"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Po Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos kalbos per vaizdo telekonferenciją, kurioje jis informavo savo kolegas iš ES apie naujausius pokyčius tiek politiniu lygmeniu, tiek vietoje, Užsienio reikalų taryba aptarė Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
Akivaizdu, kad visos ES valstybės narės nori taikos. Ir vis dėlto matome, kad Rusija nori karo, nes vos vakar ji surengė daugiausia gyvybių nusinešusią ataką, o visą savaitgalį rengė oro antpuolius prieš Sumus. Akivaizdu, kad jie vilkina procesą ir visiškai nenori taikos. Taigi vienintelis būdas paskatinti Rusiją rimtai derėtis yra didinti spaudimą.
Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkė Kaja Kallas
Taryba aptarė ES karinės paramos didinimo klausimą. Vyriausioji įgaliotinė pabrėžė, kad ES yra ne tik didžiausia karinės pagalbos Ukrainai teikėja, bet ir didžiausia Ukrainos gynybos pramonės rėmėja: Europos šalys šiais metais skyrė daugiau kaip 23 mlrd. € karinės pagalbos Ukrainai.
Taryba taip pat aptarė Ukrainos karių mokymą pasitelkiant Europos Sąjungos karinę pagalbos misiją Ukrainai remti (EUMAM Ukraine), kuri iki šiol yra parengusi daugiau kaip 73 000 karių. Taryba aptarė, kaip dar ši misija galėtų pasitarnauti.
Kalbant apie vyriausiosios įgaliotinės iniciatyvą Ukrainai suteikti 2 mln. šaudmenų, vyriausioji įgaliotinė paskelbė, kad du trečdaliai šio tikslo jau pasiekti ir kad didžioji dauguma valstybių narių sutiko, kad ES turi padaryti daugiau.
Galiausiai Taryba išnagrinėjo dabartinę padėtį, susijusią su sankcijomis Rusijai, ir vyriausioji įgaliotinė paskelbė, kad pradėta dirbti prie 17-ojo sankcijų paketo, kuriame daugiausia dėmesio skiriama šešėliniam laivynui ir kitiems elementams.
Užsienio reikalų taryboje pasikeista nuomonėmis dėl Artimųjų Rytų, įskaitant įvykius Sirijoje.
Vyriausioji įgaliotinė informavo ministrus apie savo neseniai įvykusį vizitą regione ir jo metu vykusias diskusijas dėl arabų šalių plano dėl Gazos Ruožo ekonomikos gaivinimo ir atstatymo.
Remiame dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą – dėl to sutaria visos valstybės narės. Taip pat pasiūlėme Palestinos Administracijai (pagrindines paslaugas turėtų teikti būtent ji) ir palestiniečiams remti per trejus metus skirti 1,6 mlrd. €.
Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkė Kaja Kallas
Vyriausioji įgaliotinė pabrėžė: bendra padėtis yra labai sunki ir itin svarbu, kad būtų sugrįžta prie derybų stalo, kad būtų galima atnaujinti ugnies nutraukimą, paleisti įkaitus ir užtikrinti nekliudomą prieigą prie humanitarinės pagalbos ir tai, kad ji nuolat dideliu mastu pasiektų Gazą bei būtų paskirstyta visoje Gazoje.
Vyriausioji įgaliotinė pareiškė, kad Taryba palankiai įvertino arabų šalių planą, tačiau pabrėžė, kad jame trūksta svarbių elementų, pavyzdžiui, dėl finansavimo saugumo ir Gazos valdymo, ir kad ES bendradarbiaus su savo tarptautiniais partneriais, kad darbas šiais klausimais būtų tęsiamas.
Po to Taryboje buvo diskutuojama dėl Sirijos, visų pirma dėl to, ar reikia sušvelninti ES sankcijas. Šiuo klausimu vyriausioji įgaliotinė paskelbė, kad Taryba susitarė ne tik įvertinti procesą, bet ir pasiūlyti tolesnius veiksmus, atsižvelgiant į sąlygas ir gerai žinomas ES raudonąsias linijas.
Užsienio reikalų taryboje įvyko diskusija dėl ES ir Afrikos Sąjungos (AS) santykių. 2025 m. minimos 25-osios šios partnerystės metinės.
Vyriausioji įgaliotinė pabrėžė, kad visos ES valstybės narės nori aktyviau bendradarbiauti su Afrikos šalimis ir kad svarbu neprarasti partnerystės ryšių su jomis dėl išorinės įtakos, daromos, pavyzdžiui, Rusijos ar Kinijos. Ji taip pat paminėjo artėjantį 3-iąjį ES ir AS ministrų susitikimą, kuris įvyks gegužės 21 d. Briuselyje, ir nurodė, kad Taryba aptarė, kokių rezultatų ji galėtų pasiekti susitikimo metu.
Po to Taryba aptarė padėtį Sudane, kuris praėjus dvejiems metams nuo karo pradžios patiria beprecedentę humanitarinę krizę. Diskusijos metu buvo aptarta humanitarinė padėtis ir balandžio 15 d. Londone įvyksianti konferencija, kurią kartu rengia ES, Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė.
Vakarų Balkanai
Taryboje pasikeista nuomonėmis dėl ES santykių su Vakarų Balkanų partneriais, daugiausia svarstant, kaip politinių iššūkių akivaizdoje toliau stiprinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje ir kaip skatinti regioninį stabilumą ir saugumą. Po neformalios vakarienės su Vakarų Balkanų užsienio reikalų ministrais, kuri buvo surengta Tarybos posėdžio išvakarėse, įvyko 27 ES valstybių narių debatai.
Vyriausioji įgaliotinė pabrėžė, jog Europos Sąjungai yra labai svarbus šio regiono stabilumas ir saugumas.
Taryboje įvyko diskusija dėl padėties Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Serbijoje ir buvo patvirtinta, kad reikia normalizuoti Serbijos ir Kosovo* santykius.
* Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.
Kiti sprendimai
Taryba nusprendė nustatyti ribojamąsias priemones dar septyniems asmenims ir dviem subjektams, atsakingiems už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus Irane, be kita ko, dėl naudojimosi teisminėmis institucijomis kaip priemone vykdyti savavališkus sulaikymus.
Taryba peržiūrėjo ES ginklų eksporto kontrolės sistemą – ji priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies keičiama Tarybos bendroji pozicija, nustatanti bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, ir patvirtino išvadas šiuo klausimu.
Taryba Europos Sąjungos pasienio pagalbos misijai Rafah perėjimo punktui (EU BAM Rafah) numatytą orientacinę finansavimo sumą iki 2025 m. birželio 30 d. padidino daugiau kaip 4 300 000 €. Šis sprendimas sudarys sąlygas padengti papildomas išlaidas, susijusias su misijos perkėlimu į Rafacho sienos perėjimo punktą, kurį leista vykdyti 2025 m. sausio mėn., sudarius susitarimą dėl ugnies nutraukimo Gazoje.
Posėdžių dokumentai
Parengiamieji dokumentai
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
