Dezinformacija ir demokratijos atsparumas
ES yra įsipareigojusi apsaugoti savo demokratiją ir kovoti su žalingu užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi, įskaitant dezinformaciją, poveikiu.
Kas yra dezinformacija?
Dezinformacija yra melagingas ar klaidinantis turinys, kuris skleidžiamas siekiant apgauti arba gauti ekonominės ar politinės naudos.
Ji skiriasi nuo klaidingos informacijos, t. y. melagingos ar klaidinančios informacijos, kuri skleidžiama neturint žalingų ketinimų.
Strateginė ir koordinuota dezinformacijos sklaida, kuri laikoma užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi (FIMI), gali būti vykdoma valstybinių arba nevalstybinių subjektų, dažnai vykdant platesnio masto hibridines kampanijas, siekiant manipuliuoti informacine aplinka siekiant politinės, saugumo ar kitos strateginės naudos.
Taktika, metodai ir procedūros
Kad manipuliuotų informacija ir darytų įtaką visuomenės nuomonei, FIMI vykdantys ir dezinformaciją skleidžiantys subjektai taiko įvairią taktiką, metodus ir procedūras.
Dažniausi pavyzdžiai:
- poliarizacija propaguojant ekstremalius požiūrius, kad stiprėtų konfliktai visuomenėje, – dėl to gali būti sunkiau vesti demokratinius debatus,
- manipuliavimas turiniu pakeičiant autentišką informaciją ar medijas, pavyzdžiui, redaguojant vaizdus ar vaizdo įrašus siekiant pakeisti jų prasmę,
- suklastoto turinio, pavyzdžiui, netikrų interneto svetainių, kuriose imituojami teisėti šaltiniai, sintetinės sankaitos ir dirbtinio intelekto generuojamos garso ir vaizdo medžiagos, kūrimas,
- melagingų naratyvų kūrimas, naudojimasis kitų asmenų tapatybe ir netinkamas diplomatinių ar institucinių paskyrų naudojimas socialiniuose tinkluose,
- patikimų šaltinių diskreditavimas ir konteksto performulavimas,
- amplifikacija naudojant robotus, trolius ar koordinuojamus tinklus, taip dirbtinai padidinant dezinformacijos matomumą ir patikimumą,
- kibernetinių priemonių, įskaitant įsilaužimus ir kitą kibernetinę veiklą, naudojimas siekiant pavogti, pakeisti ar sufabrikuoti informaciją.
Poveikis demokratiniams procesams
Gerai veikiančioje demokratijoje piliečiai gali laisvai reikšti savo nuomonę, priimti informacija pagrįstus sprendimus ir dalyvauti atviruose debatuose nepatirdami piktavališko kišimosi.
Dezinformacija, užsienio vykdomas manipuliavimas informacija ir kišimasis turi didelių pasekmių žmogaus teisėms ir demokratinėms vertybėms. Tai kelia grėsmę minties laisvei, teisei į privatumą bei teisei į demokratinį dalyvavimą ir mažina žmonių pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis bei žiniasklaida.
2023 m. gruodžio mėn. atlikta „Eurobarometro“ apklausa dėl pilietybės ir demokratijos parodė, kad 81 % ES piliečių mano, jog užsienio kišimasis į demokratines sistemas yra rimta problema, kurią reikia spręsti, o 78 % ES piliečių yra susirūpinę dėl dezinformacijos, darančios įtaką žmonių sprendimams rinkimuose.
Kišimasis į rinkimus
Rinkimai yra galimybė daryti didelį poveikį rengiant FIMI bei dezinformacijos kampanijas, nes rinkimams skiriamas didelis dėmesys ir jų rezultatai yra svarbūs.
Kišimasis į rinkimus gali apimti įvairius metodus, pavyzdžiui, nesantaiką kurstančių naratyvų naudojimą, žmonių atgrasymą nuo balsavimo, bauginimą, abejonių dėl rinkimų proceso ir rezultatų patikimumo, susilaikymo balsuojant ar biuletenių sugadinimo skatinimą, veiksmus, nukreiptus prieš kandidatus ir politines partijas, neteisėtą kampanijų finansavimą, rinkėjų papirkinėjimą ir kibernetinių išpuolių prieš rinkimų infrastruktūrą vykdymą.
Šios kampanijos nepasibaigia tą dieną, kai einama prie balsadėžių, jos vykdomos prieš rinkimus, jų metu ir jiems pasibaigus. Rengiantis 2024 m. birželio mėn. Europos Parlamento rinkimams, Tarybai pirmininkaujanti Belgija aktyvavo Tarybos integruotą politinio atsako į krizes mechanizmą, kad valstybės narės ir ES institucijos keistųsi informacija apie užsienio kišimąsi.
Atsakomosios priemonės
Demokratinių procesų apsauga Europos Sąjungoje nuo žalingo FIMI ir dezinformacijos poveikio, netrukdant atviriems demokratiniams debatams, yra vienas iš ES prioritetų, kuriam Taryba skiria itin daug dėmesio.
Tuo tikslu ES turi parengusi keletą priemonių ir mechanizmų, įskaitant:
- kovos su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi priemonių rinkinį,
- hibridinių priemonių rinkinį, įskaitant greitojo reagavimo į hibridines grėsmes grupes,
- kibernetinio saugumo diplomatijos priemonių rinkinį,
- Europos bendradarbiavimo rinkimų klausimais tinklą,
- ES kovos su dezinformacija praktikos kodeksą,
- skubaus įspėjimo sistemą,
- Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatoriją.
ES taip pat yra priėmusi keletą teisės aktų, kuriais siekiama padėti kovoti su dezinformacija ir užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi, užtikrinti didesnę interneto platformų atskaitomybę, stiprinti skaitmeninės infrastruktūros kibernetinį saugumą bei atsparumą ir reglamentuoti naujų ryšių technologijų naudojimą. Tai, be kita ko, yra:
- Skaitmeninių paslaugų aktas,
- Dirbtinio intelekto aktas,
- Direktyva dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo,
- Direktyva dėl tinklų ir informacinių sistemų saugumo (TIS 2 direktyva),
- Reglamentas dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo,
- Europos žiniasklaidos laisvės aktas.
Šios priemonės nurodomos 2024 m. gegužės mėn. Tarybos išvadose dėl rinkimų procesų apsaugos nuo užsienio kišimosi ir 2025 m. gegužės mėn. pirmininkaujančios valstybės narės išvadose dėl demokratijos atsparumo didinimo.
ES diplomatinė tarnyba – Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) – taip pat dalyvauja kovoje su užsienio kišimusi tiek ES, tiek už jos ribų, be kita ko, įgyvendindama pavyzdinį projektą „EUvsDisinfo“.
Sankcijos
Nuo 2022 m., pradėjusi agresijos karą prieš Ukrainą, Rusija pradėjo plataus masto dezinformacijos kampaniją, stengdamasi destabilizuoti ES ir jos valstybes nares.
Siekdama su tuo kovoti, ES nustatė sankcijas Kremliaus dezinformacijos ir užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi žiniasklaidos priemonėms ir subjektams. 2024 m. spalio 8 d. ES taip pat nustatė ribojamąsias priemones, taikomas dėl Rusijos vykdomos destabilizuojančios veiklos, įskaitant kenkimą rinkimų procesams ir demokratinių institucijų veikimui, taip pat koordinuotą dezinformacijos sklaidą ir užsienio vykdomus manipuliavimo informacija bei kišimosi išpuolius.
Taip pat žr.
Hibridinės grėsmės
Politinės reklamos skaidrumas ir tikslinis adresavimas
Skaitmeninių paslaugų aktas
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. gegužės 28 d.