ES karinis komitetas: posėdis kariuomenės vadų lygmeniu, 2024 m. spalio 15 d.

Vengrijos pirmininkavimo ES proga spalio 14–16 d. Budapešte (Vengrija) buvo surengtas Europos Sąjungos karinio komiteto posėdis kariuomenės vadų lygmeniu.

27 ES valstybių narių ir keturių Vakarų Balkanų šalių kariuomenės vadai susirinko į posėdį, kad kartu apibrėžtų Europos gynybos ateitį užtikrinant laisvę, saugumą ir gerovę jos piliečiams.

Europos Sąjungos karinio komiteto (ESKK) posėdžiai kariuomenės vadų lygmeniu rengiami du kartus per metus. Juose aptariama esama saugumo padėtis ir pateikiami kuo geresni kariniai patarimai siekiant, kad ES taptų dar stipresnė ir pajėgesnė užtikrinti savo valstybių narių saugumą.

ESKK vadovauja visai karinei veiklai ES sistemoje, visų pirma karinių misijų ir operacijų pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP) planavimui ir vykdymui. ES turi būti pasirengusi visapusiškai valdyti visas krizes, apsaugodama savo piliečius ir padėdama savo partneriams atsižvelgiant į jų poreikius.

Aukščiausio rango ES kariuomenės pareigūnų darbotvarkėje buvo numatyti šie klausimai:

• ES karinių jūrų pajėgų operacijos Indijos vandenyno šiaurės vakarinėje dalyje,
• ES užmojų lygio įgyvendinimas mažinant pajėgumų trūkumus,
• ES greitojo dislokavimo pajėgumų visiško operacinio pajėgumo pasiekimas,
• parama Ukrainai: tolesnis mokymo ir paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms koordinavimas, ir
• Vakarų Balkanai: Vakarų Balkanų šalių dalyvavimas BSGP iniciatyvose.

Nuo paskutinio gegužės mėn. įvykusio posėdžio kariuomenės vadų lygmeniu padaryta daug darbų. Šiais metais sėkmingai pradėjome pirmąją ES karinių jūrų pajėgų operaciją nepalankioje aplinkoje. Tai operacija EUNAVFOR ASPIDES Raudonojoje jūroje. Indijos vandenyno šiaurės vakarinėje dalyje vykdome dvi karinių jūrų pajėgų operacijas – EUNAVFOR ASPIDES ir ATALANTA. Jos turi bendrų atsakomybės sričių. Abi jos užtikrina ir stiprina jūrų saugumą, kad tarptautiniuose vandenyse būtų apsaugota judėjimo laisvė.

Dėl pastarojo meto saugumo iššūkių būtina užtikrinti pajėgius karinius pajėgumus, visapusišką pajėgų plėtojimą ir darnų pažangiųjų ir standartinių pajėgumų derinį. Būtina tinkamai subalansuoti kokybės, kiekybės ir tvarumo aspektus visose operacijų srityse ir tarp visų rūšių operacijų. Todėl ESKK remia bendradarbiavimą, kad jis būtų veiksmingesnis ir efektyvesnis, ypač ilgalaikius ypatingos svarbos strateginius pajėgumus, siekiant sumažinti išlaidų dubliavimąsi ir užtikrinti ginklų ir šaudmenų gamybos masto ekonomiją.

Jau beveik pasiektas ES greitojo dislokavimo pajėgumų visiškas operacinis pajėgumas. ES greitojo dislokavimo pajėgumų tikslas bus greitai reaguoti į gresiančias krizes pagal skirtingus operacinius scenarijus. ES greitojo dislokavimo pajėgumai, kaip patikimas jungtinių pajėgų rinkinys, atspindi ES įsipareigojimą užtikrinti vis didesnį ES karinės autonomijos lygį, kuris piliečiams užtikrintų taiką, saugą ir saugumą. Iki 2025 m. jie turėtų įgauti visišką operacinį pajėgumą, kad būtų galima per trumpą laiką dislokuoti iki 5 000 karių, be kita ko, susidarius labai sudėtingoms situacijoms.

ES karinė pagalbos misija Ukrainai remti (EUMAM UA) kartu su Europos taikos priemonės paramos priemonėmis sustiprino Ukrainos gebėjimą suvaldyti Rusijos agresiją, gintis, stiprinti ir atkurti savo ginkluotąsias pajėgas ir apsaugoti savo gyventojus. Iki šiol šios misijos rengiamuose mokymuose yra dalyvavę daugiau kaip 60 000 Ukrainos karių. Europos įsitraukimas nuolat pritaikomas glaudžiai koordinuojant veiksmus su NATO, kad būtų tenkinami Ukrainos ginkluotųjų pajėgų poreikiai.

Europos Sąjungai Vakarų Balkanų regionas turi geostrateginę reikšmę. Todėl su šio regiono šalimis yra itin svarbu bendradarbiauti. Stiprinant partnerystes dvišaliais ir (arba) daugiašaliais susitarimais, ES karinėmis iniciatyvomis karinio švietimo srityje ir mokymais, taip pat BSGP misijomis bus sustiprintas karinis sąveikumas. Kad būtų išlaikyta strateginė Vakarų Balkanų atitiktis bendrosioms vertybėms, ESKK siekia stiprinti bendradarbiavimą su šiuo regionu saugumo ir gynybos srityje. Strateginis tikslas – remti Vakarų Balkanų šalis joms reaguojant į savo vidaus saugumo iššūkius ir integruojantis į ES.

Spalio 16 d. generolai dalyvavo ES karinių pratybų „BRAVE WARRIOR 2024“ („NARSUSIS KARYS 2024“) garbingojo svečio dienos renginyje ir stebėjo kompleksines bendras taktinio lygmens pratybas, kuriose dalyvavo dalyvaujančių ES valstybių narių kariniai padaliniai ir pajėgumai. Buvo modeliuojama ES civilinio personalo karinė evakuacija iš nesaugios ir politiškai destabilizuotos vietovės į užsienio teritorijas už ES ribų. Operacijos vykdymas pagal scenarijų yra dalyvaujančių ES valstybių narių bendrų pastangų rezultatas.

Po posėdžio apibendrinamos derybų išvados, kad būtų nustatyti nurodymai ir apibrėžta kuo išsamesnė su dabartiniais iššūkiais susijusi karinė perspektyva, siekiant remti ES sprendimų priėmimą užtikrinant, kad ES taptų dar stipresnė ir pajėgesnė užtikrinti savo valstybių narių saugumą.