"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Po Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos kalbos per vaizdo telekonferenciją, kurioje jis informavo savo kolegas iš ES apie naujausius pokyčius tiek politiniu lygmeniu, tiek vietoje, Užsienio reikalų taryba aptarė Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
Vyriausioji įgaliotinė pranešė apie plataus masto politinę paramą gynybos iniciatyvai, kurios vertė siekia iki 40 mlrd. € ir kuri yra skirta Ukrainai remti, ir nurodė, kad dabar reikia detaliau ją išdėstyti iki kovo 20–21 d. įvyksiančio kito Europos Vadovų Tarybos susitikimo.
Vyriausioji įgaliotinė pakartojo, kad ES laikosi teigiamos pozicijos Džidos derybų, įskaitant pasiūlymus dėl ugnies nutraukimo susitarimo, atžvilgiu, ir pabrėžė, kad dabar poziciją turi pateikti Rusija.
Dabar matome, kad Rusija iš tiesų nenori taikos ir [...] ja negalima iš tiesų pasitikėti. Jie pasinaudos šia galimybe pateikti įvairiausius reikalavimus, ir jau matome, kad jie teikia reikalavimus, kurie yra galutiniai jų tikslai. Taigi, žiūrėkime, kaip padėtis klostysis toliau.
Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkė Kaja Kallas
Užsienio reikalų taryboje pasikeista nuomonėmis dėl Artimųjų Rytų, visų pirma dėl padėties Izraelyje ir Gazoje. Vyriausioji įgaliotinė pasmerkė humanitarinės pagalbos politizavimą ir pabrėžė, kad humanitarinė pagalba turi pasiekti Gazos gyventojus, kuriems jos reikia.
Ministrai kaip gerą pagrindą palankiai įvertino kovo 4 d. Kairo aukščiausiojo lygio susitikime pristatytą arabų šalių planą dėl Gazos Ruožo ekonomikos gaivinimo ir atstatymo. Vyriausioji įgaliotinė pabrėžė, kad kai kuriuos elementus reikia toliau svarstyti, ir kad europiečiams labai svarbu, kad „Hamas“ ateityje neatliktų jokio vaidmens atkuriant Gazą.
Rengiantis 9-ajai Briuselio konferencijai Užsienio reikalų taryba aptarė naujausius įvykius Sirijoje, atsižvelgdama į pastarojo meto smurto protrūkį Sirijos pakrantės regione.
Dabar mūsų pozicija tokia: padedame Sirijai žengti į priekį. Žinoma, norime pamatyti, kad dabartinė vadovybė labai rimtai žiūrės į tai, kad būtų patraukti atsakomybėn už smurtą atsakingi asmenys, taip pat norime, kad valdžios struktūra taptų įtraukesnė, nes Sirijoje yra daug įvairių grupių.
Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkė Kaja Kallas
Taryboje pasikeista nuomonėmis dėl ES politikos Irano atžvilgiu, daugiausia dėmesio skiriant įvairiems elementams, tokiems kaip: Irano karinė parama Rusijai, savavališkas ES piliečių sulaikymas Irane, hibridinės operacijos ES, jo destabilizuojantis vaidmuo Artimųjų Rytų regione, taip pat jo pajėgumai ir branduoliniai pajėgumai.
Į asmenų, grupių, susivienijimų ir subjektų, kurie yra susiję su ISIL („Da’esh“) ir „Al-Qaida“ ir kuriems taikomos ES ribojamosios priemonės, sąrašą Taryba įtraukė fondą „Al Azaim Foundation for Media Production“.
Taryba įtraukė į sąrašą devynis asmenis ir vieną subjektą, atsakingus už žmogaus teisių pažeidimus ir už ginkluoto konflikto, nestabilumo ir nesaugumo palaikymą Kongo Demokratinėje Respublikoje.
Taryba priėmė sprendimą, kuriuo Europos Komisija įgaliojama Sąjungos vardu dalyvauti derybose dėl tarptautinio dokumento, kuriuo įsteigiama Tarptautinė ieškinių dėl žalos Ukrainoje komisija.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
