"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Užsienio reikalų taryba aptarė Rusijos agresiją prieš Ukrainą po to, kai išklausė Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrii Sybihos kalbą per vaizdo telekonferenciją, kurioje jis savo kolegas iš ES informavo apie naujausius pokyčius vietoje ir būtiniausius Ukrainos poreikius, visų pirma kiek tai susiję su oro gynybos sistemomis ir energetikos infrastruktūra.
Po to vykusioje diskusijoje Užsienio reikalų taryba aptarė ES paramą Prezidento V. Zelenskio taikos formulei ir ES karinę paramą Ukrainai. Vyriausiasis įgaliotinis paaiškino, kad esama strateginės logikos stiprinti Ukrainą politiniu ir kariniu požiūriu, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos taikos deryboms, ir kad taika negali būti painiojama su kapituliavimu.
Jis paminėjo pastarojo meto Rusijos išpuolius prieš energetikos ir uostų infrastruktūrą, taip pat grūdų eksportą, ir pabrėžė būtinybę neleisti V. Putinui kelti pavojaus pasauliniam apsirūpinimo maistu saugumui ir realizuoti pastangas pasinaudoti žiema kaip ginklu.
Pratęsime Europos Sąjungos karinės pagalbos misijos (paramos Ukrainai) įgaliojimus dar dvejiems metams. Tikiuosi, kad susitarsime dėl jos įgaliojimų padidinimo.
Taip pat turime pagaliau pasiekti bendrą sutarimą dėl mano pasiūlymų nutraukti Europos taikos priemonės / Pagalbos Ukrainai fondo blokavimą. Susitarimas ne už kalnų.
Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis
Taryboje taip pat pasikeista nuomonėmis su ES specialiuoju pasiuntiniu Davidu O’Sullivanu dėl ES sankcijų įgyvendinimo ir pastangų kovoti su jų apėjimu. Vyriausiasis įgaliotinis pabrėžė, kad padaryta pažanga kovojant su sankcijų apėjimu, tačiau reikia nuveikti daugiau, kad būtų toliau kovojama su šiuo reiškiniu, be kita ko, ES valstybėse narėse.
Kalbant apie sankcijas, Taryba neseniai patvirtino naują režimą, nukreiptą prieš Rusijos hibridinę veiklą prieš Europos Sąjungą ir jos valstybes nares, o šiandien priėmė ribojamąsias priemones septyniems asmenims ir septyniems subjektams po to, kai Iranas perdavė raketas ir bepiločius orlaivius Rusijai.
Neformalus pasikeitimas nuomonėmis su Jungtinės Karalystės užsienio, Tautų Sandraugos ir vystymosi reikalų ministru
Ministrai neformaliai pasikeitė nuomonėmis, pirmą kartą po „Brexit’o“, su JK užsienio, Tautų Sandraugos ir vystymosi reikalų ministru Davidu Lammy, kad dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis bendrai įvertintų kelis svarbiausius užsienio, saugumo ir gynybos klausimus.
Apsikeitimo nuomonėmis metu išryškėjo daug bendrų sutarimo taškų. JK ir ES kartu yra tarptautinio atsako į Rusijos agresiją prieš Ukrainą priešakyje ir vieningai ragina nutraukti ugnį Gazoje bei stabdyti rimtą padėties eskalaciją Artimuosiuose Rytuose.
Vyriausiasis įgaliotinis reziumavo, kad šalys apsvarstys galimybę reguliariai rengti ES ir JK konsultacijas konkrečiais klausimais, pavyzdžiui, dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono ar Vakarų Balkanų.
Padėtis Artimuosiuose Rytuose
Užsienio reikalų taryboje aptarta padėtis Artimuosiuose Rytuose, daugiausia dėmesio skiriant padėčiai vietoje visame regione. Ministrai aptarė padėtį Libane, Irano išpuolius prieš Izraelį, humanitarinę padėtį Gazoje ir įvykius Vakarų Krante.
Kalbant apie Libaną, ES padarė pareiškimą, kuriame pasmerkė visus išpuolius prieš JT misijas ir pareiškė itin gilų susirūpinimą dėl Izraelio gynybos pajėgų išpuolių prieš Jungtinių Tautų laikinąsias pajėgas Libane (UNIFIL), per kuriuos sužeisti keli taikdariai. Taryba patvirtino, kad tokie išpuoliai prieš JT taikdarius yra sunkus tarptautinės teisės pažeidimas, yra visiškai nepriimtini ir turi būti nedelsiant nutraukti.
Šiandien ministrai pakartojo visapusiškai remiantys UNIFIL. Niekas neprašo UNIFIL pasitraukti. Be to, visiems žinotina, kad ne Jungtinių Tautų generalinis sekretorius sprendžia, ar UNIFIL pasiliks, ar išvyks. Sprendimą šiuo klausimu priima Jungtinių Tautų Saugumo Taryba. [...] Šiuo metu nė viena valstybė narė nepritarė UNIFIL pasitraukimui. Taigi, jei jiems nereikia pasitraukti, jie turi likti. O jei jie turi likti, jie turi būti saugūs.
Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis
Vyriausiasis įgaliotinis taip pat paminėjo ES paramą UNRWA, Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose, ir Komisijai pateiktą prašymą artimiausiomis dienomis UNRWA nedelsiant skirti kitą ES paramos dalį.
Galiausiai diskusijų metu Taryba pakartojo savo raginimą nutraukti ugnį Gazoje, besąlygiškai paleisti įkaitus ir visapusiškai laikytis humanitarinės teisės. Ministrai taip pat aptarė pasirengimą ES ir Izraelio asociacijos tarybos posėdžiui, kurį surengti anksčiau prašė kelios valstybės narės.
− Armėnijos ir Azerbaidžano santykių normalizavimo proceso,
– Sakartvelo prieš spalio 26 d. parlamento rinkimus,
– Moldovos Respublikos prieš spalio 20 d. prezidento rinkimus ir referendumą dėl stojimo į ES. Be to, Taryba priėmė ribojamąsias priemones, skirtas penkiems asmenims ir vienam subjektui, atsakingiems už veiksmus, kuriais destabilizuojama Moldovos Respublika,
– Somalio pusiasalio, daugiausia dėmesio skiriant Sudanui ir Somaliui, ir
– Venesuelos po liepos 28 d. rinkimų.
Tarybos išvados ir kiti sprendimai
Taryba pratęsė ES ribojamųjų kovos su cheminio ginklo platinimu ir naudojimu priemonių, nustatytų 25 asmenims ir 3 subjektams, taikymą dar vieniems metams – iki 2025 m. spalio 16 d.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
