Užsienio reikalų taryba, 2023 m. gegužės 22 d.

Pagrindiniai rezultatai

Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą

Užsienio reikalų taryboje buvo pasikeista nuomonėmis apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą, daugiausia dėmesio skiriant įvairioms vykdomo darbo sritims, visų pirma nuolatinei karinei pagalbai Ukrainos gynybai ir Rusijos izoliavimo priemonėms.

Ukrainos gynybos sėkmė ir mastas priklauso ne tik nuo didžiulės jos kareivių ir žmonių narsos, bet ir nuo šaudmenų bei ginklų pristatymo tempo. Būtent todėl mūsų karinė parama turi būti tęsiama, didinama ir plečiama. [...] Kiekviena pavėluota pristatymo diena turi būti matuojama žmonių gyvybėmis.

Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis

Vyriausiasis įgaliotinis paragino ES ministrus paspartinti Ukrainai skirtų šaudmenų pristatymą bei bendrą pirkimą ir užbaigti darbą, susijusį su nauja paramos dalimi pagal Europos taikos priemonę.

Tada Tarybai buvo pateikta informacija apie ES karinės pagalbos misijos Ukrainai remti (EUMAM) vykdomą darbą; ši misija jau pasiekė savo pradinį tikslą – apmokyti 15 000 Ukrainos karių ir pagal tvarkaraštį yra visiškai pasirengusi iki metų pabaigos padvigubinti šį skaičių.

Taryba taip pat aptarė vykdomą darbą, susijusį su vienuoliktu sankcijų paketu, kuriame daugiausia dėmesio skiriama esamų sankcijų apėjimui; šiame kontekste ES pasiuntinys sankcijų klausimais Davidas O’Sullivanas informavo ministrus apie savo bendradarbiavimą su partneriais trečiosiose valstybėse.

Galiausiai Taryba aptarė atskaitomybės klausimą ir Ukrainos taikos formulę.

Somalio pusiasalis

Užsienio reikalų taryboje buvo surengta diskusija dėl ES požiūrio į Somalio pusiasalį, daugiausia dėmesio skirant nerimą keliančiai padėčiai Sudane.

Taryba sutarė, kad ugnies nutraukimas tebėra svarbiausias prioritetas, ir palankiai įvertino savaitgalį pasiektą ir per naktį įsigaliojusį susitarimą, pabrėždama, kad itin svarbu jį įgyvendinti.

Ministrai patvirtino, kad ES toliau dės pastangas telkti tarptautinę paramą konfliktui užbaigti ir rems tvirtą Afrikos vadovaujamą sistemą, kartu bendradarbiaudama su partneriais, kad nustatytų tarpininkus. Šame kontekste Taryba pripažino esminį Džibučio vaidmenį evakuojant ES piliečius iš Sudano.

ES palankiai vertina laipsnišką padėties Etiopijoje normalizavimą po dvejų niokojančio konflikto metų. Susitarimo dėl karo veiksmų nutraukimo pasirašymas yra svarbus žingsnis siekiant taikos ir susitaikymo šalyje. ES rems šį susitaikymo procesą. Jam reikalingas tvirtas vadovavimas ir tvarus stebėsenos mechanizmas siekiant užtikrinti, kad visi gerbtų karo veiksmų nutraukimą ir taip būtų sudarytos sąlygos atsigavimui, atstatymui ir susitaikymui.

Vakarų Balkanai

ES užsienio reikalų ministrai pasikeitė nuomonėmis Vakarų Balkanų klausimu ir pietų metu surengė neformalią diskusiją su savo kolegomis iš šešių šio regiono šalių.

Diskutuojant daugiausia dėmesio skirta Rusijos įtakai, kuria siekiama sutrukdyti Vakarų Balkanų šalims kandidatėms žengti europiniu keliu.

Palankiai įvertinome kai kurių iš jų [Vakarų Balkanų šalių] drąsius strateginius pasirinkimus – tos šalys visapusiškai prisijungė prie mūsų užsienio politikos ir sankcijų. O toms šalims, kurios dar nėra visapusiškai prie jų prisijungusios arba visai neprisijungusios (visų pirma Serbija), taip pat nurodėme, kad glaudžių ryšių su Rusija palaikymas yra nesuderinamas su stojimo į ES procesu. Tai taip pat kenkia jų pačių nacionaliniams interesams. Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis

Vyriausiasis įgaliotinis Vakarų Balkanų šalims partnerėms nusiuntė tvirtą žinią, kad jos turi pasinaudoti plėtros proceso impulsu, kurį sukūrė greita Ukrainos pažanga.

Vyriausiasis įgaliotinis taip pat paminėjo Belgrado ir Prištinos dialogą ir patvirtino, kad ES tikisi, jog abi šalys nutrauks įtampą bei abipuses provokacijas ir visapusiškai bei sparčiai įgyvendins Susitarimą siekiant santykių normalizavimo.

Einamieji reikalai

Užsienio reikalų taryboje buvo pasikeista nuomonėmis dėl Tuniso, remiantis Portugalijos ministro, kuris kartu su Belgijos ministre vyriausiojo įgaliotinio vardu buvo nuvykęs į Tunisą gegužės 9–10 d., pranešimu.

Taryba taip pat aptarė informuojamojo darbo su Vidurine Azija klausimą ir būsimą Briuselio konferenciją dėl Sirijos.

Tarybos išvados ir kiti sprendimai

Taryba patvirtino išvadas dėl susitarimo dėl civilinių BSGP pajėgumų ir humanitarinės finansinės pagalbos trūkumo.

Taryba taip pat pradėjo ES partnerystės misiją Moldovos Respublikoje (EUPM Moldova) ir susitarė dėl aštunto sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus Irane paketo.