"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Užsienio reikalų taryba pradėjo EUNAVFOR ASPIDES – ES gynybinę jūrų saugumo operaciją, kuria siekiama atkurti ir apsaugoti laivybos laisvę Raudonojoje jūroje ir Persijos įlankoje.
Po to Taryba surengė diskusiją dėl padėties Artimuosiuose Rytuose, daugiausia dėmesio skirdama humanitarinei padėčiai. Valstybės narės aptarė neatidėliotinos humanitarinės pertraukos ir planuojamos Izraelio karinės operacijos Rafache klausimą. Jie taip pat aptarė tai, jog Izraeliui reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų palengvintas pagalbos teikimas ir apsaugoti civiliai gyventojai.
Šiame kontekste ministrai pasikeitė nuomonėmis su Jungtinių Tautų vyresniąja humanitarinės pagalbos ir rekonstrukcijos Gazoje klausimų koordinatore Sigrid Kaagu. Dalyviai su ja aptarė paramą Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA). Pabrėžta, kad sustabdžius paramos teikimą būtų nutrauktas gyvybiškai svarbių paslaugų, kurias agentūra teikia Palestinos civiliams gyventojams ne tik Gazoje, bet ir Vakarų Krante, Libane ir Jordanijoje, užtikrinimas.
Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą
ES užsienio reikalų ministrai palankiai įvertino Julijos Navalnajos kalbą ir pagerbė Aleksejaus Navalno atminimą. J. Navalnaja pasidalijo savo įžvalgomis apie V. Putino režimo represijų mastą ir politinės opozicijos padėtį šalyje.
Pasisiūliau ministrams mūsų visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą pavadinti Aleksejaus Navalno vardu. Jei jie sutiks, režimas bus vadinamas „A. Navalno režimu dėl visuotinių sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus“. Taip bus išsaugotas jo atminimas.
Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis
Tada po Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kuleba kalbos vaizdo konferencijoje Užsienio reikalų taryba aptarė Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Ministras informavo savo kolegas iš ES apie naujausius įvykius vietoje likus kelioms dienoms iki liūdno dvejų metų nuo Putino agresijos karo prieš Ukrainą pradžios paminėjimo.
Vyriausiasis įgaliotinis pabrėžė, kad V. Putinas toliau taikosi į civilius ir civilinę infrastruktūrą, kad gyventojai patirtų kančias ir sumažėtų jų atsparumas, ir kad ES toliau rems Ukrainą.
Po to Tarybos diskusijose daugiausia dėmesio skirta ES saugumo įsipareigojimams bei karinei paramai Ukrainai ir svarstyta, kaip ES galėtų padidinti šaudmenų tiekimą pagal dvišales ir europines sistemas.
Ministrai taip pat pasikeitė nuomonėmis dėl 13-ojo sankcijų paketo, kuris turės būti priimtas anksčiau nei vasario 24 d., ir dėl ypatingųjų pajamų, gautų investuojant Europos Sąjungoje imobilizuotą Rusijos turtą, panaudojimo.
Pareiškėme solidarumą su Estijos ministru pirmininku ir kitais mūsų valstybių narių politikais bei piliečiais, kuriuos Rusijos valdžios institucijos įtraukė į „ieškomų asmenų“ sąrašą ir prieš juos pradėjo baudžiamuosius pseudotyrimus.
Tai yra pasibaisėtina ir prisideda prie jau seniai Rusijos vykdomų bandymų įbauginti tuos, kurie pasisako dėl Rusijos vykdomų tarptautinės teisės, žmogaus teisių ir demokratijos principų pažeidimų.
Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis
Sahelis
Užsienio reikalų taryboje pasikeista nuomonėmis apie padėtį Sahelyje ir aptarti pagrindiniai principai, kuriais būtų grindžiamas pritaikytas ES požiūris į šį regioną, laikantis požiūrio, kad Afrikos problemas turėtų spręsti pati Afrika, ir:
toliau teikti humanitarinę pagalbą gyventojams remti,
stiprinti bendradarbiavimą su Čadu, Mauritanija ir Gvinėjos įlankos šalimis,
toliau remti ECOWAS ir regioninius subjektus,
laikytis labiau susitarimais grindžiamo požiūrio,
stiprinti ES strateginę komunikaciją siekiant kovoti su melagingais prieš Vakarus nukreiptais naratyvais.
Baltarusija
Svarstydama einamuosius reikalus, Užsienio reikalų taryba aptarė Baltarusijos klausimą ir patvirtino išvadas, kuriose patvirtino tvirtą ES paramą pilietinei visuomenei ir pasmerkė dabartinį režimą už represijas prieš demokratiją, žmogaus teisių nepaisymą ir bendrininkavimą Rusijos kare prieš Ukrainą.
Prieš prasidedant Užsienio reikalų tarybos posėdžiui, ES užsienio reikalų ministrai neformaliai pasikeitė nuomonėmis su TATENA generaliniu direktoriumi Rafaeliu Grossi. Jis informavo ministrus apie neseniai įvykusį vizitą į Ukrainą ir Zaporižios atominę elektrinę, taip pat apie platesnes TATENA darbo kryptis. Ministrai taip pat paminėjo glaudesnio ES ir TATENA bendradarbiavimo perspektyvas rengiantis pirmajam aukščiausiojo lygio susitikimui branduolinės energijos klausimais, kuris bus surengtas 2024 m. kovo 21 d. Briuselyje.
Be to, Taryba be diskusijų priėmė punktus, nurodytus su teisėkūros procedūra nesusijusių A punktų sąraše.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Pasisiūliau ministrams mūsų visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą pavadinti Aleksejaus Navalno vardu. Jei jie sutiks, režimas bus vadinamas „A. Navalno režimu dėl visuotinių sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus“. Taip bus išsaugotas jo atminimas.
