"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Teisingumo ir vidaus reikalų taryba (vidaus reikalai), 2026 m. kovo 5 d.
Pagrindiniai rezultatai
Migracija
Ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl migracijos išorės aspekto. Bendradarbiavimo su pagrindinėmis trečiosiomis šalimis stiprinimas tebėra vienas iš pagrindinių ES migracijos politikos ramsčių. Atsižvelgiant į tai, diskusijose daugiausia dėmesio skirta Libanui ir Libijai – dviem pagrindinėms tranzito šalims, per kurias driekiasi rytinės ir centrinės Viduržemio jūros regiono dalies migracijos maršrutai. Daugelis ministrų dar kartą patvirtino remiantys Libaną ir pritariantys labiau struktūrizuotam bendradarbiavimui su šia šalimi, kai tik bus įgyvendintos būtinos reformos įvairiose kitose srityse. Libijos klausimu keli ministrai pabrėžė, kad svarbu remti bendradarbiavimą techniniu lygmeniu, ir akcentavo, kad prevenciniai veiksmai, kova su asmenų, neteisėtai gabenančių žmones per valstybės sieną, tinklais ir savanoriško grįžimo stiprinimas tebėra prioritetai.
Prieš pradedant taikyti Migracijos ir prieglobsčio paktą 2026 m. birželio 12 d., Komisija pateikė naujausią informaciją apie jo įgyvendinimą. Paktu bus padidintas bendros Europos prieglobsčio sistemos veiksmingumas, nes bus nustatytos spartesnės procedūros ir aiškesnės taisyklės, susijusios tiek su atsakomybės pasidalijimu, tiek su valstybių narių tarpusavio solidarumu. Paktas taip pat padės sumažinti migracijos spaudimą visoms valstybėms narėms.
Be to, Komisija pristatė ES migracijos ir prieglobsčio strategiją, kurioje išdėstytas ateinančių penkerių metų Komisijos strateginis požiūris į migracijos ir prieglobsčio politiką. Ministrai taip pat įvertino pažangą, susijusią su peržiūrėta sistema EURODAC, kuri, kaip tikimasi, bus visiškai parengta veikti nuo birželio 12 d.
Norėdamas pažymėti pakto taikymo pradžią, pirmininkaujantis Kipras paskelbė, kad birželio 12 d. Nikosijoje surengs ministrų konferenciją.
Esame galutiniame etape, likusiame iki Migracijos ir prieglobsčio pakto taikymo pradžios birželio 12 d. Sklandaus pakto įgyvendinimo užtikrinimas yra vienas iš svarbiausių mūsų prioritetų, kad jis galėtų pradėti duoti apčiuopiamų rezultatų – užtikrinti tvirtesnes ir saugesnes išorės sienas, spartesnes procedūras ir didesnį valstybių narių tarpusavio solidarumą.
Kipro Respublikos migracijos ir tarptautinės apsaugos ministro pavaduotojas Nicholas A. Ioannidesas
Vidaus reikalų ministrai aptarė bendrą Šengeno erdvės padėtį. Komisija pristatė Šengeno barometrą ir trumpai apžvelgė neseniai paskelbtą ES vizų strategiją.
Įgyvendindami 2025–2026 m. Šengeno tarybos ciklo prioritetus, ministrai aptarė, kaip skatinti savanorišką grįžimą, ypač ankstyvame proceso etape. Nors valstybės narės sutarė, kad tai tebėra labiausiai pageidautina galimybė, jos taip pat pabrėžė, kad savanoriškas grįžimas veikia geriau, kai jis derinamas su griežtomis priverstinio grąžinimo priemonėmis. Ministrai taip pat pasikeitė nuomonėmis apie tai, kaip strategiškiau naudoti grįžimo paskatas ir reintegracijos pagalbą.
Be to, ministrai patvirtino peržiūrėtas laikotarpio po 2026 m. ES didelės apimties IT sistemų teisingumo ir vidaus reikalų srityje sąveikumo veiksmų gaires, įskaitant orientyrus, susijusius su peržiūrėtos Vizų informacinės sistemos ir ES prašymų išduoti vizą platformos veikimo pradžia. Sąveikios IT sistemos pagerins išorės sienų valdymą ir užtikrins didesnį Šengeno erdvės vidaus saugumą.
Ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl Europolo ateities ir pateikė politines gaires Komisijai, kaip indėlį rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europolo įgaliojimų persvarstymo siekiant geriau remti valstybes nares; šis pasiūlymas turėtų būti pateiktas 2026 m. birželio mėn.
Taryba patvirtino, kad būsimu pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turėtų būti siekiama padidinti Europolo, kaip keitimosi informacija ir jos analizės centro, vaidmenį, be kita ko, naudojant naujas technologijas. Ministrai patvirtino, kad pasiūlymu taip pat turėtų būti sustiprintas Europolo bendradarbiavimas su kitomis ES agentūromis ir įstaigomis didinant sąveikumą. Taryba taip pat aptarė, kokį vaidmenį Europolas turėtų atlikti kovojant su hibridinėmis grėsmėmis.
Daugelis valstybių narių pasisakė už tai, kad būtų išlaikyta dabartinė agentūros įgaliojimų, susijusių su nusikalstamumo sritimis, taikymo sritis. Galiausiai ministrai patvirtino, kad esamas Europolo valdymo modelis galėtų būti sustiprintas nesukuriant naujų struktūrų.
Dalykinių pietų metu ministrai aptarė dabartinių įvykių Sirijoje ir Irane poveikį ES vidaus saugumui. Diskusijose daugiausia dėmesio skirta dabartinėms grėsmėms ir sparčiai kintančiai padėčiai abiejose šalyse. Ministrai apžvelgė pagrindinius susirūpinimą keliančius saugumo klausimus, kylančius dėl dabartinės padėties šiaurės rytų Sirijoje, visų pirma stovyklose, kalėjimuose ir sulaikymo įstaigose. Diskusijose taip pat aptarta sparčiai besieskaluojanti padėtis Irane, atsižvelgiant į tai, kad pastarosiomis dienomis karinės reakcijos buvo nukreiptos prieš įvairias regiono šalis ir sukėlė rimtą grėsmę stabilumui regione ir už jo ribų. Buvo išdėstyti galimi veiksmai siekiant sumažinti identifikuotą riziką ES ir jos valstybių narių vidaus saugumui.
Diskusijose dalyvavo ES kovos su terorizmu koordinatorius, Išorės veiksmų tarnyba, Europolas ir FRONTEX.
ES narkotikų strategija
Taryba patvirtino išvadas dėl ES narkotikų strateginės programos ir pritarė 2025 m. gruodžio 4 d. Komisijos pasiūlytai ES narkotikų strategijai.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Pagal darbotvarkės punktą „Kiti klausimai“ Estija pateikė iniciatyvą dėl koordinuoto atsako į Rusijos kombatantų ir buvusių kombatantų keliamą grėsmę Europos vidaus saugumui. Lietuva pabrėžė, kad svarbu hibridines grėsmes nurodyti kaip naujosios DFP finansinės priemonės, susijusios su vidaus saugumu, tikslą.
Komisija pristatė terorizmo ir smurtinio ekstremizmo prevencijos ir kovos su jais darbotvarkę, grindžiamą 2025 m. balandžio mėn. paskelbta Europos vidaus saugumo strategija („ProtectEU“).
Komisija taip pat pateikė naujausią informaciją apie padėtį Ukrainoje, susijusią su laikinosios apsaugos statusu.
Posėdžių dokumentai
Parengiamieji dokumentai
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
