Vyriausiojo įgaliotinio Josepo Borrellio deklaracija Europos Sąjungos vardu dėl Nikaragvos

Per pastaruosius mėnesius Nikaragvoje nepadaryta jokios apčiuopiamos pažangos demokratijos ir žmogaus teisių srityje. Saugumo pajėgos ir vyriausybę palaikančios ginkluotos grupuotės toliau vykdė represijas prieš politinius oponentus, demonstrantus, žurnalistus, pilietinės visuomenės organizacijas ir Katalikų bažnyčios narius.

Atsižvelgdama į tai, Taryba šiandien nusprendė į fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės (draudimas keliauti ir turto įšaldymas), sąrašą įtraukti dar šešis asmenis. Šios priemonės yra nukreiptos prieš asmenis, atsakingus už sunkius žmogaus teisių pažeidimus Nikaragvoje, ir buvo nustatytos taip, kad nebūtų pakenkta Nikaragvos gyventojams.

Šios priemonės atitinka nuoseklią ES poziciją, kad ji rems demokratinį, taikų ir derybomis pagrįstą politinės krizės Nikaragvoje sprendimą naudodamasi visomis turimomis priemonėmis. Tai visų pirma buvo nurodyta 2019 m. spalio 14 d. Tarybai patvirtinus tikslinių ribojamųjų priemonių sistemą.

ES tikisi, kad Nikaragvos vyriausybė laikysis visų 2019 m. kovo mėn. susitarimuose su opozicija prisiimtų įsipareigojimų. Apčiuopiama pažanga turi būti daroma trijose pagrindinėse srityse:

• visapusiškai įgyvendinti 2019 m. kovo 29 d. susitarimus, kad būtų sustiprintos pilietinės ir politinės teisės ir garantijos, įskaitant politinių laisvių ir uždraustų pilietinės visuomenės organizacijų teisinio statuso atkūrimą, savanorišką ir saugų išvykusių asmenų grįžimą bei likusių politinių kalinių paleidimą. Tai taip pat reiškia, kad turi būti panaikinti paleistiems politiniams kaliniams pareikšti kaltinimai, turi būti liautasi persekioti ir bauginti juos ir jų šeimas, taip pat užtikrintas jų saugumas ir fizinė neliečiamybė
• visapusiškai bendradarbiauti su tarptautinėmis žmogaus teisių organizacijomis, įskaitant Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą (OHCHR) ir Amerikos šalių žmogaus teisių komisiją, ir leisti joms sugrįžti į Nikaragvą
• trečia, sudaryti vyriausybės ir opozicijai atstovaujančių grupių, įskaitant Nacionalinę koaliciją, susitarimą dėl rinkimų ir institucinių reformų, kuriuo būtų siekiama užtikrinti patikimus, įtraukius ir skaidrius rinkimus. Šiuo požiūriu manome, kad 2011 m. ES rinkimų stebėjimo misijos rekomendacijos tebėra aktualios ir sudaro svarbią atskaitos sistemą. Tose rekomendacijose, be kita ko, nurodytos reformos, pavyzdžiui, naujų Vyriausiosios rinkimų tarybos ir susijusių rinkimų organų narių skyrimas, rinkėjų registras, rezultatų skelbimas ir apibendrinimas arba nacionalinių ir tarptautinių stebėtojų akreditavimas.

ES primena, kad dėl COVID-19 pandemijos didėja tarptautinio bendradarbiavimo poreikis ir kad ES yra pasirengusi padėti Nikaragvai šiuo sunkiu metu. Šiuo sudėtingu laikotarpiu neturėtų būti pamirštas žmogaus teisių užtikrinimas ir jis turi būti bet kokių veiksmų pagrindas.

ES pakartoja esanti įsipareigojusi remti Nikaragvos gyventojus, be kita ko, padėdama stiprinti teisinę valstybę ir remti ekonominį bei socialinį vystymąsi pažeidžiamiausių asmenų naudai.

Šalys kandidatės Šiaurės Makedonijos Respublika, Juodkalnija ir Albanija<>[1], stabilizacijos ir asociacijos procese dalyvaujanti šalis bei potenciali kandidatė Bosnija ir Hercegovina bei Europos ekonominės erdvės narėmis esančios ELPA šalys Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija, taip pat Ukraina, Moldovos Respublika ir Gruzija prisijungia prie šios deklaracijos.

<>[1] Šiaurės Makedonijos Respublika, Juodkalnija ir Albanija toliau dalyvauja stabilizacijos ir asociacijos procese.

• 2020 m. gegužės 4 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2020/607 ir 2020 m. gegužės 4 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/606 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Nikaragvoje, 2020 m. gegužės 4 d. (<em>Europos Sąjungos oficialusis leidinys</em>)