"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2021 m. lapkričio 15 d.
Pagrindiniai rezultatai
Naujoji 2030 m. ES miškų strategija
ES žemės ūkio ministrai priėmė Tarybos išvadas dėl naujosios 2030 m. ES miškų strategijos. Ši strategija yra vienas iš pavyzdinių Europos žaliojo kurso elementų; ji grindžiama ES biologinės įvairovės strategija ir bus svarbi pastangų iki 2030 m. bent 55 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį dalis.
Išvadose Taryba pripažino esminį miškų vaidmenį ES pereinant prie žaliosios, neutralaus poveikio klimatui ir konkurencingos žiedinės bioekonomikos. Ministrai palankiai įvertino tai, kad naujojoje strategijoje pabrėžiamas tvarių medienos produktų propagavimas, ir pasiūlymą sukurti naują mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystę miškininkystės srityje.
Tačiau Taryba taip pat pabrėžė, kad reikia užtikrinti tvarios miškotvarkos aplinkosaugos, socialinių bei ekonominių aspektų pusiausvyrą ir kad svarbu atsižvelgti į nacionalinę kompetenciją miškininkystės ir miškotvarkos srityje. Taip pat buvo akcentuota, kad svarbu įtraukti tarptautinį aspektą, kuriuo siekiama pažaboti miškų naikinimą pasaulyje.
Slovėnija, kaip viena tankiausiai mišku apaugusių Europos šalių, visada vertino tvarios miškotvarkos svarbą. Šiandien priimtose išvadose pabrėžiama, kad visi suinteresuotieji subjektai turi bendradarbiauti ir laikytis subalansuoto požiūrio, kad įveiktų beprecedenčius iššūkius, su kuriais susiduria mūsų miškai, kartu apsaugant bendruomenes, kurių pragyvenimo šaltiniai priklauso nuo miško išteklių.
Slovėnijos žemės ūkio ministras Jože Podgoršekas
Remdamiesi Komisijos ir valstybių narių pateikta informacija, ministrai pasikeitė nuomonėmis apie padėtį žemės ūkio produktų rinkoje. Nors ES žemės ūkio maisto produktų sektoriaus rezultatai apskritai buvo geri, valstybės narės atkreipė dėmesį į keletą susirūpinimą keliančių klausimų, visų pirma dėl didėjančių energijos, žaliavų ir pašarų kainų poveikio žemės ūkiui. Be to, Lietuvos delegacija keturiolikos delegacijų vardu pristatė bendrą deklaraciją, kurioje prašoma pagal Bendro rinkos organizavimo reglamentą kiaulienos sektoriui skubiai taikyti išskirtines ES paramos priemones. Kitos aptartos temos – meteorologinių sąlygų poveikis, veterinarinės ligos, kaip antai afrikinis kiaulių maras ir paukščių gripas, ir galimi prekybos santykių su ES nepriklausančiomis šalimis sutrikimai ateityje.
Žuvų ištekliai, kuriais dalijamasi su Jungtine Karalyste
Remdamiesi Komisijos pateikta informacija, ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl pažangos, padarytos konsultuojantis dėl išteklių, kuriais dalijamasi su Jungtine Karalyste, žvejybos galimybių 2022 m. Ministrai pateikė Komisijai politines gaires dėl pozicijos, kurios ES turi laikytis šiose vykdomose konsultacijose.
JK išstojus iš ES, vadovaujantis ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu ES ir JK konsultacijos dėl bendrų žuvų išteklių vyks kasmet. Tarybos vaidmuo – teikti Komisijai gaires dėl ES pozicijos konsultacijose, reguliariai gaunant naujausią informaciją apie derybose daromą pažangą.
Pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus apie rugsėjo 27–30 d. įvykusią 2021 m. ES apdulkintojų savaitę. Šiame keturių dienų renginyje dalyvavo pranešėjai iš Komisijos, Europos Parlamento ir valstybių narių administracinių institucijų, taip pat akademinės bendruomenės nariai ir NVO atstovai. Renginyje buvo nagrinėjami būdai, kaip sustiprinti ES veiksmus, kad ne vėliau kaip 2030 m. būtų sustabdytas apdulkintojų nykimas. Viena iš pateiktų rekomendacijų – poreikis stiprinti komunikaciją ir tarpsektorinį dialogą ES ir nacionaliniu lygmenimis, be kita ko, įtraukiant pagrindinius suinteresuotuosius subjektus ir pilietinę visuomenę.
Šio renginio metu Komisija surengė praktinį seminarą „ES veiksmai, skirti apdulkintojams žemės ūkio kraštovaizdžiuose“, kuriame dalyvavo pagrindiniai ūkininkavimo srities, aplinkos apsaugos įstaigų, valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės suinteresuotieji subjektai. Šiame praktiniame seminare pateikta tam tikrų konkrečių politikos pasiūlymų, kuriais galėtų remtis valstybės narės rengdamos BŽŪP strateginius planus.
Bičių ir laukinių apdulkintojų apsauga yra svarbus pirmininkaujančios Slovėnijos prioritetas ir mes džiaugiamės teigiamais šio seminaro rezultatais. Esame įsitikinę, kad pateikti pasiūlymai bus naudingi valstybėms narėms rengiant savo BŽŪP strateginius planus.
Slovėnijos žemės ūkio ministras Jože’as Podgoršekas
Kiti klausimai
Posėdžio metu Komisija ministrams pateikė informacijos apie neseniai įvykusią konferenciją „Nuo ūkio iki stalo“, nenumatytų atvejų planą, skirtą maisto tiekimui ir aprūpinimo maistu saugumui užtikrinti, ir 12-ąją PPO ministrų konferenciją. Delegacijos taip pat pateikė informaciją apie ugnikalnio aktyvumą La Palmoje, su rudųjų lokių ir vilkų populiacijomis tam tikruose regionuose susijusius klausimus, ir BŽŪP strateginius planus.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Slovėnija, kaip viena tankiausiai mišku apaugusių Europos šalių, visada vertino tvarios miškotvarkos svarbą. Šiandien priimtose išvadose pabrėžiama, kad visi suinteresuotieji subjektai turi bendradarbiauti ir laikytis subalansuoto požiūrio, kad įveiktų beprecedenčius iššūkius, su kuriais susiduria mūsų miškai, kartu apsaugant bendruomenes, kurių pragyvenimo šaltiniai priklauso nuo miško išteklių.
