"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2021 m. spalio 11–12 d.
Pagrindiniai rezultatai
Žuvininkystė
2022 m. žvejybos Baltijos jūroje galimybės
Taryba susitarė dėl dešimties versliniu požiūriu svarbiausių Baltijos jūros žuvų išteklių 2022 m. bendrų leidžiamų sužvejoti kiekių (BLSK) ir valstybių narių kvotų. Susitarime nustatyti kiekvienos rūšies, kurią valstybėms narėms bus leidžiama sužvejoti 2022 m., kiekiai ir taip pat nustatytos tam tikros sąlygos tame regione veiklą vykdantiems žvejybos laivams.
Susitarime padaryta keletas ankstesnių metų BLSK pakeitimų. Visų pirma:
dėl nedidelių biomasės lygių, vakarinės Baltijos jūros dalies silkių BLSK nustatytas tik priegaudai ir sumažintas 50 %; centrinės Baltijos jūros dalies atžvilgiu jis sumažintas 45 %.
Atsižvelgdama į tai, kad menkių išteklių būklė nepagerėjo, Taryba pratęsė praktiką nustatyti tik konkretų priegaudos BLSK. Taip padaryta ir lašišų pagrindiniame baseine atveju, nors Suomijos įlankos lašišų išteklių BLSK buvo šiek tiek padidintas.
Jūrinių plekšnių ir šprotų BLSK buvo padidinti atitinkamai 25 % ir 13 %.
Šiandienos susitarimu užtikrinama paramos ES žvejams bei žvejėms ir siekio užtikrinti ilgalaikį žuvų išteklių Baltijos jūros regione tvarumą pusiausvyra. Jis grindžiamas patikimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir jame atsispindi Tarybos įsipareigojimas siekti bendros žuvininkystės politikos tikslų, kartu reaguojant į susirūpinimą aplinkos srityje keliančius klausimus.
Slovėnijos žemės ūkio ministras Jože Podgoršekas
Ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl žuvų išteklių, kuriais dalijamasi su Jungtine Karalyste, 2022 m. žvejybos galimybių. JK išstojus iš ES, vadovaujantis ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu konsultacijos dėl bendrų žuvų išteklių su JK turi vykti kasmet. Delegacijos pateikė Komisijai gaires dėl pozicijos, kurios ES turi laikytis šiose konsultacijose. Jos visų pirma pabrėžė poreikį BLSK grįsti mokslinėmis rekomendacijomis ir laikytis bendros žuvininkystės politikos tikslų, atsižvelgiant į tvarumo ekonominius, socialinius ir aplinkos aspektus. Daug valstybių narių taip pat pakartojo, kad svarbu šiose derybose laikytis vieningos pozicijos. Posėdžio metu kelios valstybės narės pasirašė politinį pareiškimą dėl JK sprendimo nesuteikti žvejybos licencijų keletui Prancūzijos žvejybos laivų Džersio ir Gernsio vandenyse. Šiuo pareiškimu pritariama Prancūzijos pozicijai ir JK raginama laikytis Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo nuostatų.
ES ir Norvegijos ir pakrantės valstybių konsultacijos dėl 2022 m. žvejybos galimybių
Ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl konsultacijų su Norvegija ir pakrantės valstybėmis dėl 2022 m. žvejybos galimybių. Derybos su Norvegija turi įvykti nuo spalio vidurio iki lapkričio pabaigos, o konsultacijos su pakrantės valstybėmis turi būti pradėtos spalio mėn. pabaigoje. Delegacijos aptarė ES prioritetus ir pasirengė šioms konsultacijoms.
ES dalyvavimas susitikime dėl Atlanto tunų
Ministrų buvo paprašyta pateikti Komisijai gaires dėl pozicijos, kurios ES turi laikytis metiniame Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) susitikime, kuris šiais metais vyks lapkričio 15–22d. Diskusijų metu buvo, inter alia, aptartos siūlomos tropinių tunų (visų pirma didžiaakių tunų) valdymo ir atlantinių pilkšvųjų ryklių apsaugos priemonės, paprastųjų tunų išteklių atsikūrimas ir tai, kad svarbu išvengti neigiamo poveikio mažos apimties ir smulkiajai žvejybai. ICCAT yra atsakinga už tai, kad būtų užtikrintas ilgalaikis žvejybos išteklių išsaugojimas bei tausus jų naudojimas ir už jūros ekosistemų išsaugojimą. Jos rekomendacijos turi tiesioginį poveikį ES metinėms žvejybos galimybėms.
Žemės ūkis
BŽŪP strateginiai planai
Pagal reformuotą bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) (ji aprėps 2023–2027 m. laikotarpį), valstybių narių prašoma parengti strateginius planus, kuriuose išsamiai išdėstoma, kaip jos įgyvendins šios politikos nuostatas. Ministrai aptarė savo planų rengimo padėtį, nustatė iššūkius, su kuriais valstybės narės susiduria, ir apsvarstė viešų konsultacijų, vykdomų su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, procesus. Jie taip pat paragino Komisiją patvirtinti skaidrų požiūrį dėl planų vertinimo, pavyzdžiui, pateikiant aiškius vertinimo kriterijus ir užtikrinant, kad būtų paviešinta kuo daugiau rekomendacinių dokumentų.
Ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl ES žemės ūkio produktų prekybos standartų peržiūros. Jie pabrėžė prekybos standartų svarbą ir pripažino, kad reikia svarstyti jų tolesnio tobulinimo būdus, visų pirma siekiant prisidėti prie didesnio tvarumo, tuo pačiu taip pat pateikiant aiškią informaciją vartotojams ir išlaikant ES produktų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Be to, daug ministrų pareiškė pritariantys pirmininkaujančios Slovėnijos pasiūlymui peržiūrėti taisykles dėl medaus mišinių ženklinimo, kad būtų nurodytos mišiniuose naudojamo medaus kilmės šalys.
ES prekybos standartais nustatomi būtiniausi reikalavimai produktams, kuriais tarpusavyje prekiauja įmonės arba kurie parduodami vartotojams. Pagal ES strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ numatyta prekybos standartus peržiūrėti siekiant padidinti maisto produktų produktų tiekimo grandinės tvarumą. Be kita ko, svarstoma būtinybė tam tikrus standartus modernizuoti ir juos suderinti su vartotojų lūkesčiais.
Medaus mišinių ženklinimo taisyklių atnaujinimas yra vienas iš svarbiausių pirmininkaujančios Slovėnijos prioritetų, o šiandien valstybių narių pareikštas pritarimas mus dar vienu žingsniu priartina prie to, kad būtų pasiektas šis svarbus tikslas.
Slovėnijos žemės ūkio ministras Jože Podgoršekas
Ministrai aptarė 2021 m. liepos 16 d. paskelbtą Komisijos komunikatą „Nauja 2030 m. ES miškų strategija“. Šia strategija, kuri yra grindžiama Europos žaliuoju kursu, siekiama pritaikyti Europos miškus siekiant reaguoti į tokias grėsmes kaip klimato kaita, išlaikyti miškų kaip anglies dioksido absorbentų vaidmenį ir išsaugoti bei atkurti ekosistemas, kartu užtikrinant tvarų miško išteklių valdymą.
Ministrai strategiją įvertino palankiai, tuo pačiu akcentuodami, kad tikslus aplinkos srityje svarbu subalansuoti su Europos miškų atliekamu ekonominiu ir socialiniu vaidmeniu. Ministrai pabrėžė, kad strategijoje turi būti atsižvelgta į nacionalinius ypatumus ir egzistuojančias nacionalines strategijas bei priemones, visapusiškai laikantis subsidiarumo principo, ir kad turėtų būti teikiamas tinkamas finansavimas. Taryba turėtų priimti išvadas dėl strategijos lapkričio mėn. įvyksiančiame Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje.
Buvo pasikeista nuomonėmis dėl potencialaus žemės ūkio ir miškininkystės sektorių indėlio siekiant naujojo 55 % tikslo priemonių rinkinio tikslų. Ministrai aptarė šios iniciatyvos keliamus iššūkius ir galimybes. Tarp iškeltų klausimų – galimas dubliavimasis su naująja bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) ir būtinybė nustatant klimato srities tikslus atsižvelgti į skirtingas startines valstybių narių pozicijas. Svarbi ministrų pasiųsta žinia – visada turėtų būti garantuojamas pagrindinis BŽŪP tikslas – aprūpinimo maistu saugumas. Keletas delegacijų taip pat paragino atlikti priemonių rinkinio poveikio vertinimą. Kalbant apie miškus, ministrai pripažino jų kaip anglies dioksido absorbentų esminį vaidmenį ir tokį jų vaidmenį išsaugant biologinę įvairovę, tačiau kartu pabrėžė, kad pagrindinis iššūkis bus subalansuoti platesnio užmojo aplinkosaugos uždavinius miškininkystės srityje su miškų tvarumo socialiniais ir ekonominiais aspektais.
55 % tikslo priemonių rinkinys yra liepos 14 d. Komisijos priimtų tarpusavyje susijusių pasiūlymų rinkinys siekiant tikslo iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti bent 55 % (palyginti su 1990 m. lygiais). Trys iš rinkinio pasiūlymų aiškiai siejami su žemės ūkiu ir miškininkyste, nes jie yra susiję su trijų pagrindinių reglamentų peržiūra; tai:
Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) reglamentas;
55 % tikslo priemonių rinkinys: kaip Europos Sąjunga klimato tikslus atspindės teisės aktuose (Infografikas.)
Kiti darbotvarkės klausimai
Pirmą Tarybos posėdžio dieną delegacijos pateikė ministrams informacijos įvairiais klausimais, be kita ko, dėl Turkijos vykdomos NNN žvejybos Graikijos teritoriniuose vandenyse, aukštos trąšų kainos, padėties kiaulienos sektoriuje, naujausio G 20 žemės ūkio ministrų susitikimo, būsimos Europos kokybės politikos peržiūros ir pasiūlymo pratęsti laikinąją valstybės pagalbos sistemą. Antrą posėdžio dieną pirmininkaujanti valstybė narė pateikė naujausią informaciją apie neseniai įvykusį Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą maisto sistemų klausimais, Ispanijos delegacija pristatė siūlomą kandidatūrą į Aprūpinimo maistu pasaulyje komiteto pirmininko pareigas, o Danijos delegacija paragino atlikti ES gyvūnų gerovės teisės aktų peržiūrą.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Šiandienos susitarimu užtikrinama paramos ES žvejams bei žvejėms ir siekio užtikrinti ilgalaikį žuvų išteklių Baltijos jūros regione tvarumą pusiausvyra. Jis grindžiamas patikimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir jame atsispindi Tarybos įsipareigojimas siekti bendros žuvininkystės politikos tikslų, kartu reaguojant į susirūpinimą aplinkos srityje keliančius klausimus.
