Bendrųjų reikalų taryba, 2024 m. birželio 25 d.

Pagrindiniai rezultatai

7 straipsnio procedūra dėl Vengrijos

Taryboje buvo surengtas klausymas dėl 7 straipsnio 1 dalies procedūros dėl Vengrijos.

Tai buvo septintasis Vengrijos klausymas pagal 7 straipsnio procedūrą. Jis aprėpė visus klausimus, kuriuos Europos Parlamentas nagrinėjo savo 2018 m. rugsėjo mėn. pagrįstame pasiūlyme, kuriuo ši procedūra ir buvo pradėta. Tikslas buvo pateikti Tarybai naujausią informaciją apie padėtį Vengrijoje.

Keičiantis nuomonėmis daugiausia dėmesio buvo skirta visų pirma konstitucinės sistemos veikimui ir stabdžių ir atsvarų sistemai, kovai su korupcija, pilietinės erdvės apsaugai, akademinei ir žiniasklaidos laisvei ir LGBTIQ asmenų teisių apsaugai Vengrijoje.

Pagarba teisinei valstybei ir mūsų bendroms pagrindinėms vertybėms yra gyvybiškai svarbi Europos Sąjungos veikimui. Europos Parlamento pagrįstame pasiūlyme nurodytose srityse vis dar esama svarbių susirūpinimą keliančių klausimų. 7 straipsnis suteikia mums galimybę spręsti šiuos susirūpinimą keliančius klausimus. Todėl šis klausimas turėtų likti mūsų darbotvarkėje, kol bus išspręsti likę klausimai.

Belgijos užsienio reikalų ir Europos reikalų ministrė Hadja Lahbib

• Pagrįstas pasiūlymas, kuriuo Vengrijai pradedama 7 straipsnio procedūra
• ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų klausymų standartinė tvarka
• Teisinė valstybė (bendra informacija)

Atstovavimas interesų grupėms trečiųjų valstybių vardu

Ministrai dalyvavo politiniuose debatuose dėl siūlomos direktyvos dėl atstovavimo interesų grupėms trečiųjų valstybių vardu skaidrumo. Debatuose buvo įvertinta techniniu lygmeniu padaryta pažanga ir pateiktos tolesnio darbo gairės.

Diskusijų metu ministrai patvirtino iš esmės remiantys siūlomos direktyvos tikslus ir pritariantys tam, kad reikia spręsti užsienio kišimosi klausimą. Jie susitarė dėl būtinybės siūlomoje direktyvoje nustatyti aiškias apibrėžtis, grindžiamas objektyviais kriterijais, taip pat griežtas apsaugos nuo stigmatizacijos ir pagrindinių laisvių apsaugos priemones.

Ministrai taip pat priminė, kad šis pasiūlymas yra tik skaidrumo priemonė. Buvo pabrėžtas poreikis kuo labiau sumažinti administracinę naštą. Kai kurie ministrai paprašė į taikymo sritį įtraukti visą lobistinę veiklą, o ne tik tą, kuri vykdoma trečiųjų valstybių vardu, tačiau kiti paprašė atlikti papildomą pasiūlymo poveikio vertinimą.

• Pirmininkaujančios valstybės narės parengtas diskusijoms skirtas dokumentas
• Komisijos pasiūlymas dėl direktyvos dėl atstovavimo interesų grupėms trečiųjų valstybių vardu skaidrumo
• Rinkimų teisės ir demokratinis dalyvavimas (bendra informacija)

Birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimas

Ministrai tęsė pasirengimą 2024 m. birželio 27–28 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui – jie svarstė išvadų projektą.

Birželio mėn. susitikime ES vadovai aptars šiuos klausimus:

• Ukraina,
• Artimieji Rytai,
• saugumas ir gynyba,
• konkurencingumas,
• kitas institucinis ciklas,
• kiti klausimai.

• Europos Vadovų Taryba, 2024 m. birželio 27–28 d.

Europos ateitis

Svarstant darbotvarkės punktą „Kiti klausimai“, pirmininkaujanti valstybė narė ministrams pateikė savo pažangos ataskaitą dėl Belgijos pirmininkavimo laikotarpiu atlikto darbo, susijusio su Europos ateitimi.

• Europos ateitis: pirmininkaujančios valstybės narės pažangos ataskaita

Punktai be diskusijos

2021–2028 m. EEE ir Norvegijos finansiniai mechanizmai

Taryba priėmė sprendimą dėl 2021–2028 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų susitarimų pasirašymo ir laikino taikymo. Pagal abu finansinius mechanizmus iš viso bus suteiktas 3 268 mlrd. € finansinis įnašas ekonominei ir socialinei sanglaudai Europos ekonominėje erdvėje.

Be to, Taryba iš esmės pritarė susitarimui ir nusprendė prašyti Europos Parlamento pritarimo šiems dviem susitarimams sudaryti.

• Taryba pritarė susitarimams dėl 2021–2028 m. EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų (pranešimas spaudai, 2024 m. birželio 25 d.)

ES santykiai su ES nepriklausančiomis Vakarų Europos šalimis

Taryba patvirtino išvadas dėl homogeniškos išplėstos vidaus rinkos ir ES santykių su ES nepriklausančiomis Vakarų Europos šalimis ir Farerų Salomis.

Išvadose, kurios paprastai priimamos kas dvejus metus, įvertinami ES santykiai su Islandija, Lichtenšteinu, Norvegija, Andora, San Marinu ir Monaku, taip pat su Farerų Salomis, kaip autonomine Danijos Karalystės teritorija, kuriai netaikomos ES sutartys.

• ES santykiai su ES nepriklausančiomis Vakarų Europos šalimis. Taryba patvirtino išvadas (pranešimas spaudai, 2024 m. birželio 25 d.)

Bendri ES ir Ukrainos saugumo įsipareigojimai

Taryba suteikė įgaliojimus pasirašyti neprivalomą dokumentą – bendrus Europos Sąjungos ir Ukrainos saugumo įsipareigojimus.

Pradinį susitarimą, kad ES ir jos valstybės narės ilguoju laikotarpiu kartu su partneriais prisidės prie įsipareigojimų Ukrainai saugumo srityje ir tokiu būdu padės Ukrainai apsiginti, pasipriešinti destabilizavimo pastangoms ir atgrasyti nuo agresijos aktų ateityje, Europos Vadovų Taryba pasiekė 2023 m. spalio mėn. susitikime.

• Europos Vadovų Tarybos išvados, 2023 m. spalio 26–27 d.

  Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):

  EN