Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų neformali vaizdo konferencija, 2021 m. sausio 25 d.

Pagrindiniai rezultatai

Ministrai per visos dienos neformalią vaizdo konferenciją aptarė įvairius klausimus: gaires dėl formalių dvišalių ES ir JK konsultacijų pradėjimo siekiant nustatyti galutines galimybes 2021 m. (o kai kuriems ištekliams – 2022 m.), naujausių prekybos pokyčių poveikį ir perspektyvas ES žemės ūkio sektoriui ir dabartinę padėtį tarpinstitucinėse derybose dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 m. reformos dokumentų rinkinio.

Pirmininkaujanti Portugalija pradėjo posėdį pristatydama savo prioritetus: vienas svarbiausių tikslų yra pavasarį užbaigti derybas dėl BŽŪP reformos. Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat nurodė kitus prioritetus žemės ūkio srityje (kaimo plėtros strategija, Tarybos sprendimas dėl tausiojo pesticidų naudojimo ir susitarimas dėl ES prioritetų JT aukščiausiojo lygio susitikime maisto sistemų klausimais) ir žuvininkystės srityje (susitarti dėl pagrindinių žvejybos galimybių su JK ir Norvegija, baigti rengti reglamentą dėl naujojo Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo ir susitarti dėl bendro požiūrio dėl kontrolės sistemos peržiūros).

Žuvininkystė

Ministrai aptarė savo prioritetus pradedant oficialias dvišales ES ir JK konsultacijas dėl bendrai valdomų išteklių galutinių žvejybos galimybių nustatymo 2021 m. (ir, kiek tai susiję su bendrais giliavandenių žuvų ištekliais – 2021 m. ir 2022 m.). Jie taip pat pritarė pradinėms pirmininkaujančios valstybės narės gairėms Europos Komisijai, kuri vadovaus konsultacijoms, pabrėždami, kad būtina laikytis bendros žuvininkystės politikos principų. Svarbus ministrų prioritetas – kuo greičiau suteikti tikrumo ES žvejų bendruomenėms ir skatinti šio sektoriaus aplinkosauginį, ekonominį ir socialinį tvarumą. Ministrai taip pat paragino Europos Komisiją vykdant konsultacijas užtikrinti aiškumą ir skaidrumą; jie pabrėžė norintys būti visapusiškai informuojami ir įtraukiami į visą procesą ir įvairiais lygmenimis.

Kai kurios valstybės narės taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Norvegijos neseniai priimto vienašalio sprendimo dėl kai kurių bendrų išteklių kvotų ir paragino sparčiai užbaigti ES ir Norvegijos derybas dėl žvejybos galimybių.

ES ir JK konsultacijos dėl 2021 m. žvejybos galimybių yra istorinis procesas. Tai pirmas kartas, kai įgyvendinsime ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą. Norime orientuotis į susitarimą, kuriame didžiausias dėmesys būtų skiriamas tvarumui ir būtų užtikrintas mūsų žvejų bendruomenių pragyvenimas.

Portugalijos jūrų ministras Ricardo Serrão Santos

Žemės ūkis

Per popietinį posėdį ministrai pasikeitė nuomonėmis remdamiesi Komisijos pranešimu apie naujausius tarptautinės prekybos pokyčius ir jų poveikį ES žemės ūkio maisto produktų sektoriui. Keli ministrai pabrėžė, kad ES prekybos susitarimais, pvz., MERCOSUR, reikia užtikrinti vienodas sąlygas, kad su Europos ūkininkais būtų elgiamasi sąžiningai; daugelis akcentavo, kad svarbu užtikrinti, kad žemės ūkio maisto produktai būtų importuojami iš trečiųjų šalių tik tada, kai jie atitinka tokius pat aukštus aplinkosaugos ir tvarumo standartus, kaip ir ES produktai. Be to, ministrai palankiai vertino ES ir JK susitarimą dėl žemės ūkio maisto produktų netarifinio statuso, pabrėždami, kad siekiant užtikrinti tikrumą ir stabilumą sektoriuje reikia atidžiai stebėti, kaip jis įgyvendinamas, įskaitant tokius klausimus kaip geografinės nuorodos. Ministrai taip pat paminėjo naujas perspektyvas ir galimybes, kurios atsiveria darbą pradėjus naujajai JAV administracijai, visų pirma susijusias su įtampos prekybos srityje deeskalavimu.

Be to, Europos Komisija pateikė trumpą tyrimo, kurį 2016 m. atliko Jungtinis tyrimų centras, atnaujinimo apžvalgą, kurioje atspindėti naujausi susitarimai, dėl kurių ES derėjosi, pavyzdžiui, susitarimai su MERCOSUR, Kanada, Japonija, Vietnamu ir Meksika. Pradiniai rezultatai parodė, kad ES žemės ūkio sektoriui gali būti naudinga ES prekybos darbotvarkė (pasitelkiant įvairių scenarijų modeliavimą). Ministrai palankiai įvertino pradines išvadas, tačiau pareiškė, kad reikia gauti ir išsamiau išnagrinėti šį tyrimą, kad jį būtų galima aptarti būsimame ministrų susitikime.

Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat informavo ministrus apie dabartinę derybų dėl BŽŪP reformos po 2020 m. dokumentų rinkinio padėtį ir paaiškino, kad buvo suplanuota keletas politinio ir techninio lygmens susitikimų siekiant susitarti šį pavasarį. Daug dėmesio skirta naujam įgyvendinimo modeliui, žaliajai struktūrai ir aplinkosaugos standartams, prekybai su trečiosiomis šalimis, išskirtinėms rinkos priemonėms ir kitiems dalykams. Ministrai visuotinai paragino pirmininkaujančią valstybę narę tarpinstitucinėse derybose laikytis Tarybos bendro požiūrio (dėl kurio susitarta 2020 m. spalio mėn.), be kita ko, atsižvelgiant į daug diskusijų keliančią reformos žaliąją struktūrą, nors kai kurie pareiškė pritariantys tam tikriems Europos Parlamento pakeitimams. Ministrai pakartojo, kad reikia supaprastinti taisykles, suderinti poveikį aplinkai ir socialinį bei ekonominį poveikį ir kuo anksčiau pasiekti susitarimą remiantis į rezultatus orientuota sistema.

• BŽŪP ateitis po 2020 m. (bendra informacija)

Pasiekti susitarimą pavasarį vyksiančiose derybose dėl BŽŪP reformos yra vienas svarbiausių mūsų pirmininkavimo prioritetų. Planuojame remtis dideliu anksčiau pirmininkavusių valstybių narių įdirbiu ir pasinaudoti jų pasiektais laimėjimais. Mūsų orientyras derybose ir toliau yra Tarybos bendras požiūris. Tai – subalansuotas tekstas, padėsiantis pasiekti subalansuotą susitarimą. Žemės ūkis yra vienas iš svarbiausių veiksnių, siekiant realizuoti ir paspartinti Europos ekonomikos atsigavimo ir skaitmeninės transformacijos planų poveikį. Portugalijos žemės ūkio ministrė Maria do Céu Antunes

Kiti aptarti klausimai: i) Kroatijos delegacijos pateikta informacija apie neseniai įvykusio žemės drebėjimo Kroatijoje pasekmes žemės ūkio sektoriui ir tam tikroms kaimo vietovėms kartu su prašymais Komisijai parodyti lankstumą ir aktyvuoti visas įmanomas priemones siekiant padėti atsigavimui ir ii) Slovėnijos delegacijos prašymas (kuriam pritarė 13 valstybių narių) nustatyti ES lygio priemones siekiant padėti atsigauti kiaulienos sektoriui, nukentėjusiam dėl COVID-19 pandemijos labai nukritus kainoms.