Skip to content
  • Užsienio reikalų taryba

Užsienio reikalų taryba, 2024 m. lapkričio 18 d.

Pagrindiniai rezultatai

Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą

Po Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos kalbos per vaizdo telekonferenciją, kurioje jis informavo savo kolegas iš ES apie naujausius pokyčius vietoje ir aktualiausius Ukrainos poreikius, Užsienio reikalų taryba aptarė Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Po to vykusioje diskusijoje Užsienio reikalų taryba aptarė tolesnę ES paramą Ukrainai atsižvelgiant į tai, kad Rusija toliau eskaluoja karą, ir galimą ES atsaką į trečiųjų šalių teikiamą paramą Rusijai.

<p>Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis</p>

Kiekvienas veiksmas, į kurį nereaguojama, skatina Rusiją toliau eskaluoti karą. Jokios reakcijos – didesnis eskalavimas. Jie pradėjo nuo to, kad ėmė naudoti maistą kaip ginklą, suginklino energiją pasinaudodami žiema kaip ginklu. Po to jie pradėjo naudotis Irano dronais ir raketomis, taip pat kariniais ištekliais iš Šiaurės Korėjos. O dabar net Šiaurės Korėjos kariais prie Ukrainos sienų.

[...] Atėjo metas Europai veikti aktyviau. Atėjo metas Europai prisiimti strateginę atsakomybę prieš Ukrainą. [...] Istorija galiausiai įvertins, ką padarėme atėjus sunkiems laikams.

<p>Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis</p>

Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis

Ministrai taip pat trumpai aptarė sankcijų apėjimo ir tolesnių ribojamųjų priemonių Rusijai klausimus.

Taryba nusprendė išplėsti ES ribojamųjų priemonių sistemos aprėptį atsižvelgdama į Irano karinę paramą Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą: papildydama dronų komponentams taikomus draudimus, uždraudė eksportuoti, perduoti, tiekti ar parduoti iš ES į Iraną raketoms naudojamus komponentus. Be to, Taryba priėmė ribojamąsias priemones vienam fiziniam asmeniui ir keturiems subjektams.

Padėtis Artimuosiuose Rytuose

Užsienio reikalų taryba aptarė naujausius įvykius Artimuosiuose Rytuose, įskaitant įvykius Gazoje ir Libane, taip pat platesnę regioninę padėtį.

Vyriausiasis įgaliotinis pateikė Tarybai naujausią informaciją apie teisinį vertinimą, kaip Izraelis gerbia žmogaus teises ir laikosi tarptautinės teisės, ir, atsižvelgdami į šią informaciją, užsienio reikalų ministrai aptarė vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymą sustabdyti ES ir Izraelio politinį dialogą pagal Asociacijos susitarimą.

Taryba taip pat aptarė ES paramos UNRWA klausimą – ji laikoma nepakeičiama, ir pasikeitė nuomonėmis dėl ribojamųjų priemonių grupuotei „Hamas“ ir jos rėmėjams, taip pat smurtą naudojantiems ekstremistams naujakuriams Vakarų Krante.

Galiausiai Taryba aptarė poreikį toliau dėti pastangas atgaivinti taikos procesą. Šiame kontekste ministrai trumpai aptarė Dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo įgyvendinimo pasaulinį aljansą, kuris pradėjo veiklą paskutinės JT Generalinėje Asamblėjos sesijos metu ir lapkričio 28 d. susirinks į tolesnį posėdį Briuselyje, taip pat Tarybos posėdžio išvakarėse įvykusią vakarienę su buvusiu Izraelio Ministru Pirmininku E. Olmertu ir buvusiu Palestinos užsienio reikalų ministru N. Al-Kidwa.

Labai trūksta atjautos kito kančioms, todėl svarbu, kad padėtume žmonėms suprasti, jog vieną dieną taika ateis, ir tai taikai reikia pasiruošti bei jos siekti.

Tai padarėme Barselonoje. Tai padarėme Briuselyje. Padarysime tai ir dar kartą. Kaskart, kai tik bus galimybė, kalbėkime apie taiką.

Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis

ES ir JAV santykiai

Darbo pietų metu ES ministrai aptarė bendrus ES ir JAV santykius, daugiausia dėmesio skirdami Ukrainai ir Artimiesiems Rytams, taip pat konkrečiam rinkimų poveikiui.

D. Trumpo išrinkimas suteikia europiečiams galimybę. Ne tik pabusti – pabudome jau prieš penkerius metus – bet ir pasinaudoti savo gebėjimais ir darbo sistema, kad aiškiai išsakytume savo poziciją pasaulinėje arenoje. Turime daugiau investuoti į saugumą ir gynybą.

Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis

Sakartvelas

Užsienio reikalų taryboje pasikeista nuomonėmis apie pastarojo meto įvykius Sakartvele po spalio 26 d. įvykusių parlamento rinkimų. Daugiausia dėmesio skirta demokratijos nuosmukiui šalyje ir jo pasekmėms Sakartvelo europiniam keliui.

Visi linkime Sakartvelui to paties: grįžti į europinį kelią. Tam prireiks pastangų. Nusiųsime į Sakartvelą misiją. Aptarsime pažeidimus, o rinkimai turės būti ištirti. Vyriausybė turi konkrečiais veiksmais užtikrinti ryžtingas permainas. Sakartvelas negali judėti pirmyn savo santykiuose su Europos Sąjunga, jei nebus didelių permainų.Sakartvelo gyventojams norėčiau pakartoti tai, ką sakiau praėjusiais metais savo vizito metu: ES niekada nepaliks jūsų ir jūsų kovos už ES vertybes. Ir toliau palaikysime jus, kai didžioji jūsų dauguma rinksis demokratiją ir europinę ateitį.

Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis

Somalio pusiasalis

Užsienio reikalų taryboje įvyko diskusija dėl Somalio pusiasalio, kurioje daugiausia dėmesio skirta Somaliui ir galimai ES paramai būsimai Afrikos Sąjungos paramos ir stabilizavimo misijai Somalyje (AUSSOM), taip pat Sudanui, kuriame padėtis yra kaip niekada beviltiška ir buvo nužudyta šimtai tūkstančių žmonių, o milijonai buvo priversti persikelti. Ministrai susitarė paraginti nedelsiant nutraukti karo veiksmus.

Posėdžių dokumentai

Parengiamieji dokumentai

Posėdžių rezultatų dokumentai

Pranešimai spaudai

Informacija spaudai

Kontaktai spaudai

Ne žurnalistų prašome siųsti prašymus visuomenės informavimo tarnybai.

Akreditavimo ir spaudos renginiai

Daugiau informacijos apie akreditaciją rasite šiame puslapyje.

Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.

Sekite naujienas

Kiti posėdžiai: Užsienio reikalų taryba

Žiūrėti daugiau posėdžių

Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. vasario 5 d.