"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Turkija yra Europos Sąjungai svarbi valstybė ir norėtume, kad mūsų santykiai būtų stiprinami ir plėtojami. Tai turėtų būti daroma paisant ES vertybių, principų ir interesų.
Kartu yra nerimą keliančių pokyčių, visų pirma rytinėje Viduržemio jūros dalyje ir Libijoje – šie pokyčiai turi įtakos ES interesams.
Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis
Valstybės narės sutarė, kad ES ir Turkijos santykiai šiuo metu yra įtempti dėl nerimą keliančių pokyčių, turinčių įtakos ES interesams, visų pirma rytinėje Viduržemio jūros dalyje ir Libijoje. Ministrai pritarė tam, kad Turkija turi išspręsti keletą rimtų klausimų, kad pasikeistų dabartinė konfrontacinė dinamika ir būtų sudarytos sąlygos pasitikėjimui.
Vadovaujantis 2019 m. liepos 15 d. Tarybos išvadomis dėl Turkijos vykdomos neteisėtos gręžimo veiklos Kipro išskirtinėje ekonominėje zonoje ir 2020 m. gegužės 15 d. pareiškimu dėl rytinės Viduržemio jūros dalies, buvo pabrėžta, kad Turkijos vienašaliai veiksmai, visų pirma rytinėje Viduržemio jūros dalyje, kurie prieštarauja ES interesams, ES valstybių narių suverenioms teisėms ir tarptautinei teisei, privalo būti nutraukti.
Be to, ministrai paragino Turkiją aktyviai prisidėti prie politinio sprendimo Libijoje ir laikytis įsipareigojimų, kuriuos ji prisiėmė Berlyno proceso kontekste, įskaitant JT ginklų embargą. Valstybės narės pabrėžė operacijos IRINI svarbą užtikrinant, kad visi subjektai laikytųsi ginklų embargo, ir įsipareigojo apsvarstyti, kaip užtikrinti jo visapusišką veiksmingumą, siekiant užkirsti kelią eskalacijai vietoje.
Ministrai taip pat pasmerkė Turkijos sprendimą Šv. Sofijos soborą vėl paversti mečete, nes šis sprendimas neišvengiamai pakurstys nepasitikėjimą, paskatins religines bendruomenes vėl susiskaldyti ir pakenks pastangoms vesti dialogą ir bendradarbiauti. Plačiai pritarta tam, kad reikia paraginti Turkijos valdžios institucijas skubiai persvarstyti ir atšaukti savo sprendimą.
Galiausiai buvo plačiai pritarta siūlymui vyriausiajam įgaliotiniui pavesti išnagrinėti kitus būdus, kuriais būtų galima padėti sumažinti įtampą ir susitarti dėl klausimų, kurie vis labiau trikdo ES ir Turkijos santykius.
Taryba aptarė ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono šalių santykius, dėmesį skirdama COVID-19 pandemijos padariniams.
Ministrai visų pirma aptarė, kaip ES gali paremti šį regioną siekdama šiuo kritiniu metu atgaivinti ES politinį bendradarbiavimą su juo.
Einamieji reikalai
Ministrai aptarė nacionalinio saugumo įstatymo įsigaliojimą Honkonge. Šiame kontekste ministrai vėl pareiškė, kad ES remia Honkongo gyventojų autonomiją ir pagrindines laisves, ir pabrėžė, kad toks sprendimas gali turėti įtakos ES santykiams su Kinija.
Tada Užsienio reikalų taryba buvo informuota apie Libiją, kur padėtis vietoje tebėra prasta bei toliau fiksuojami akivaizdūs ginklų embargo pažeidimai.
Be to, ministrai buvo informuoti apie Belgrado ir Prištinos dialogo, kuris neseniai buvo atnaujintas, raidą ir apie liepos 16 d., ketvirtadienį, Briuselyje planuojamą surengti šio dialogo susitikimą.
Galiausiai vyriausiasis įgaliotinis taip pat palietė Venesuelos klausimą. Jis pasiūlė sušaukti Tarptautinės kontaktinės grupės ministrų lygio susitikimą, po kurio įvyktų susitikimai su Limos grupe ir kitais pagrindiniais veikėjais.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Turkija yra Europos Sąjungai svarbi valstybė ir norėtume, kad mūsų santykiai būtų stiprinami ir plėtojami. Tai turėtų būti daroma paisant ES vertybių, principų ir interesų. Kartu yra nerimą keliančių pokyčių, visų pirma rytinėje Viduržemio jūros dalyje ir Libijoje – šie pokyčiai turi įtakos ES interesams.
