"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
„REPowerEU“: Taryba susitarė dėl spartesnio leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo
Taryba pasiekė susitarimą (bendrą požiūrį) dėl Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos tikslinių pakeitimų, kurie siūlomi pagal planą „REPowerEU“. Valstybės narės nustatys specialias atsinaujinančiųjų išteklių energijai gaminti tinkamas vietas ir sutrumpins bei supaprastins leidimų išdavimo procesus vietovėse, kuriose rizika aplinkai yra mažesnė.
Šis susitarimas svariai papildo darbą, vykdomą prie Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos. Greitesnis leidimų išdavimas dėl vietovių, kuriose gali būti pasiekti geriausi rezultatai nedarant žalos aplinkai, leis greičiau mūsų tinkluose pradėti naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Tai geriausias būdas tapti nepriklausomais nuo Rusijos energijos ir tokiu būdu taip pat bus gerokai prisidedama prie mūsų klimato srities tikslų.
Čekijos pramonės ir prekybos ministras Jozefas SÍKELA
Taryba patvirtino tikslą, kad Sąjungos bendro galutinio energijos suvartojimo procentinė dalis, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, 2030 m. būtų bent 40 %, kaip nustatyta jos 2022 m. birželio mėn patvirtintame bendrame požiūryje dėl Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos. Komisijos pasiūlyme dėl plano „REPowerEU“ buvo siūloma nustatyti didesnį, bent 45 % tikslą 2030 m. Dabartinis 2018 m. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje nustatytas tikslas 2030 m. yra 32,5 %.
Tinkamos vietos
Taryba susitarė, kad valstybės narės per 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo nustatys nacionaliniams įnašams į 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslą užtikrinti reikiamas vietas.
Valstybės narės per 30 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo priims planą ar planus, kuriuose nustatomos atsinaujinančiųjų išteklių energijai gaminti tinkamos vietos.
Atsinaujinančiųjų išteklių energijai gaminti tinkamos vietos galėtų būti sausumoje, jūroje ar vidaus vandenyse ir galėtų būti atrinktos dėl to, kad yra ypatingai tinkamos vietos konkrečioms atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijoms ir kelia mažesnę riziką aplinkai. Turėtų būti vengiama, pavyzdžiui, saugomų teritorijų.
Savo planuose, kuriuose nustato atsinaujinančiųjų išteklių energijai gaminti tinkamas vietas, valstybės narės taip pat turėtų patvirtinti poveikio švelninimo priemones, kuriomis kiekvienoje tinkamoje vietoje kompensuojamas neigiamas projektų plėtojimo veiklos poveikis aplinkai. Tuomet turi būti atliktas visų planų supaprastintas poveikio aplinkai vertinimas, o ne kiekvieno projekto vertinimas, kaip daroma įprastai.
Nustačius atsinaujinančiųjų išteklių energijai gaminti tinkamas vietas taip pat būtų apribotos priežastys reikšti teisinį prieštaravimą naujiems įrenginiams, nes būtų remiamasi prielaida, kad jie atitinka viršesnį viešąjį interesą.
Taryba susitarė dėl trumpesnio šešių mėnesių termino vietoms, kurios jau yra nustatytos kaip tinkamos paspartintam atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimui, jeigu, be kita ko, tos vietos nėra įtrauktos į „Natura 2000“ teritorijas ir yra atliktas poveikio aplinkai vertinimas.
Valstybės narės susitarė, kad joms bus leidžiama nustatant atsinaujinančiųjų išteklių energijai gaminti tinkamas vietas dėl jų ypatumų neįtraukti biomasę deginančių įrenginių ir hidroelektrinių.
Greitesni leidimų išdavimo procesai
Taryba susitarė, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijai gaminti tinkamų vietų atveju leidimų išdavimo procesai neturėtų trukti ilgiau nei vienus metus atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams ir dvejus metus jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams. Esant pagrįstoms išimtinėms aplinkybėms laikotarpis gali būti pratęstas ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams.
Elektrinių modernizavimo projektų ir naujų įrenginių, kurių elektrinė galia mažesnė nei 150 kW, toje pačioje vietoje esančių energijos kaupimo įrenginių ir jų prijungimo prie tinklo įrenginių atveju procesai negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius, o jūros vėjo energijos projektų atveju – ilgiau kaip vienus metus. Esant pagrįstoms išimtinėms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl svarbių su sauga susijusių priežasčių, laikotarpis gali būti pratęstas ne ilgiau kaip trims mėnesiams.
Įrengimo už atsinaujinančiųjų išteklių energijai gaminti tinkamų vietų ribų atveju leidimų išdavimo procesai neturėtų trukti ilgiau kaip dvejus metus, o jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų atveju – ne ilgiau kaip trejus metus. Esant pagrįstoms išimtinėms aplinkybėms laikotarpis gali būti pratęstas ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams.
Elektrinių modernizavimo projektų ir naujų įrenginių, kurių elektrinė galia mažesnė nei 150 kW, toje pačioje vietoje esančių energijos kaupimo įrenginių ir jų prijungimo prie tinklo įrenginių atveju procesai negali trukti ilgiau kaip vienus metus, o jūros vėjo energijos projektų atveju – ilgiau kaip dvejus metus. Esant pagrįstoms išimtinėms aplinkybėms laikotarpis gali būti pratęstas ne ilgiau kaip trims mėnesiams.
Taryba susitarė, kad į šiuos terminus turėtų būti neįskaičiuojamas laikas, kai elektrinės, jų prijungimo prie tinklo įrenginiai ir susijusi būtina tinklo infrastruktūra yra statomi arba modernizuojami.
Dėl saulės energijos įrangos valstybės narės susitarė, kad leidimų išdavimo procesas neviršys trijų mėnesių.
Valstybės narės gali numatyti, kad tuo atveju, kai per nustatytą terminą nepateikiamas atsakymas, gali būti laikoma, kad suteiktas nebylusis pritarimas vykdyti tarpinius veiksmus, tačiau leidimams išduoti turi būti priimtas aiškus galutinis sprendimas dėl proceso rezultatų.
Valstybės narės taip pat susitarė, kad, siekiant palengvinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą į skirstymo ir perdavimo tinklus, tinklo galios padidinimo atveju patikrinimas arba poveikio aplinkai vertinimas turėtų apsiriboti galimu poveikiu, kurį gali sukelti tinklo infrastruktūros pakeitimas.
Bendra informacija
2022 m. gegužės 18 d. Europos Komisija pateikė planą „REPowerEU“, kaip atsaką reaguojant į Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltus sunkumus ir pasaulinės energijos rinkos sutrikdymą. Planu „REPowerEU“ siekiama panaikinti ES priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro ir daryti tolesnę pažangą siekiant ES klimato srities tikslų.
Kaip plano „REPowerEU“ dalį Komisija pasiūlė naują teisėkūros iniciatyvą „REPowerEU“, pagal kurią siūloma keletas esamų energetikos srities teisės aktų, t. y. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos, Pastatų energinio naudingumo direktyvos ir Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos, tikslinių pakeitimų. Visos trys direktyvos šiuo metu peržiūrimos pagal Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį, kurį Komisija priėmė 2021 m. Su Energijos vartojimo efektyvumo direktyva ir Pastatų energinio naudingumo direktyva susiję elementai jau integruoti į šį procesą, o dabartinis pasiūlymas dabar susijęs tik su atsinaujinančiųjų išteklių energija.
Bendrame požiūryje nustatyta Tarybos pozicija rengiantis deryboms su Europos Parlamentu. Dabar abi institucijos galės remtis savo pozicijomis dėl pasiūlymo dėl „REPowerEU“ vedamose derybose dėl Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos.
Šis susitarimas svariai papildo darbą, vykdomą prie Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos. Greitesnis leidimų išdavimas dėl vietovių, kuriose gali būti pasiekti geriausi rezultatai nedarant žalos aplinkai, leis greičiau mūsų tinkluose pradėti naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Tai geriausias būdas tapti nepriklausomais nuo Rusijos energijos ir tokiu būdu taip pat bus gerokai prisidedama prie mūsų klimato srities tikslų.