Energetikos infrastruktūros sujungimas ES

Ką daro ES, kad sustiprintų energetikos infrastruktūrą

Siekiant įgyvendinti žaliąją pertvarką, padidinti ES energetinį saugumą ir padėti užtikrinti stabilias energijos kainas, energija turėtų būti lengvai tiekiama tarp ES šalių gerai sujungtais energetikos tinklais, visų pirma elektros energijos tinklais.

ES imasi veiksmų naudodamasi transeuropiniais energetikos tinklais – politikos sistema, kuria remiami tarpvalstybiniai energetikos projektai. Ji taip pat reaguoja į naujus energijos poreikius ir priima naujus teisės aktus, pavyzdžiui, Europos tinklų dokumentų rinkinį, ir užtikrina energetikos projektų finansavimą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę.

Iliustracijoje: elektros stulpas su elektros laidais ir sujungti žalios spalvos taškai, simbolizuojantys energijos tinklą, fone – žalsva saulė.

TEN-E: Europos energetikos koridoriai

Nuo 2013 m. ES yra įdiegta politikos sistema, vadinama transeuropiniais energetikos tinklais (TEN-E), kuria siekiama geriau sujungti ES šalių energetikos infrastruktūrą.

Pagal šią sistemą ji priima sprendimus dėl prioritetinių koridorių bei teminių sričių, taip pat remia šiems koridoriams ir sritims skirtų tarpvalstybinių projektų sąrašą.

Dabartiniame TEN-E reglamente yra 11 prioritetinių geografinių koridorių ir 3 prioritetinės teminės sritys. Pavyzdžiui, prioritetinių koridorių sąrašas apima Šiaurės–pietų elektros energijos jungtis Vakarų Europoje (angl. NSI west electricity), vandenilio jungtis Vidurio Rytų ir Pietryčių Europoje (angl. HI East) ir Atlanto vandenyno jūrinius tinklus Šiaurės Atlante (angl. Atlantic offshore). Trys prioritetinės teminės sritys yra pažangieji elektros tinklai, pažangieji dujų tinklai ir CO₂ tinklai.

TEN-E projektai

Į ES sąrašą gali būti įtraukti dviejų rūšių TEN-E projektai:

bendro intereso projektai (BIP): tarpvalstybiniai infrastruktūros projektai ES valstybėse narėse,
abipusio intereso projektai (AIP): projektai, vykdomi bendradarbiaujant su ES nepriklausančiomis šalimis.

Šie projektai gali būti įtraukti tik tuo atveju, jei jie atitinka tam tikrus kriterijus. Be kita ko, jie turi būti priskirti prioritetiniam koridoriui arba teminei sričiai ir būti labai svarbūs energijos rinkoms ir rinkų integracijai.

TEN-E projektai gali būti finansuojami ES lėšomis ir pasinaudoti kitais privalumais, pavyzdžiui, spartesniu leidimų išdavimu ir didesniu matomumu investuotojams.

TEN-E projektų pavyzdžiai

Šiuo metu ES TEN-E projektų sąraše yra daugiau kaip 200 tarpvalstybinių projektų. Beveik pusė jų yra elektros energijos, jūrinių ir pažangiųjų elektros energijos tinklų projektai. Toliau pateiktame žemėlapyje pateikiama keletas šių projektų pavyzdžių.

Tekstinė versija

Europos žemėlapis su TEN-E projektų pavyzdžiais:

„Celtic Interconnector“: statoma elektros energetikos sistemų jungtis tarp Airijos ir Prancūzijos. Projektą numatoma užbaigti 2028 m., prioritetinis koridorius /sritis: Šiaurės–pietų elektros energijos jungtys Vakarų Europoje
„Sacoi 3“: statoma elektros energetikos sistemų jungtis tarp žemyninės Italijos, Korsikos ir Sardinijos. Projektą numatoma užbaigti 2029 m., prioritetinis koridorius / sritis: Šiaurės–pietų elektros energijos jungtys Vakarų Europoje
„Estlink 3“: planuojama elektros energetikos sistemų jungtis tarp Suomijos ir Estijos. Projektą numatoma užbaigti 2035 m., prioritetinis koridorius / sritis: Baltijos energijos rinkos jungčių planas (BEMIP electricity),
„H2Med / CelZa“: vandenilio vamzdynas tarp Portugalijos ir Ispanijos; vyksta leidimų išdavimo procesas, o projektą numatoma užbaigti 2030 m., prioritetinis koridorius / sritis: vandenilio jungtys Vakarų Europoje
Reino deltos koridorius: planuojamas dujotiekis, skirtas CO₂ transportuoti iš Vokietijos, Nyderlandų ir galbūt Belgijos į jūroje prie Nyderlandų krantų esančią saugyklą. Projektą planuojama užbaigti 2030 m., prioritetinis koridorius / sritis: CO₂ tinklai
„EastMed“ dujotiekis: dujotiekis iš rytinės Viduržemio jūros regiono dalies dujų atsargoms į Graikiją transportuoti per Kiprą ir Kretą; vyksta leidimų išdavimo procesas, o projektą numatoma užbaigti 2028 m., prioritetinis koridorius / sritis. Tai senesnis bendro intereso projektas (24 straipsnio nukrypti leidžianti nuostata)
„Carmen“: elektros energijos tinklo Rumunijoje ir Bulgarijoje tobulinimas naudojant pažangiąsias technologijas; vyksta leidimų išdavimo procesas, o projektą numatoma užbaigti 2030 m., prioritetinis koridorius / sritis: pažangieji elektros energijos tinklai

Europos tinklų dokumentų rinkinys

Geresnės tarpvalstybinės jungtys kartu su atsparia ir veiksminga energetikos infrastruktūra yra labai svarbios, kad ES taptų savarankiškesnė, būtų paspartinta elektrifikacija ir sumažintos energijos kainos europiečiams. Be to, ES susiduria su nepakankamų tinklo pajėgumų problema, kad galėtų reaguoti į didėjančią (švarios) elektros energijos paklausą, dažną vėlavimą įgyvendinant infrastruktūros projektus ir naujas grėsmes saugumui.

Reaguodama į šiuos iššūkius, Europos Komisija pateikė Europos tinklų dokumentų rinkinį – pasiūlymus atnaujinti su energetikos tinklais susijusius ES teisės aktus.

Tinklų dokumentų rinkinį sudaro du pasiūlymai dėl teisės aktų:

TEN-E reglamento peržiūra,
direktyva, kuria siekiama paspartinti leidimų išdavimo procedūras.

Atliekant TEN-E reglamento peržiūrą siekiama trejopų tikslų.

geresnis tarpvalstybinės infrastruktūros planavimas

trumpesnės leidimų išdavimo procedūros tarpvalstybiniams infrastruktūros projektams

atsparesnė ir geriau apsaugota energetikos infrastruktūra

Antruoju rinkinio dokumentu, t. y. direktyva, kuria siekiama paspartinti leidimų išdavimo procedūras, bus iš dalies pakeistos trijose esamose direktyvose nustatytos leidimų išdavimo taisyklės:

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje,
Elektros energijos rinkos direktyvoje,
Dujų rinkos direktyvoje.

ES valstybės narės šiuo metu Taryboje svarsto abu pasiūlymus, kad dėl jų būtų kuo greičiau susitarta. Prieš pradėdamos derybas su Europos Parlamentu, jos turės susitarti dėl bendros pozicijos (bendro požiūrio).

Europos tinklai (Europos Komisija)

Europos infrastruktūros tinklų priemonė

Europos infrastruktūros tinklų priemonė energetikos srityje (EITP-E) yra ES programa, kuria užtikrinamas TEN-E politikos sistemos įgyvendinimo finansavimas. Šiuo finansavimu ES remia investicijas į naują ir esamą tarpvalstybinę energetikos infrastruktūrą.

2021–2027 m. laikotarpiui buvo skirtas 5,84 mlrd. € biudžetas siekiant padėti pereiti prie švarios energijos ir užbaigti kurti energetikos sąjungą, kad ES energetikos sistemos būtų geriau tarpusavyje sujungtos, pažangesnės ir labiau skaitmenizuotos. Daugiausia dėmesio skiriama tarpvalstybiniams atsinaujinančiosios energijos projektams, tinklų sąveikumui ir geresnei energijos vidaus rinkos integracijai.

2028–2034 m. programa

Šiuo metu ES nustato 2028–2034 m. programos prioritetus. 2025 m. gruodžio mėn. Taryba susitarė dėl dalinio bendro požiūrio dėl programos veiklos aspektų. Sprendimas dėl biudžeto ir kai kurių kitų nuostatų dar turi būti priimtas, atsižvelgiant į diskusijų dėl naujo ilgalaikio ES biudžeto – daugiametės finansinės programos (DFP) – rezultatus.

Komisija pasiūlė penkis kartus padidinti 2028–2034 m. EITP-E biudžetą – nuo 5,8 mlrd. € iki 29,91 mlrd. €. Ji taip pat pasiūlė nustatyti, kad vidaus tinklo projektai būtų tinkami finansuoti pagal nacionalinės ir regioninės partnerystės planus ir Europos konkurencingumo fondo lėšomis.

Taryba nori ne tik išlaikyti dabartinę EITP struktūrą, bet ir suteikti daugiau lankstumo, kad investavimo prioritetus būtų galima pritaikyti prie naujų Europos geopolitinių aplinkybių ir poreikio stiprinti ypatingos svarbos tinklus bei integruoti didėjančią atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį.

Taip pat žr.:

Iliustracijoje: dvi šiuolaikinės vėjo jėgainės abstrakčių formų fone.

Kaip ES vykdo žaliąją energetikos pertvarką?

Infografike paaiškinama, iš kokių šaltinių gaminama elektros energija ES ir kaip nustatoma jos kaina.

Kaip ES gaminama ir parduodama elektros energija?

Koliažas: žaliomis linijomis pavaizduotas grafikas su įvairiomis energiją simbolizuojančiomis piktogramomis ir jos kainomis bei elektros lemputėje pavaizduota vieno euro moneta, simbolizuojanti kintančią elektros energijos kainą.

Elektros energijos rinkos reforma