Užsienio reikalų taryba (vystymasis), 2026 m. gegužės 18 d.

Pagrindiniai rezultatai

Briuselyje įvyko Užsienio reikalų tarybos (vystymasis) posėdis, kuriam pirmininkavo ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas.

Išorės veiksmų ateitis

Taryba aptarė ES išorės veiksmų ateitį atsižvelgiant į kintančias geopolitines ir geoekonomines aplinkybes. Ministrai pabrėžė, kad vystomasis bendradarbiavimas tebėra vienas iš pagrindinių ES išorės santykių ramsčių, ir akcentavo, kad svarbu išsaugoti pasitikėjimą Sąjunga, kaip partnere, kuri yra principinga, nuspėjama ir kuria galima pasikliauti, kartu prisitaikant prie sparčiai kintančios pasaulinės aplinkos, kuriai būdinga didėjanti konkurencija, mažesnis oficialios paramos vystymuisi (OPV) lygis ir didėjantis spaudimas daugiašalei sistemai.

Ministrų diskusijose daugiausia dėmesio skirta tam, kaip vystomuoju bendradarbiavimu būtų galima skatinti darnų vystymąsi šalyse partnerėse, kartu veikiant ES strateginių interesų labui. Ministrai taip pat aptarė, kaip užtikrinti, kad ES išorės veiksmai būtų tikslingesni, veiksmingesni ir matomesni, kartu pabrėždami, kad svarbu stiprinti vystymosi, ekonominės ir užsienio politikos tikslų koordinavimą. Šiuo tikslu keičiantis nuomonėmis taip pat buvo aptartas už vystymąsi atsakingų ministrų sudėties Užsienio reikalų tarybos, kaip svarbaus forumo formuojant ES išorės politikos prioritetus, vaidmuo.

Taryba priėmė išvadas, kuriose raginama laikytis tvirtesnio ES požiūrio į pažeidžiamumą, vystomąjį bendradarbiavimą ir darnų vystymąsi šalyse partnerėse.

• Pažeidžiamumas ir vystymasis: Taryba priėmė išvadas dėl tvirtesnio ir labiau koordinuoto ES požiūrio (pranešimas spaudai, 2026 m. gegužės 18 d.)

Strategijos „Global Gateway“ vaidmuo išorės veiksmuose

ES vystymosi ministrai taip pat pasikeitė nuomonėmis apie strategijos „Global Gateway“ vaidmenį ES išorės veiksmuose. Pagal šią 2021 m. pradėtą įgyvendinti strategiją sutelkiami viešieji ir privatieji ištekliai tvarioms investicijoms į pagrindinius sektorius visame pasaulyje remti.

Atsižvelgdami į geopolitinius pokyčius, darančius poveikį ES ekonominiam saugumui, strateginiam savarankiškumui ir atsparumui, ministrai pabrėžė, kad strategija „Global Gateway“ galėtų būti ES priemonė išorės politikos prioritetams įgyvendinti pasitelkiant Europos komandos principą ir abipusiai naudingas partnerystes. Ministrai aptarė tolesnį šios strategijos vaidmenį, visų pirma tai, kaip ji gali padėti įgyvendinti šalių partnerių prioritetus ir patenkinti jų poreikius, kartu išlaikant ES strateginių interesų pusiausvyrą.

Ministrai taip pat pabrėžė Europos komandos principo pridėtinę vertę ir aptarė būdus, kaip kuo geriau pasinaudoti valstybių narių, Europos finansų įstaigų ir privačiojo sektoriaus indėliu. Galiausiai jie pabrėžė, kad reikia veiksmingų koordinavimo ir valdymo struktūrų, kad būtų užtikrintas darnus strategijos įgyvendinimas, taip pat lankstesnės ir strategiškesnės komunikacijos.

• Strategija „Global Gateway“ (bendra informacija)
• Strategija „Global Gateway“: Taryba patvirtino 2026 m. pavyzdinių projektų sąrašą (pranešimas spaudai, 2025 m. gruodžio 10 d.)
• Strategija „Global Gateway“ (Europos Komisija)

Irano karo poveikis

Ministrai aptarė pasaulinius konflikto Irane padarinius, daugiausia dėmesio skirdami sutrikimams energetikos bei transporto srityse ir rizikai, kylančiai apsirūpinimo maistu saugumui ir trąšų tiekimui, taip pat apsvarstė, kaip ES vystomuoju bendradarbiavimu būtų galima reaguoti į šiuos iššūkius tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu lygmenimis.

Ministrai taip pat pareiškė susirūpinimą dėl platesnio masto geopolitinių konflikto padarinių, įskaitant spaudimą migracijai, daugiašalei sistemai ir taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai. Jie pabrėžė, jog svarbu, kad ES toliau angažuotųsi su šalimis partnerėmis ir atitinkamais tarptautiniais forumais, kad būtų švelninamas krizės poveikis ir išsaugotas tarptautinis bendradarbiavimas sprendžiant pasaulinius uždavinius.

Diskusijoje taip pat daug dėmesio skirta ES ir valstybių narių vykdomoms ir planuojamoms iniciatyvoms, kuriomis siekiama didinti atsparumą šalyse partnerėse ir remti labiausiai nuo konflikto nukentėjusius gyventojus.

• ES pozicija dėl padėties Artimuosiuose Rytuose (bendra informacija)

Kiti sprendimai

Taryba nusprendė ES ribojamųjų priemonių taikymą asmenims ir subjektams, susijusiems su buvusiu B. al‑Assado režimu Sirijoje, pratęsti iki 2027 m. birželio 1 d.; ji taip pat nusprendė septynis subjektus išbraukti iš sąrašo.

• Sirija: Taryba vieniems metams pratęsė buvusiam B. al‑Assado režimui taikomų ribojamųjų priemonių galiojimą ir iš sąrašo išbraukė tam tikrus subjektus (pranešimas spaudai, 2026 m. gegužės 18 d.)