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslai turi būti integruoti į BŽŪP strateginius planus, kai kurie ministrai paprašė Europos Komisijos atlikti šių strategijų susiejimo su BŽŪP poveikio vertinimą.

Naujas įgyvendinimo modelis

Ministrai kategoriškai pakartojo pirmenybę teikiantys naujam įgyvendinimo modeliui (numatytam Strateginių planų reglamente ir Horizontaliajame reglamente), kuriuo valstybėms narėms suteikiama pakankamai lankstumo rengiant finansavimo priemones, kartu garantuojant supaprastintą procesą. Siekdami, kad būtų užtikrintas paprastesnis procesas ir mažesnis biurokratizmas, daug ministrų prieštaravo pasiūlymui dėl dviejų lygmenų sistemos, kuria nustatomos tiek reikalavimų laikymosi, tiek veiklos rezultatais grindžiamos pareigos.

Tikslingas išmokų skyrimas

Pirmininkaujanti valstybė narė išdėstė kompromisinius pasiūlymus dėl kelių neišspręstų klausimų, konkrečiai – dėl tam tikrų nuostatų privalomo (arba neprivalomo) pobūdžio, įskaitant aktyvaus ūkininko ir naujo ūkininko apibrėžtis, nuostatas dėl išmokų sumažinimo (ribos nustatymo), išmokų mažiesiems ūkininkams ir perskirstymo išmokų. Kadangi nuomonės dėl įvairių nuostatų skyrėsi, keli ministrai akcentavo, kad įvairių priemonių atžvilgiu reikia užtikrinti lankstumą (daugiausia pasirenkant neprivalomas nuostatas).

Rinkos valdymas ir išskirtinės priemonės

Pirmininkaujanti valstybė narė paaiškino, kad Tarybos ir Europos Parlamento pozicijos iš esmės suderintos dėl klausimų, susijusių su vynu ir geografinėmis nuorodomis, tačiau skiriasi dėl rinkos valdymo ir krizių valdymo priemonių. Ministrai paragino pirmininkaujančią valstybę narę vykstančiose tarpinstitucinėse derybose griežtai laikytis principų, sutartų ir įtvirtintų Tarybos bendrame požiūryje (šis požiūris priimtas 2020 m. spalio mėn.), ir laikytis ES įsipareigojimų Pasaulio prekybos organizacijoje. Jie taip pat pareiškė esantys pasirengę tartis su Parlamentu dėl tam tikrų klausimų.

Kiti klausimai

ES miškų strategija po 2020 m.

Austrijos delegacija, kuriai pritarė 11 valstybių narių, pareiškė susirūpinimą dėl to, kaip įvairiomis pagal ES žaliąjį kursą įgyvendinamomis iniciatyvomis atsižvelgiama į su miškais susijusius aspektus, galimai iš anksto nustatant būsimos ES miškų strategijos po 2020 m. aprėptį. Dauguma ministrų pabrėžė, kad ES miškų strategijoje reikia skatinti tvarią miškotvarką ir propaguoti daugiafunkcį miškų vaidmenį. Jie taip pat paragino Komisiją būsimoje ES miškų strategijoje po 2020 m. pripažinti miškų vaidmenį saugant biologinę įvairovę ir švelninant klimato kaitą.

Pasiūlymai supaprastinti BŽŪP įgyvendinimą

Prancūzijos delegacija 14 valstybių narių vardu pristatė neoficialų dokumentą dėl administracinės naštos ribojimo naujojoje BŽŪP, taip pat pateikė konkrečius pasiūlymus dėl naujo įgyvendinimo modelio, BŽŪP strateginių planų turinio, deleguotųjų aktų ir kitų klausimų.

COVID-19 krizė ir vyno sektorius

Ispanijos delegacija, kartu su 13 valstybių narių, informavo ministrus apie tai, kad papildomų lėšų reikia skirti vyno sektoriui, kuris nukentėjo dėl COVID-19 krizės ir JAV nustatytų tarifų.