"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Taryba taip pat priėmė sprendimus dėl Vengrijos ir Rumunijos, kurioms jau taikoma procedūra dėl didelio nuokrypio, patvirtinančius, kad veiksmingų priemonių nebuvo imtasi, ir paskelbė naujas rekomendacijas dėl priemonių, kurių turi būti imtasi siekiant ištaisyti tuos nuokrypius.
Ministrai taip pat aptarė aktualius klausimus, aptartus konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pateikė birželio 5 d. rengiantis birželio 20–21 d. įvyksiančiai Europos Vadovų Tarybos diskusijai.
Švari mūsų visų planeta
Ministrai aptarė Komisijos komunikatą dėl strateginės ilgalaikės neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos ateities vizijos.
Norint iki 2050 m. pereiti prie neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos, reikės didelių investicijų, be kita ko, energetikos sistemų, infrastruktūros ir pastatų srityje. Akivaizdu, kad vien viešųjų lėšų nepakaks visiems investicijų poreikiams patenkinti. Todėl turime skatinti investavimo strategijas, kurios mums padėtų pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus.
Rumunijos finansų ministras Eugenas Teodorovici
Diskusijose daugiausia dėmesio buvo skirta su investicijomis ir finansavimu susijusiems Komisijos komunikato aspektams ir buvo pripažinta, kad pereigai reikės didelių investicijų. Manoma, kad dabartinis metinių investicijų mastas, kuris siekia maždaug 2 % BVP, 2031–2050 m. laikotarpiu turės padidėti iki beveik 3 % arba daugiau nei 500 mlrd. eurų per metus.
Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdžio, įvykusio 2019 m. birželio 14 d., Liuksemburge, svarbiausi momentai
Finansinių sandorių mokestis
Remiantis Vokietijos pranešimu Tarybai buvo pateikta naujausia valstybių narių, dalyvaujančių vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą, informacija apie diskusijų dėl finansinių sandorių mokesčio (FSM) direktyvos dabartinę padėtį.
Dalyvaujančios valstybės narės nurodė, kad jos svarsto galimybę taikyti FSM, pagrįstą Prancūzijos mokesčių modeliu, ir galimą pajamų pasidalijimą tarp dalyvaujančių valstybių narių kaip įnašą į ES biudžetą.
Nors svarstant direktyvą dalyvauja visos valstybės narės, priimant šį aktą, pasikonsultavus su Europos Parlamentu, jam Taryboje vieningai turės pritarti dalyvaujančios šalys.
Taryba taip pat patvirtino ataskaitą Europos Vadovų Tarybai mokesčių klausimais ir ataskaitą bei išvadas dėl Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) atlikto darbo.
Taryba patvirtino pirmininkaujančios Rumunijos parengtą bankų sąjungos kūrimo pažangos ataskaitą. Be to, Komisija pristatė veiksmų plano dėl neveiksnių paskolų įgyvendinimo ataskaitą.
Taryba taip pat be diskusijų priėmė reglamentą, kuriuo sukuriamas Europos asmeninių pensijų produktas, ir naujas taisykles, palengvinančias tarpvalstybinį investicinių fondų platinimą.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Norint iki 2050 m. pereiti prie neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos, reikės didelių investicijų, be kita ko, energetikos sistemų, infrastruktūros ir pastatų srityje. Akivaizdu, kad vien viešųjų lėšų nepakaks visiems investicijų poreikiams patenkinti. Todėl turime skatinti investavimo strategijas, kurios mums padėtų pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus.