Skip to content

Šengeno erdvės paaiškinimas

Šengeno erdvėje daugiau kaip 450 mln. žmonių gali laisvai, be sienų kontrolės, keliauti iš vienos valstybės narės į kitą.

Kas yra Šengeno erdvė?

Šengeno erdvė yra vienas iš pagrindinių Europos projekto laimėjimų. Ji pradėta kurti 1985 m. kaip tarpvyriausybinis penkių ES šalių – Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo – projektas. Ji palaipsniui plėtėsi ir tapo didžiausia pasaulyje erdve, kurioje galima laisvai keliauti.

Šengenas – tai pasienyje su Vokietija ir Prancūzija esantis nedidelis Liuksemburgo kaimelis, kuriame 1985 m. buvo pasirašytas Šengeno susitarimas, o 1990 m. – Šengeno konvencija.

Priklausydamos erdvei be vidaus sienų kontrolės valstybės:

  • neatlieka patikrinimų prie savo vidaus sienų, išskyrus atvejus, kai kyla konkrečios grėsmės,
  • vykdo suderintą kontrolę prie savo išorės sienų pagal aiškiai apibrėžtus kriterijus.

Šengeno erdvę reglamentuojančios taisyklės vadinamos Šengeno sienų kodeksu.

Keli asmenys sėdi prie stalo ir pasirašo dokumentą. Už jų stovi kiti asmenys. Vienas iš jų laiko ženklą su užbrauktu užrašu „zoll/douane“.
Šengeno susitarimo pasirašymas (1985 m. birželio 14 d.)

Kurios šalys priklauso Šengeno erdvei?

Šiuo metu Šengeno erdvė apima daugiau kaip 4 mln. kvadratinių kilometrų teritoriją, kurioje gyvena beveik 450 mln. žmonių. Jai priklauso 29 šalys:

  • 25 iš 27 ES valstybių narių,
  • visos Europos laisvosios prekybos asociacijos narės (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija).

2023 m. gruodžio 30 d. Taryba susitarė panaikinti oro ir jūrų vidaus sienų su Bulgarija ir Rumunija kontrolę. 2024 m. gruodžio 12 d. Taryba nusprendė panaikinti asmenų patikrinimus taip pat ir prie sausumos vidaus sienų su šiomis dviem valstybėmis ir tarp jų. Todėl nuo 2025 m. sausio 1 d. Bulgarija ir Rumunija visiškai priklauso Šengeno erdvei.

Kontrolė prie vidaus sienų su Kipru dar nepanaikinta, o Airija Šengeno erdvei nepriklauso.

Kuo naudinga Šengeno erdvė?

Šengeno erdvėje daugiau kaip 450 mln. žmonių gali laisvai, be sienų kontrolės, keliauti iš vienos valstybės narės į kitą.

Kasdien apie 3,5 mln. žmonių kerta vidaus sienas darbo ar mokslų tikslais arba norėdami aplankyti šeimą ir draugus. Beveik 1,7 mln. žmonių gyvena vienoje Šengeno erdvės valstybėje, o dirba – kitoje.

Kiekvienais metais europiečiai Šengeno erdvėje keliauja iš viso apie 1,25 mlrd. kartų – tai taip pat labai naudinga turizmo ir kultūros sektoriui.

Šengeno erdvė teikia reikšmingą ekonominę naudą visiems jai priklausančių valstybių piliečiams ir įmonėms. Ji sukurta kaip Europos Sąjungos ir visos bendrosios rinkos pamatas.

Ar Šengeno erdve gali naudotis ne ES piliečiai?

Ne ES piliečiai, gyvenantys ES arba besilankantys joje kaip turistai, mainų studentai arba verslo reikalais, taip pat gali laisvai, be sienų kontrolės, keliauti po Šengeno šalis.

Keliautojams, kurie per Šengeno erdvę vyksta tranzitu arba ketina joje būti trumpai, ES nustatė bendras vizų taisykles.

ES bendra vizų politika yra būtina veiksmingam Šengeno erdvės be sienų veikimui, nes taip lankytojams paprasčiau atvykti į ES ir kartu tai stiprina vidaus saugumą.

Europos žemėlapis, kuriame nurodytos Šengeno vizas išduodančios ir jų neišduodančios šalys
Šengeno vizos (Infografikas.)

Šengeno vizos (Infografikas.)

Kaip Šengeno erdvė padidino saugumą ES?

Vienas iš pagrindinių Šengeno erdvės tikslų – apsaugoti piliečius stiprinant visų valstybių narių policijos pajėgų, muitinių ir išorės sienų kontrolės institucijų bendradarbiavimą. Šių naujų formų bendradarbiavimas buvo pradėtas siekiant kompensuoti bet kokią saugumo trūkumo riziką, kylančią panaikinus vidaus sienų kontrolę.

Teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo srityje Šengeno erdvė sudaro sąlygas:

  • taikyti geresnes policijos pajėgų komunikacijos sistemas,
  • persekioti nusikaltėlius kertant sieną,
  • sekti įtariamuosius kertant sieną,
  • teikti operatyvinę tarpusavio pagalbą,
  • policijos tarnyboms tiesiogiai keistis informacija.

Tai didžiulis privalumas kovojant su terorizmu ir sunkių formų bei organizuotu nusikalstamumu, įskaitant prekybą žmonėmis ir neteisėtą migraciją.

Kaip šalys prisijungia prie Šengeno erdvės?

Prie Šengeno erdvės norinčios prisijungti šalys turi atitikti iš anksto nustatytas sąlygas. Jos privalo:

  • taikyti bendrą Šengeno taisyklių rinkinį (vadinamąją Šengeno acquis), pvz., sienų kontrolės, vizų išdavimo, policijos bendradarbiavimo ir asmens duomenų apsaugos srityse,
  • prisiimti atsakomybę už išorės sienų kontrolę kitų Šengeno šalių vardu ir už vienodų Šengeno vizų išdavimą,
  • veiksmingai bendradarbiauti su kitų Šengeno šalių teisėsaugos institucijomis, kad panaikinus vidaus sienų kontrolę būtų išlaikytas aukštas saugumo lygis,
  • prisijungti prie Šengeno informacinės sistemos (SIS) ir ja naudotis.

Prie Šengeno erdvės norinčios prisijungti šalys turi būti įvertintos įvairiais aspektais, siekiant nustatyti, ar jos atitinka Šengeno taisyklėms taikyti būtinas sąlygas.

Kai atlikus vertinimą patvirtinama, kad valstybė narė yra pasirengusi prisijungti prie Šengeno erdvės be vidaus sienų kontrolės, visos kitos Šengeno erdvės narės, pasikonsultavusios su Europos Parlamentu, turi tą sprendimą vieningai patvirtinti.

Ar Šengeno erdvėje galima atnaujinti sienų kontrolę?

Dėl COVID-19 kelios ES šalys nusprendė 2020–2022 m. atnaujinti vidaus sienų kontrolę. Kontrolė taip pat buvo atnaujinta ir kitomis aplinkybėmis, pvz., 2015 m. po teroristinių išpuolių arba išaugus migracijos srautams į ES.

Vidaus sienų kontrolė turėtų būti atnaujinama tik kaip kraštutinė priemonė.

Išskirtinių aplinkybių atveju

Šengeno sienų kodekse valstybėms narėms numatyta galimybė atnaujinti tam tikrų vidaus sienų kontrolę tais atvejais, kai susidarius išskirtinėms aplinkybėms kyla grėsmė Šengeno erdvės veikimui.

Tokiomis aplinkybėmis Taryba, remdamasi Europos Komisijos pasiūlymu, gali rekomenduoti, kad viena ar daugiau valstybių narių atnaujintų sienų kontrolę.

Kontrolei išskirtinėmis aplinkybėmis įvesti reikia Tarybos pritarimo.

Reaguojant į rimtą grėsmę

Šengeno sienų kodekse taip pat nustatyta, kad valstybės narės, reaguodamos į rimtą grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, laikinai gali taikyti sienų kontrolę.

Tokiu atveju atitinkama valstybė narė turi apie tai pranešti Komisijai ir kitoms ES šalims likus ne mažiau kaip keturioms savaitėms iki patikrinimų įvedimo pradžios arba likus mažiau laiko, jei aplinkybės iš anksto nežinomos. Tokiam patikrinimų prie vidaus sienų atnaujinimui Tarybos pritarimo nereikia.

Kaip saugomos Šengeno erdvės išorės sienos?

ES ir jos valstybės narės nustatė konkrečias priemones Europos saugumui užtikrinti ir ES išorės sienoms stiprinti.

Pavyzdžiui, buvo sukurta Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex) ir yra plėtojama Šengeno informacinė sistema (SIS).

Valdžios institucijos visoje ES naudoja SIS perspėjimams apie ieškomus arba dingusius asmenis ir daiktus įvesti arba tikrinti. Šioje sistemoje yra apie 86,5 milijono perspėjimų, o 2022 m. valdžios institucijos ja pasinaudojo 35 milijonus kartų per dieną.

SIS taip pat pateikiami valdžios institucijoms skirti nurodymai, kaip reaguoti, kai asmuo ar daiktas surandamas, pavyzdžiui:

  • suimti ieškomą asmenį,
  • apsaugoti pažeidžiamą dingusį asmenį,
  • konfiskuoti neteisėtą ar pavogtą daiktą.

Modernizuojamos arba kuriamos šios kovoti su nusikalstamumu ir apsaugoti sienas padėsiančios IT priemonės:

  • Vizų informacinė sistema (VIS),
  • atvykimo ir išvykimo sistema (AIS),
  • Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS).
Valdžios institucijos visoje ES, naudodamosi didelės apimties IT sistemomis, dalijasi informacija, kad apsaugotų piliečius, kovotų su nusikalstamumu ir užtikrintų sienų saugumą.
Saugumui ir migracijai skirtos ES lygmens IT sistemos (Infografikas.)

Saugumui ir migracijai skirtos ES lygmens IT sistemos (Infografikas.)

Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. birželio 16 d.