ES santykiai su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis
ES ir JAV palaiko plačiausius dvišalius prekybos ir investicijų santykius pasaulyje ir bendradarbiauja siekdamos įveikti pasaulinius saugumo iššūkius.
Prekyba ir investicijos
ES ir JAV prekyba
Transatlantiniai santykiai yra vienas iš svarbiausių pasaulio ekonomikos palaikymo šaltinių. Europos Sąjungai ir JAV kartu tenka beveik 30 % pasaulinės prekybos prekėmis ir paslaugomis ir 43 % pasaulio bendro vidaus produkto (BVP, išreikšto JAV doleriais). ES ir JAV turi glaudžiausiai visame pasaulyje integruotus ekonominius santykius.
2025 m. pasiektas dar vienas rekordas – dvišalė prekyba prekėmis ir paslaugomis pasiekė 1,77 trln. € (išankstiniais duomenimis). Tai yra daugiau nei Ispanijos BVP. Kiekvieną dieną per Atlanto vandenyną transportuojama prekių ir teikiama paslaugų už daugiau kaip 4,8 mlrd. €.
2025 m. ES prekybos su JAV perteklius buvo 20 mlrd. €, skaičiuojant ir prekes, ir paslaugas.
Transatlantinės prekybos raida (2014–2025 m.)
Diagrama, kurioje rodoma ES ir JAV prekybos prekėmis ir paslaugomis raida 2015–2025 m. Prekyba prekėmis ir paslaugomis per šį laikotarpį išaugo daugiau nei dvigubai. 2015 m. prekyba iš viso šiek tiek viršijo 856 mlrd. €, o 2025 m. pasiekė 1,77 trln. €.
Šaltinis: Eurostatas.
ES ir JAV prekyba: faktai ir skaičiai
Bendras ES ir JAV pareiškimas
Atsižvelgdama į 2025 m. rugpjūčio 21 d. ES ir JAV bendrą pareiškimą, 2026 m. birželio mėn. Taryba oficialiai priėmė du reglamentus, kuriais sumažinami ES muitų tarifai.
Reglamentais panaikinami likę muitai JAV pramoninėms prekėms, sudaromos lengvatinės patekimo į rinką sąlygos tam tikriems žemės ūkio produktams ir pratęsiamas muitų taikymo omarų importui (iš visų šalių, ne tik JAV) sustabdymas. Juos papildo sustiprintos apsaugos priemonės, skirtos ES gamintojams, įmonėms ir darbuotojams apsaugoti.
Reglamentuose numatytas apsaugos mechanizmas, sustabdymo mechanizmas, leidžiantis ES reaguoti, jei JAV nesilaikytų savo įsipareigojimų, ir laikino galiojimo sąlyga, pagal kurią pagrindinis reglamentas bus taikomas iki 2029 m. pabaigos, o reglamentas dėl omarų importo nustos galioti 2030 m. liepos mėn., nebent bus imtasi tolesnių veiksmų.
Reglamentai įsigalios kitą dieną po jų paskelbimo Oficialiajame leidinyje. Reglamentas dėl omarų importo bus taikomas atgaline data nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d.
- ES ir JAV prekyba: Taryba ir Parlamentas susitarė įgyvendinti bendro pareiškimo elementus dėl tarifų (pranešimas spaudai, 2026 m. gegužės 20 d.)
- Bendras pareiškimas dėl Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos pagrindų susitarimo dėl abipusės, sąžiningos ir subalansuotos prekybos (Europos Komisija)
- ES ir JAV prekyba: Taryba galutinai patvirtino įsipareigojimus dėl muitų tarifų pagal bendrą pareiškimą (pranešimas spaudai, 2026 m. birželio 25 d.)
Investicijos
ES ir JAV tarpusavio investicijos yra didžiausios pasaulyje ir yra svarbus transatlantinius santykius skatinantis veiksnys. 2024 m. tarpusavio tiesioginės užsienio investicijos (TUI) į akcijas viršijo 4,8 trln. €. Ši suma yra beveik lygi Prancūzijos ir Ispanijos BVP vertei kartu sudėjus.
Maždaug trečdalis visų užsienyje investuojančių ES įmonių investuoja JAV ir maždaug trečdalį visų užsienio investicijų ES sudaro investicijos iš JAV.
Iš viso JAV Europos Sąjungoje yra investavusios beveik keturis kartus daugiau nei Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. ES tiesioginės užsienio investicijos JAV yra maždaug dešimt kartų didesnės už ES investicijas Indijoje ir Kinijoje kartu sudėjus.
Dvišalė prekyba ir investicijos užtikrina milijonus darbo vietų ES ir Jungtinėse Valstijose. Dėl JAV prekių ir paslaugų eksporto į ES JAV sukurta 2,3 mln. darbo vietų, o dėl to, kad ES įmonės investuoja JAV, dirba 3,4 mln. žmonių.
Energetika
Glaudus transatlantinis bendradarbiavimas atliko labai svarbų vaidmenį užtikrinant ES energetinį saugumą Rusijai pradėjus agresijos karą prieš Ukrainą. Tam tikrą dujų importo iš Rusijos dalį ES pakeitė suskystintų gamtinių dujų (SGD) importu iš JAV.
2025 m. ES iš JAV importavo daugiau kaip 82,9 mlrd. kubinių metrų (mlrd. m³) SGD. Tai sudaro 26,4 % viso ES dujų importo ir beveik 58 % SGD importo.
Dujų importas į ES
Juostinė diagrama, kurioje palyginami 2021, 2023 ir 2025 m. pagrindinių partnerių į ES tiektų dujų kiekiai.
Importas iš Rusijos sumažėjo nuo daugiau kaip 150 mlrd. m³ 2021 m. iki 38 mlrd. m³ 2025 m. Šį skirtumą daugiausia kompensavo didėjantis importas iš kitų šalių partnerių. Importas iš Norvegijos padidėjo nuo 86,4 mlrd. m³ 2021 m. iki 97,1 mlrd. m³ 2025 m. Importas iš JAV padidėjo nuo 21 mlrd. m³ 2021 m. iki 82,9 mlrd. m³ 2025 m., o importas iš kitų šalių partnerių padidėjo nuo 51,7 mlrd. m³ 2021 m. iki 56,9 mlrd. m³ 2025 m.
Šaltinis: Bruegel
Abi transatlantinės partnerės bendradarbiauja ES ir JAV energetikos taryboje – abipusio intereso strateginių energetikos klausimų koordinavimo ir bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir plėtros srityje forume.
Reagavimas į pasaulinius saugumo iššūkius
ES ir JAV dirba kartu, kad įveiktų pasaulinius saugumo iššūkius, pavyzdžiui, susijusius su terorizmu, smurtiniu ekstremizmu, branduolinių ginklų platinimu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu. Be to, jos palaiko glaudžius ryšius saugumo ir gynybos srityse.
Pagal G7 Pasaulinę infrastruktūros ir investicijų partnerystę, be kita ko, pagal ES strategiją „Global Gateway“, ES ir JAV visame pasaulyje yra investavusios 600 mlrd. $.
Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą
Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą yra akivaizdus JT Chartijos ir tarptautinės teisės pažeidimas. Tai didelis iššūkis ne tik Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, bet ir taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai.
Glaudžiai bendradarbiaudamos su G7 partneriais ES ir JAV remia Ukrainą bei jos žmones ir įgyvendina įvairias priemones siekdamos didinti spaudimą Rusijai nutraukti agresijos karą prieš Ukrainą.
Solidarumas su Ukraina
ES tvirtai palaiko Ukrainą bei jos žmones ir toliau teiks politinę, finansinę, ekonominę, humanitarinę, karinę ir diplomatinę paramą.
ES ir JAV remia Ukrainą visose srityse, be kita ko, teikdamos karinę pagalbą, dėdamos pastangas taikos ir diplomatijos srityse, vykdydamos saugumo įsipareigojimus ir remdamos atstatymą ir (su stojimu į ES susijusias) reformas.
Nuo Rusijos agresijos karo pradžios ES ir jos valstybės narės Ukrainai ir jos žmonėms suteikė daugiau nei 215 mlrd. € vertės paramą.
ES solidarumas su Ukraina
Sankcijos Rusijai
ES, JAV ir kiti bendraminčiai partneriai, reaguodami į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, yra nustatę plataus masto ir precedento neturinčias sankcijas Rusijai.
Jomis siekiama susilpninti Rusijos ekonominę bazę, atimti iš Rusijos prieigą prie ypatingos svarbos technologijų bei rinkų ir reikšmingai apriboti jos pajėgumą kariauti.
ES sankcijos taikomos Rusijos finansų, prekybos, energetikos, transporto, technologijų ir gynybos sektoriams, taip pat Rusijai ar Rusijos piliečiams teikiamoms paslaugoms. Be to, jos taikomos asmenims ir subjektams, atsakingiems už veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi.
Asmenys, kuriems taikomos sankcijos, be kita ko, yra Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir ministrai, gubernatoriai bei vietos politikai, Rusijos Valstybės Dūmos ir Rusijos Saugumo Tarybos nariai, propagandininkai, aukšto rango pareigūnai ir karinis personalas.
ES glaudžiai koordinuoja savo sankcijas su JAV ir kitais G7 partneriais, kad būtų padidintas jų poveikis ir veiksmingumas.
Žmonių tarpusavio bendradarbiavimas
ES ir JAV skatina žmonių tarpusavio mainus ir akademines programas, įskaitant:
- „Erasmus+“ ir „Erasmus Mundus“,
- „Jean Monnet“ veiksmus,
- programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“,
- programą „Fulbright-Schuman“,
- ES lankytojų programą,
- ES ir JAV naujų lyderių apsilankymo programą.
Taip pat žr.:
ES ir Kanados prekyba: faktai ir skaičiai
ES ir Meksikos prekyba: faktai ir skaičiai
ES vaidmuo pasaulinėje prekyboje
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. liepos 1 d.