"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Užsienio reikalų taryba (gynyba), 2026 m. gegužės 12 d.
Pagrindiniai rezultatai
Užsienio reikalų tarybos posėdis, kuriame dalyvavo gynybos ministrai, įvyko Briuselyje. Jam pirmininkavo ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas.
Atnaujinta grėsmių analizė
Posėdžio pradžioje ES gynybos ministrai buvo trumpai informuoti apie atnaujintą išsamią ES grėsmių analizę.
ES parama Ukrainai
Dalykinių pietų metu Taryba aptarė ES karinę paramą Ukrainai, atsižvelgdama į naujausius įvykius vietoje ir dedamas diplomatines pastangas pasiekti teisingą ir ilgalaikę taiką, grindžiamą tvirtomis saugumo garantijomis.
Neformalioje diskusijoje prie ES ministrų prisijungė Ukrainos gynybos ministras Mykhailo Fedorovas (vaizdo konferencijos būdu) ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Radmila Shekerinska (dalyvavo fiziškai).
Ukrainos gynybos ministras pristatė aktualiausius mūšio lauko poreikius ir perspektyvas, susijusias su tolesniu bendradarbiavimo plėtojimu ir Ukrainos įmonių integravimu į Europos gynybos technologinę ir pramoninę bazę.
Ukrainos patirtis rodo, kaip sparčiai vystosi šiuolaikinė karyba, o įgyta patirtis taip pat turi formuoti mūsų politinius sprendimus. Gynybos inovacijos turi tapti politiniu prioritetu.
Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkė Kaja Kallas
Vėlesnėje ministrų diskusijoje daugiausia dėmesio skirta ES ir Ukrainos bendradarbiavimui gynybos pramonės srityje, įskaitant paramos Ukrainai paskolos gynybos komponento, Europos taikos priemonės (ETP) ir kitų ES priemonių įgyvendinimą.
Vyriausioji įgaliotinė pabrėžė, kad ES vykdo įsipareigojimus dėl karinės paramos teikimo Ukrainai (pirmoji 90 mlrd. € paskola bus išmokėta birželio mėn.), tačiau taip pat pabrėžė, kad svarbu toliau teikti dvišalę paramą Ukrainos poreikiams patenkinti. Ji pranešė, jog ES gynybos ministrai susitarė, kad reikia rasti sprendimus, kaip sutelkti ETP lėšas, ir kad bus pateikti konkretūs pasiūlymai.
Vyriausioji įgaliotinė pateikė naujausią informaciją apie ES indėlį suteikiant saugumo garantijas, be kita ko, stiprinant ES palydovų centrą ir veiksmų „ketvirtąjį ramstį“, kuriuo remiamos pastangos kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, vykdyti gynybos sektoriaus reformą ir veteranų reintegraciją, ir kuris buvo pristatytas ES užsienio reikalų ministrams balandžio mėn. Liuksemburge įvykusiame Užsienio reikalų tarybos posėdyje.
Taryboje pasikeista nuomonėmis dėl padėties Artimuosiuose Rytuose ir jos poveikio Europos gynybai ir saugumui, įskaitant grėsmes ir iššūkius, dabartinį pagrindinių gynybos pajėgumų prieinamumą ir poveikį Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą.
Hormūzo sąsiauris atsidūrė pilkojoje zonoje tarp karo ir taikos. Remiame visas diplomatines iniciatyvas, kuriomis siekiama rasti išeitį ir užkirsti kelią tolesnei eskalacijai. Svarbiausio pasaulyje laivybos kelio uždarymas yra nepagrįstas. ES karinio laivyno operacijos regione gali atlikti labai svarbų vaidmenį atkuriant energijos tiekimo ir prekybos srautus.
Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkė Kaja Kallas
Svarstydami laivybos laisvės Hormūzo sąsiauryje klausimą ES gynybos ministrai įvertino įvairias diplomatines iniciatyvas. Vyriausioji įgaliotinė pateikė naujausią informaciją apie operaciją EUNAVFOR ASPIDES, o Taryba aptarė galimybę sustiprinti ir pratęsti operaciją, kai bus tam tinkamos sąlygos.
Taip pat buvo aptarta padėtis Libane. Ministrai aptarė Jungtinių Tautų laikinųjų pajėgų Libane (UNIFIL), kurių įgaliojimai baigiasi 2026 m. pabaigoje, statusą ir galimybę vykdyti ES misiją.
Popietinio posėdžio pabaigoje buvo surengta diskusija dėl ES gynybos parengties darbotvarkės įgyvendinimo, atsižvelgiant į 2026 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas.
Atgrasymas veikia, jei jis yra įtikinamas. Jei rodysime silpnumą, tik paskatinsime agresiją.
Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkė Kaja Kallas
Prieš ministrų diskusiją Europos aerokosminės erdvės, saugumo ir gynybos pramonės asociacijos pirmininkas Micaelis Johanssonas pateikė trumpą pranešimą.
Tuomet diskusijoje buvo aptartas vykdomas darbas prioritetinėse pajėgumų srityse ir siekiant sukurti ES masto gynybos įrangos rinką.
Vyriausioji įgaliotinė pabrėžė, kad svarbu pašalinti politines ir veiklos kliūtis, dėl kurių lėtėja gynybos parengties darbotvarkės įgyvendinimas, o ministrai pabrėžė, kad pramonė turi pasiekti rezultatų laiku ir dideliu mastu.
Taryba patvirtino 15 mln. € vertės paramos priemonę pagal Europos taikos priemonę, skirtą Bosnijos ir Hercegovinos ginkluotųjų pajėgų kariniams ir gynybos pajėgumams stiprinti.
Prieš posėdį ministrų lygmeniu sušauktame Europos gynybos agentūros (EGA) valdančiosios tarybos posėdyje aptartas strateginis agentūros stiprinimas.
Diskusija vyko atsižvelgiant į 2025 m. spalio mėn. ir 2026 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose raginama stiprinti EGA vaidmenį Europos gynybos pajėgumų plėtojimo, bendradarbiaujamųjų mokslinių tyrimų ir bendro įsigijimo pastangų srityse.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
