Tarybos išvados dėl kovos su klimato kaita finansavimo

1. DAR KARTĄ PATVIRTINA tvirtą ES ir jos valstybių narių paramą siekiui laiku įgyvendinti Paryžiaus susitarimą kartu su Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m.; DAR KARTĄ PAKARTOJA, kad svarbu greitai ir ambicingai daryti pažangą įgyvendinant Paryžiaus susitarimo transformuojamo pobūdžio tikslą užtikrinti, kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimo trajektoriją ir klimato kaitai atsparią plėtrą, ir kad svarbu imtis tiek individualių, tiek bendrų veiksmų šiam pasauliniam atsakui į klimato kaitos keliamą grėsmę užtikrinti; AKCENTUOJA, kad svarbu šį tikslą atspindėti vertinant pažangą, padarytą siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų, be kita ko, ir atliekant bendros pažangos įvertinimą, ir PAREIŠKIA, kad reikia plėtoti metodus ir būdus siekiant toliau kiekybiškai įvertinti bendrai padarytą pažangą įgyvendinant Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytus tikslus;

2. PABRĖŽIA, kad svarbu didinti kapitalo žaliosioms ir darniosioms investicijoms prieinamumą, ir šiame kontekste PALANKIAI VERTINA pastarojo meto pokyčius tarptautiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu siekiant padidinti finansinės sistemos gebėjimą mobilizuoti lėšas mažataršiam ir klimato kaitos poveikiui atspariam vystymuisi ir tinkamai valdyti atitinkamą finansinę riziką, įskaitant G 20 žaliojo finansavimo tyrimo grupės, Finansinio stabilumo tarybos Klimato srities finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės, Aukšto lygio ekspertų grupės tvarių finansų klausimais ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktą darbą; PABRĖŽIA, kad anglies dioksido kainodara yra itin svarbi aplinkos, palankios investicijų perkėlimui į žaliąsias ir tvarias gamybos technologijas ir naujoviškų sprendimų skatinimui, sudedamoji dalis; šiomis aplinkybėmis REMIA anglies dioksido kainodaros iniciatyvas, taip pat iniciatyvas, kuriomis skatinama laipsniškai panaikinti aplinkai ir ekonomikai žalingas subsidijas, ir inter alia, nenutrūkstamai laipsniškai nutraukti su dideliu išmetamųjų teršalų kiekiu susijusių projektų finansavimą;

3. PRIPAŽĮSTA, kad bendras tikslas ne vėliau kaip 2020 m. kasmet mobilizuoti 100 mlrd. USD tebėra svarbus indėlis siekiant duoti postūmį Paryžiaus susitarime numatytam esminiam pokyčiui; DAR KARTĄ PATVIRTINA, kad ES ir jos valstybės narės yra įsipareigojusios toliau didinti tarptautinio kovos su klimato kaita finansavimo mobilizavimo mastą siekiant bendro išsivysčiusių šalių tikslo ne vėliau kaip 2020 m. kasmet ir iki 2025 m. bendrai mobilizuoti 100 mlrd. USD klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslais iš įvairių šaltinių, naudojantis įvairiomis priemonėmis ir įvairiais kanalais; PAKARTOJA, kad kovos su klimato kaita finansavimui viešojo sektoriaus lėšomis ir toliau teks svarbus vaidmuo; PABRĖŽIA, kad ES ir jos valstybės narės yra didžiausia kovos su klimato kaita finansavimo viešojo sektoriaus lėšomis teikėja, ir akcentuoja, kad ateityje turi dalyvauti daugiau įvairesnių rėmėjų; PRIMYGTINAI RAGINA kitas Šalis, išsivysčiusias valstybes, įvykdyti savo įsipareigojimus ir mobilizuoti finansavimą privačiojo sektoriaus lėšomis siekiant šio bendro tikslo; PAŽYMI į rezultatus orientuotos kovos su klimato kaita finansavimo perspektyvos svarbą užtikrinant kuo didesnį suteiktų ir mobilizuotų lėšų poveikį;

4. PABRĖŽIA svarbų vaidmenį, kurį privatusis sektorius atlieka kaip vienas iš svarbiausių kovos su klimato kaita finansavimo šaltinių, ir poreikį geriau išnaudoti jo potencialą klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmų finansavimo srityje, ir ATKREIPIA DĖMESĮ į esminį ir būtiną patikimų politikos sąlygų, palankių finansavimo privačiojo sektoriaus lėšomis mobilizavimui, vaidmenį; PAŽYMI, kad ES yra įdiegusi ir toliau plėtos ir tobulins įvairias priemones, kuriomis tarptautiniams veiksmams klimato kaitos srityje vykdyti būtų mobilizuotas finansavimas privačiojo sektoriaus lėšomis;

5. AKCENTUOJA daugiašalių plėtros bankų svarbą, kadangi jie atlieka katalizatoriaus vaidmenį siekiant Paryžiaus susitarime numatyto esminio pokyčio, be kita ko, tai, kad svarbu, kad jie įvykdytų savo 2020 m. kovos su klimato kaita finansavimo įsipareigojimus; PRIMYGTINAI RAGINA šiuos bankus, taip pat ir neseniai įsteigtuosius, toliau didinti su klimatu susijusias investicijas, kartu novatoriškiau ir veiksmingiau naudojant savo išteklius privačiajam kapitalui mobilizuoti, ir dar labiau suderinti savo veiklą, kad ji atitiktų Paryžiaus susitarimą ir susijusius darnaus vystymosi tikslus, be kita ko, padėti stiprinti šalies vidaus pajėgumus projektų kūrimo ir įgyvendinimo srityje;

taip pat PALANKIAI VERTINA daugiašalių plėtros bankų pastangas, dedamas remiantis savo esminiais pranašumais ir įgaliojimais, integruoti klimato srities aspektus į savo portfelius; todėl RAGINA daugiašalius plėtros bankus dar labiau mažinti anglimis kūrenamų elektrinių finansavimą, atsižvelgiant į dabartinius mūsų šalių partnerių vystymosi ir energijos poreikius; RAGINA tarptautines ir regionines finansų įstaigas ir JT agentūras per UNFCCC sekretoriatą teikti Šalims informaciją apie tai, kaip jos į savo paramos vystymuisi ir kovos su klimato kaita finansavimo programas integruoja tikslus klimato srityje ir įtraukia atsparumo klimato kaitai priemones;

6. PABRĖŽIA, kad skaidrumo sistema bus vienas iš svarbiausių veiksnių siekiant sėkmingai įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, kadangi ji sudarys sąlygas pagerinti i) kovos su klimato kaita finansavimo ir ii) pažangos, padarytos įgyvendinant veiksmus, suplanuotus nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose, stebėjimą; AKCENTUOJA būtinybę užtikrinti subalansuotą pažangą visais skaidrumo sistemos aspektais; AKCENTUOJA, kad svarbu laiku ir veiksmingai įgyvendinti skaidrumo srities gebėjimų stiprinimo iniciatyvą ir kitas skaidrumui didinti skirtas iniciatyvas; PALANKIAI VERTINA esminę pažangą, padarytą pagal UNFCCC vedamose derybose dėl suteiktų ir mobilizuotų finansinių išteklių apskaitos tvarkos, ir PRITARIA tam, kad reikia toliau plėtoti patikimais metodais vykdomo privačiųjų finansų, mobilizuotų pasitelkus viešąsias intervencijas, stebėjimo metodiką; tai sudaro sąlygas agregavimui išvengiant dvigubos apskaitos; šiuo požiūriu RAGINA taikyti EBPO Bendrų mokslinių tyrimų tinklo ir Paramos vystymuisi komiteto parengtus mobilizuotų privačiųjų finansų apskaitos principus;

7. PABRĖŽIA, kad veiksminga pasaulinė kovos su klimato kaita finansavimo struktūra yra labai svarbi; PRIPAŽĮSTA svarbų tarptautinių finansų įstaigų ir mechanizmų indėlį kovos su klimato kaita finansavimo srityje ir DAR KARTĄ PAKARTOJA pasiryžimą toliau remti tokias įstaigas ir mechanizmus, įskaitant Žaliąjį klimato fondą; AKCENTUOJA būtinybę padidinti dabartinės kovos su klimato kaita finansavimo institucinės struktūros pagal UNFCCC veiksmingumą ir efektyvumą, taip pat pagerinti jos suderinamumą ir papildomumą; PABRĖŽIA, kad šiais patobulinimais būtų sudarytos sąlygos besivystančioms šalims veiksmingai naudotis kovos su klimato kaita finansavimo priemonėmis siekiant paremti šalių lygmeniu parengtas strategijas, kuriomis siekiama mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir siekiama klimato kaitai atsparaus vystymosi;

8. AKCENTUOJA, kad svarbu didinti išteklius siekiant patenkinti skurdžiausių ir itin pažeidžiamų besivystančių šalių, pavyzdžiui, mažiausiai išsivysčiusių šalių ir mažų besivystančių salų valstybių, poreikius ir jas paremti; šiuo požiūriu PRIPAŽĮSTA veiklos dešimtmetį pažyminčio Prisitaikymo fondo svarbų indėlį platesnio prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų finansavimo kontekste; PABRĖŽIA, kad ES ir jos valstybės narės bendrai deda ir toliau dės pastangas nukreipti didelę viešojo kovos su klimato kaita finansavimo lėšų dalį tam, kad būtų finansuojami prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai, ir kad ES jau remia prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus keliomis techninėmis ir finansinėmis priemonėmis; AKCENTUOJA būtinybę remti besivystančių šalių pastangas integruoti klimato srities tikslus į vystymosi strategijas ir ypač tai, kad prisitaikymo prie klimato kaitos aspektai būtų integruoti visais vystymosi planų lygmenimis;

9. PRAŠO Europos Komisijos pateikti ES, įskaitant Europos investicijų banką, ir jos valstybių narių 2016 m. dalyvavimo tarptautinėje kovos su klimato kaita finansavimo veikloje apžvalgą, o Tarybos – patvirtinti šį dokumentą iki 23-osios JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos (COP 23).