Paaiškinimai

Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios ES ir jos valstybės narės gerokai padidino savo karinę paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, ES ėmėsi įvairių veiksmų, kad padėtų nuo karo bėgantiems pabėgėliams, be kita ko, pritaikydama ES laikinosios apsaugos mechanizmą.

2023–2026 m. vykusiuose Europos Vadovų Tarybos susitikimuose ES vadovai priėmė išvadas dėl padėties Artimuosiuose Rytuose. Šis puslapis parengtas remiantis naujausiomis 2026 m. spalio 15–16 d. išvadomis.

Nuo pat Rusijos plataus masto invazijos pradžios ES ir jos valstybės narės palaiko Ukrainą ir jos žmones. Jos kartu yra didžiausios finansinės, ekonominės, karinės ir humanitarinės paramos Ukrainai teikėjos.

ES yra didžiausia Ukrainos prekybos partnerė ir didžiausia investuotoja. Nuo Rusijos agresijos karo pradžios ES rėmė Ukrainos ekonomiką, be kita ko, taikydama tikslines prekybos priemones.

ES ir jos 27 valstybės narės drauge yra didžiausios finansinės paramos Ukrainai teikėjos. Šia parama siekiama finansuoti neatidėliotinus šalies poreikius ir remti jos atsigavimą bei atstatymą ilguoju laikotarpiu.

Bendra saugumo ir gynybos politika suteikia ES galimybę dislokuoti civilines ir karines misijas bei vykdyti operacijas už ES ribų, remiantis ES valstybių narių operatyviniais pajėgumais.

ES sankcijos gali būti taikomos ES nepriklausančių šalių vyriausybėms, subjektams ir asmenims. ES gali nustatyti ribojamąsias priemones, kad įgyvendintų JT rezoliucijas arba sugriežtintų JT sankcijas. ES taip pat gali nustatyti ribojamąsias priemones savo iniciatyva.

ES remia Libano teritorinį vientisumą, suverenitetą, stabilumą bei politinį nepriklausomumą ir Libano vyriausybės pastangas vykdyti reformas.

Europos Sąjunga ir jos valstybės narės yra vienos iš pagrindinių humanitarinės pagalbos teikėjų pasaulyje, be kita ko, Palestinos gyventojams. Teikiant šią pagalbą siekiama gelbėti gyvybes, užkirsti kelią žmonių kančioms ir jas palengvinti, taip pat išsaugoti žmogaus orumą.