Tarybos išvados dėl sanglaudos politikos ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų rezultatų ir naujų elementų

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

1) PRIMENA savo 2014 m. lapkričio 19 d. išvadas dėl „Šeštosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos. Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą“^[1], 2015 m. birželio 23 d. išvadas dėl sanglaudos politikos įgyvendinimo uždavinių 2014–2020 m.[2], 2015 m. lapkričio 18 d. išvadas dėl „Supaprastinimo: valstybių narių prioritetai ir lūkesčiai Europos struktūrinių ir investicijų fondų atžvilgiu“^[3], 2016 m. kovo 15 d. išvadas „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“^[4] ir 2016 m. birželio 24 d. išvadas „Moksliniams tyrimams ir inovacijoms palankesnė, pažangi ir paprasta sanglaudos politika ir Europos struktūriniai ir investicijų fondai platesne prasme“^[5];

2) PRIMENA, kad ES plėtoja ir vykdo veiklą, skirtą Sąjungos ekonominei, socialinei bei teritorinei sanglaudai stiprinti, ir kad ypatinga sanglaudos politikos užduotis – mažinti įvairių regionų plėtros lygio skirtumus, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnyje;

3) PRIPAŽĮSTA, kad sanglaudos politika yra pagrindinė ES lygiu vykdoma investicijų politika, siekiant strategijoje „Europa 2020“ nustatytų tikslų, ir PABRĖŽIA sanglaudos politikos ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) papildomą naudą, visų pirma:

a) užtikrinant stabilų ir ilgalaikį ES pagrindą ir finansines priemones investicijoms į darbo vietų kūrimą bei ekonomikos augimą ir struktūrinių reformų vykdymui, vykdant integruotus veiksmus, pritaikytus valstybėms narėms ir įvairiems ES regionams;

b) sutelkiant nacionalinius ir subnacionalinius subjektus, veikiančius pagal pasidalijamojo valdymo principą, ir koordinuojant jų veiklą, tiesiogiai įtraukiant juos, remiantis partnerystės principu, į ES prioritetų įgyvendinimą vykdant bendrai finansuojamus projektus;

c) inicijuojant faktais pagrįstą ir į rezultatus orientuotą požiūrį į ES investicijas;

d) daugeliui valstybių narių ir subnacionalinių subjektų suteikiant teigiamų paskatų įgyvendinti struktūrines reformas, stiprinti jų strateginį planavimą, administracinius pajėgumus ir bendradarbiavimą.

I. 2007–2013 m. sanglaudos politikos programų įvertinimas

4) PALANKIAI VERTINA Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „ERPF ir Sanglaudos fondo darbo 2007–2013 m. ex post vertinimas“, kuriame pateikiami duomenys, kad per 2007–2013 m. programavimo laikotarpį sanglaudos politika buvo smarkiai prisidėta prie ekonomikos augimo, užimtumo ir socialinės įtraukties galimybių įvairiuose ES regionuose, siekiant ES strategijose įvardintų tikslų, taip pat mažinant regioninius skirtumus tarp valstybių narių;

5) PABRĖŽIA, kad Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo darbo ex post vertinime pateikti rezultatai buvo pasiekti sprendžiant ekonominius ir socialinius uždavinius, įskaitant gilią pasaulinę ekonomikos ir finansų krizę, atsižvelgiant į poreikį vystyti ekonomiką, infrastruktūrą ir administracinius pajėgumus, visų pirma 13 valstybių narių, kurios įstojo į ES nuo 2004 m., taip pat ES lygmeniu perdėliojant strateginius politinius prioritetus ir naujai atsirandančius iššūkius;

6) AKCENTUOJA visų pirma šias ERPF ir Sanglaudos fondo ex post vertinimo išvadas:

a) Komisijai atlikus ekonominį modeliavimą apskaičiuota, kad 2007–2013 m. laikotarpiu investavus 270 mlrd. EUR ERPF ir Sanglaudos fondo lėšų kartu su nacionaliniu finansavimu iki 2023 m. visose valstybėse narėse papildomai bus sukurta 1 trln. EUR BVP ;

b) valstybių narių valdymo institucijų pateikti duomenys rodo, kad ERPF ir Sanglaudos fondas savo veikla bus prisidėję prie beveik 1 milijono darbo vietų sukūrimo; tai yra reikšmingas įnašas į per tą laikotarpį ES ekonomikoje sukurtus iš viso 3 milijonus darbo vietų;

c) finansinė parama pagal ERPF programas padėjo 400 000 MVĮ įveikti ekonomikos ir finansų krizės padarinius ir padidinti savo konkurencingumą ir eksportą taikant inovacijas;

d) sanglaudos politika prisidėjo prie glaudesnės ES vidaus rinkos integracijos, visų pirma gerinant transporto jungtis (visų pirma TEN-T koridorius), prie energijos vartojimo efektyvumo didinimo, vandens ir nuotekų valymo, taip pat atliekų tvarkymo gerinimo, prie švietimo ir sveikatos priežiūros infrastruktūros modernizavimo ir mokslinių tyrimų bei inovacijų stiprinimo;

e) finansavimu iš Europos teritorinio bendradarbiavimo programų lėšų buvo sustiprintas skirtingų valstybių narių kaimyninių regionų bendradarbiavimas, valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas visoje ES, taip pat valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių bendradarbiavimas, taip pat buvo prisidėta siekiant platesnio poveikio, visų pirma susijusio su konkrečių bendradarbiavimo įvairiuose sektoriuose kliūčių pašalinimu ir su didesne ekonomine, socialine ir aplinkosaugos integracija, taip parodant iškilų ES pridėtinės vertės pavyzdį;

7) Nepaisant teigiamų sanglaudos politikos rezultatų 2007–2013 m. laikotarpiu, ATKREIPIA DĖMESĮ į tam tikrus trūkumus šiuo laikotarpiu, visų pirma:

• trūkumus, susijusius su vykdytų veiksmų aktualumu, stebėsena, veiksmingumu ir derinimu, parodžiusius, kad nebuvo pakankamai orientuotasi į rezultatus, ir
• poreikį stiprinti administravimo pajėgumus programų valdymo lygmeniu ir sumažinti administracinę naštą ir sąnaudas;

8) ATKREIPIA DĖMESĮ, kad darbinio dokumento esminiai vertinimai atskleidžia situaciją 2014 m. pabaigoje, kai dėl programų dar negalėjo būti pateikta visapusiškų ataskaitų apie tai, ar tikslai ir rodikliai pasiekti;

9) ATKREIPIA DĖMESĮ, kad Komisija taip pat atliko Europos socialinio fondo (ESF) ex post vertinimą, ir LAUKIA susijusio darbinio dokumento rezultatų pateikimo; PRAŠO Komisijos būsimų ESI fondų vertinimų rezultatus pateikti koordinuotu būdu, kad būtų lengviau atlikti visapusišką vertinimą, kartu atitinkamais atvejais skiriant ypatingą dėmesį konkrečiai vietovei pritaikytam požiūriui;

10) PABRĖŽIA, kad sanglaudos politika, kartu atliekant išsamius griežtus vertinimus, yra geriausia faktais grindžiamo politikos formavimo praktika ir gali tapti pavyzdžiu vykdant kitų sričių ES politiką, finansuojamą iš ES biudžeto;

11) RAGINA Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, plačiai supažindinti visuomenę su sanglaudos politikos rezultatais ir nauda, pagrindžiant tai turimais vertinimais.

II. Tam tikrų naujų sanglaudos politikos ir ESI fondų elementų 2014–2020 m. įvertinimas

12) PABRĖŽIA, kad, palyginti su 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, į 2014–2020 m. laikotarpio teisės aktų sistemą buvo įtraukta naujų elementų, kuriais siekiama padidinti ESI fondų efektyvumą, orientavimąsi į rezultatus ir ES pridėtinę vertę. Pirmą kartą su tam tikrais naujais elementais, visų pirma veiklos rezultatų planu, paramos telkimu pagal temas, ex ante sąlygomis ir ryšys su ES ekonomikos valdymu, buvo susidurta valstybėse narėse joms rengiant partnerystės susitarimus ir programas. Siekiant praktiškai pritaikyti naujus elementus, reikėjo kruopščiai pasirengti laiko ir išteklių atžvilgiu, kad būtų užtikrintos būtinos veiksmingo lėšų panaudojimo sąlygos, įskaitant naujas valdymo ir kontrolės sistemas. Tuo pat metu naujomis teisės aktų sistemos priemonėmis, pavyzdžiui, bendrais veiksmų planais, integruotomis teritorinėmis investicijomis ar bendruomenių inicijuotomis vietos plėtros strategijomis, suteikiama naujų galimybių valstybėms narėms;

13) ATKREIPIA DĖMESĮ, kad dėl išsamaus programavimo proceso, dėl to, kad teisės aktai buvo priimti pavėluotai, tuo pat metu vyko pasirengimas užbaigti 2007–2013 m. laikotarpį, o institucijų skyrimas užtruko ilgiau, nei tikėtasi, 2014–2020 m. laikotarpiu įgyvendinimo etapas buvo uždelstas. Tačiau TIKISI, kad valstybių narių ir Komisijos pastangos programavimo proceso metu duos rezultatų artimiausiais metais, nes bus veiksmingiau įgyvendinamos aukštos kokybės programos ir ateityje bus galima pasiremti dabartiniu laikotarpiu padarytais patobulinimais. RAGINA valstybes nares ir Komisiją imtis būtinų veiksmų, kad būtų paspartintas dabartinių programų įgyvendinimas ir jų pažangos ataskaitų teikimas;

14) PRIMENA, kad pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą teikiama tikslinė parama siekiant spręsti jaunimo užimtumo problemas, kartu su tradiciniais ESF lėšomis remiamais veiksmais ir papildant nacionalines strategines programas, be kita ko, įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą; taip pat ATKREIPIA DĖMESĮ į neseniai paskelbtą Komisijos komunikatą, kuriame pateikti Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo nuo 2013 m. rezultatai;

15) PRAŠO Komisijos kuo greičiau 2018 m. pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl kito ESI fondų programavimo laikotarpio, kad teisėkūros institucijos galėtų laiku susitarti ir tuo pagrindu būtų galima iš anksto pradėti programavimo procesą;

16) RAGINA Komisiją apsvarstyti galimybę pasinaudoti naujais ESI fondų elementais, taip rodant pavyzdį kitoms ES politikos sritims, kurios yra finansuojamos iš ES biudžeto, jai įgyvendinant savo iniciatyvą „Į rezultatus orientuotas ES biudžetas“, pradėtą 2015 m.

Veiklos rezultatų planas

17) PRIMENA, kad ESI fondai buvo pirmosios ES finansavimo priemonės, kurioms imta taikyti veiklos rezultatų planą, grindžiamą išmatuojamais rodikliais, ir peržiūrą su veiklos lėšų rezervu, kuris turi būti paskirtas 2019 m. tik tiems valstybių narių programų prioritetams, kurių orientyrai, nustatyti programų veiklos rezultatų planuose, buvo pasiekti;

18) PALANKIAI VERTINA valstybių narių ir Komisijos pastangas ir išteklius, skirtus ESI fondų programų intervencijos logikai ir veiklos rezultatų planui parengti (visų pirma siekiant apibrėžti tvirtus rodiklius, jų pradines ir siektinas reikšmes). ATKREIPIA DĖMESĮ, kad šis procesas paskatino naudingus svarstymus ir diskusijas dėl tikslų nustatymo, pažangos stebėsenos ir prisidėjo keičiant mąstyseną, kad vis daugiau dėmesio būtų telkiama į rezultatus ir vykdymą valstybėse narės ir Komisijoje;

Paramos telkimas pagal temas

19) PRIMENA, kad ESI fondams yra taikomi paramos telkimo pagal temas teisiniai reikalavimai, dėl to finansinė parama labiau sutelkiama mažiau sričių, kuriose daugiausia prisidedama siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų ir tikimasi pasiekti geresnių rezultatų;

20) PALANKIAI VERTINA tai, kad valstybių narių programose pagal ERPF ir ESF paramos telkimas pagal temas buvo pasiektas, o daugeliu atvejų ir viršijo būtiniausius reikalavimus; tačiau MANO, kad reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp iš anksto nustatytų reikalavimų sutelkti paramą į ribotą teminių sričių skaičių ir valstybių narių poreikių, įskaitant galimybę programavimo laikotarpiu lanksčiai reaguoti į konkrečias nacionalinės ir regioninės plėtros problemas;

Ex ante sąlygos

21) PRIMENA, kad ex ante sąlygos pirmą kartą buvo nustatytos 2014–2020 m. laikotarpiu siekiant užtikrinti, kad prieš pradedant investuoti pagal ESI fondus valstybėse narėse būtų sukurtos veiksmingam lėšų naudojimui būtinos sąlygos;

22) MANO, kad nors ex ante sąlygų laikymasis kartais pareikalauja daug laiko ir išteklių, kad būtų įgyvendinti teisės aktų pakeitimai ar sudėtingos reformos, jos daro teigiamą poveikį bendrai investicijų aplinkai, administracinių gebėjimų stiprinimui ir geram valdymui daugelyje valstybių narių; PALANKIAI VERTINA ex ante sąlygų vaidmenį palengvinant projektų ir strateginių dokumentų, pavyzdžiui, pažangiosios specializacijos strategijų, rengimą ir spartesnį ES acquis įgyvendinimą;

Sąsaja su ES ekonomikos valdymu

23) PRIMENA, kad 2014–2020 m. laikotarpiui skirtoje teisės aktų sistemoje buvo pirmą kartą nustatytos priemonės siekiant užtikrinti, kad daugiametėmis ESI fondų investicijomis būtų vykdomos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos. Programavimo proceso metu parengtos dabartinės ESI fondų programos yra sudarytos taip, kad jomis būtų remiamos struktūrinės reformos vadovaujantis ES prioritetais, nustatytais įgyvendinant Europos semestro procesą;

24) MANO, kad investicijos, kuriomis vykdomos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos, prisideda įgyvendinant struktūrines reformas ir gerinant bendrą atitinkamų valstybių narių makroekonominę padėtį;

25) MANO, kad ateityje reikėtų siekti didesnės atskirų priemonių tarpusavio darnos, ESI fondų veiksmingumą susiejant su ekonomikos valdymu, remiantis pirmais teigiamais rezultatais po ex ante sąlygų nustatymo ir atsižvelgiant į būtinybę spręsti socialinius, ekonominius bei teritorinius klausimus, taip pat į daugiamečių programų tęstinumą ir stabilumą;

Supaprastinimas

26) APGAILESTAUJA, kad perteklinis reglamentavimas ir tai, kad egzistuoja per daug taisyklių bei kontrolės lygmenų (ES, nacionalinis ir regioninis lygmenys), trukdo visapusiškai pasinaudoti galimybėmis, kurias teikia ESI fondų teisės aktų sistemos efektyvumas ir orientavimas į rezultatus; PRIMENA, kad efektyviam pasidalijamojo valdymo veikimui būtinas visų subjektų tarpusavio pasitikėjimas ir jis turėtų būti toliau stiprinamas ESI fondus darant paprastesnius, labiau prieinamus ir labiau suprantamus piliečiams, įmonėms ir administracijoms; PAKARTOJA, kokie šiuo atžvilgiu svarbūs išankstinio įspėjimo mechanizmai ir kaip svarbu stiprinti prevencinį audito vaidmenį ES ir nacionaliniu lygmeniu;

27) PALANKIAI VERTINA Komisijos įsteigtos aukšto lygio grupės ESI fondų paramos gavėjams skirtam supaprastinimui stebėti išvadas ir rekomendacijas ir LAUKIA jos būsimo darbo, susijusio su pasirengimu programavimo laikotarpiui po 2020 m., rezultatų;

28) ATKREIPIA DĖMESĮ į 2016 m. rugsėjo mėn. Komisijos Tarybai pateiktą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama supaprastinti ESI fondus dabartiniu programavimo laikotarpiu, ir TEBĖRA PASIRYŽUSI siekti, kad jis būtų kuo greičiau priimtas; PRAŠO Komisijos ir valstybių narių kuo geriau pasinaudoti visomis teisės aktų sistemoje numatytomis galimybėmis (įskaitant išankstinį deleguotųjų aktų rengimą), kurios padeda supaprastinti dabartinių ESI fondų programų įgyvendinimą;

29) YRA ĮSIPAREIGOJUSI siekti esminio supaprastinimo, išlaikant pusiausvyrą tarp stabilumo bei tęstinumo poreikio ir reikšmingo administracinės naštos ir išlaidų sumažinimo laikotarpiu po 2020 m.; MANO, kad, nedarant poveikio tolesniems sprendimams, turėtų būti atidžiai išnagrinėtos šios kryptys ir nauji veikimo būdai:

a) paprastas, aiškus ir nesudėtingas ESI fondams skirtų taisyklių rinkinys, labiau akcentuojant integruotą požiūrį (pavyzdžiui, kelis fondus apimančios programos ir visiems ESI fondams bendros taisyklės), kartu užtikrinant, kad kiekvienas iš ESI fondų galėtų veiksmingai ir efektyviai atlikti atitinkamas konkrečiam fondui nustatytas užduotis ir kad pirmenybė būtų teikiama paprasčiausiam galimam sprendimui;

b) ESI fondų taisyklės ir kitiems ES fondams taikomos taisyklės, taip pat kitų sričių ES politika, daranti poveikį ESI fondų įgyvendinimui (visų pirma valstybės pagalbos taisyklės), turėtų būti toliau tarpusavyje derinamos, kad paramos gavėjams ES fondų įgyvendinimas būtų paprastesnis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos skirtingų programų sinergijai bei papildomumui ir skirtingų šaltinių derinimui ir kad būtų sudarytos galimybės palyginti įvairių ES finansavimo priemonių veiksmingumą ir efektyvumą;

c) tolesnis palankių sąlygų sudarymas diegti ir efektyviai naudoti visų rūšių supaprastintus išlaidų skaičiavimo būdus, kartu taikant aiškius jų kontrolės ir audito reikalavimus;

d) paprastesnis ir racionalizuotas pasidalijamojo valdymo modelis, grindžiamas ne atitiktimi, o veiklos rezultatais, siekiant toliau skatinti ESI fondų orientavimąsi į rezultatus, kartu atsižvelgiant į prevencijos, proporcingumo ir ekonomiškumo svarbą;

e) įvertinimas, ar patirtis, įgyta vertinant kitose ES politikos srityse naudojamus įgyvendinimo mechanizmus, galėtų padėti didinti sanglaudos politikos ir ESI fondų veiksmingumą;

f) platesnis proporcingumo principo taikymas ir diferencijavimo principo nustatymas įgyvendinant ESI fondų programas, remiantis objektyviais kriterijais ir teigiamomis programoms skirtomis paskatomis;

30) TEBĖRA ĮSIPAREIGOJUSI užtikrinti, kad Bendrųjų reikalų taryboje reguliariai vyktų atitinkamų ministrų debatai siekiant aptarti sanglaudos politikos ir ESI fondų įgyvendinimą bei rezultatus ir padėti parengti politikos pagrindus laikotarpiui po 2020 m.

^[1] Dok. 15802/14.
^[2] Dok. 9622/1/15 REV 1.
^[3] Dok. 14266/1/15 REV 1.
^[4] Dok. 7075/16.
^[5] Dok. 10668/16.
^[6] Dok. 12371/16.
^[7] Dok. 12749/16 + ADD 1-3.
^[8] http://ec.europa.eu/budget/budget4results/index_en.cfm