Hibridinės grėsmės

Kas yra hibridinės grėsmės?

Hibridinių grėsmių ir kampanijų apibrėžtys įvairuoja, tačiau jos turi išlikti lanksčios, kad būtų galima tinkamai reaguoti į kintančio pobūdžio grėsmes.

Hibridinės grėsmės paprastai reiškia koordinuotą žalingą veiklą, kuri planuojama ir vykdoma piktavališkais tikslais. Tokia veikla vykdoma naudojantis įvairiomis priemonėmis, dažnai jas derinant, ir ja siekiama pakenkti taikiniui, pavyzdžiui, valstybei ar institucijai. Šios priemonės gali apimti manipuliavimą informacija, kibernetinius išpuolius, ekonominę įtaką ar prievartą, slaptus politinio manipuliavimo veiksmus, prievartinę diplomatiją arba grasinimus panaudoti karinę jėgą.

Hibridinę taktiką naudoja tiek valstybiniai, tiek nevalstybiniai subjektai, ji tampa vis sudėtingesnė ir rafinuotesnė. Ši veikla ne tik kelia pavojų saugumui, bet ir kelia grėsmę demokratijai, nes nusitaikoma į pagrindines jos vertybes ir siekiama suardyti visuomenę bei pakenkti politinių sprendimų priėmimui.

Hibridinės kampanijos rengiamos taip, kad jas būtų sunku nustatyti ir nuo jų apsisaugoti. Jos parengiamos taip, kad neviršytų ribos, kuri galėtų būti laikoma karo veiksmu, arba galėtų būti suvokiama kaip karo veiksmas. Todėl kova su hibridinėmis grėsmėmis yra sudėtingas ir nuolat kintantis iššūkis, su kuriuo susiduria Europos Sąjunga, jos valstybės narės ir jos partneriai.

Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centras

Koordinuotas ES atsakas į hibridines grėsmes

Nors pagrindinė atsakomybė už kovą su hibridinėmis grėsmėmis tenka atskiroms ES valstybėms narėms, jos taip pat imasi koordinuotų veiksmų siekdamos kolektyviai kovoti su šiomis grėsmėmis.

Hibridinių priemonių rinkinys

2022 m. kovo mėn. ES priėmė Saugumo ir gynybos strateginį kelrodį ir sukūrė ES hibridinių priemonių rinkinį. Priemonių rinkinį sudaro prevencinės, bendradarbiavimo, stabilumo stiprinimo, ribojamosios ir paramos priemonės, kaip nustatyta 2022 m. birželio 21 d. patvirtintose Tarybos išvadose dėl pagrindo koordinuotam ES atsakui į hibridines kampanijas.

Priemonių rinkinio tikslas:

padėti nustatyti sudėtingas ir daugialypes hibridines kampanijas,
koordinuoti konkretiems poreikiams pritaikytus ir įvairius sektorius apimančius atsakomuosius veiksmus.

Šis hibridinių priemonių rinkinys yra visa apimanti sistema, juo grindžiami kiti atitinkami reagavimo mechanizmai ir priemonės, pavyzdžiui, kovos su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi (FIMI), priemonių rinkinys. Be to, ES yra parengusi kibernetinio saugumo diplomatijos priemonių rinkinį, skirtą reaguoti į kibernetines grėsmes ir išpuolius.

2026 m. kovo 16 d. Taryba patvirtino išvadas dėl ES pajėgumo kovoti su hibridinėmis grėsmėmis didinimo, dar kartą patvirtindama ES pasiryžimą naudotis visomis turimomis priemonėmis, kad būtų užkirstas kelias prieš ES, jos valstybes nares ir jos partnerius nukreiptoms hibridinėms kampanijoms, nuo jų atgrasoma ir į jas reaguojama, nepaisant jų kilmės, masto ir intensyvumo.

ES taip pat gali naudotis ES krizių valdymo mechanizmais, įskaitant Tarybos integruoto politinio atsako į krizes mechanizmo (IPCR) priemones, kad būtų remiami koordinuoti veiksmai reaguojant į dideles sudėtingas krizes ir keičiamasi informacija, pavyzdžiui, apie kišimąsi į 2024 m. ES rinkimus.

Reagavimo į hibridines grėsmes grupės

2024 m. gegužės mėn. Taryba patvirtino ES greitojo reagavimo į hibridines grėsmes grupių praktinio sudarymo orientacinę sistemą.

Greitojo reagavimo į hibridines grėsmes grupės yra viena iš ES hibridinių priemonių rinkinio priemonių, skirtų padėti ES valstybėms narėms bei šalims partnerėms ir remti BSGP misijas bei operacijas kovojant su hibridinėmis grėsmėmis.

Hibridinės grėsmės: Taryba atvėrė kelią greitojo reagavimo į hibridines grėsmes grupių dislokavimui (pranešimas spaudai, 2024 m. gegužės 21 d.)

Daugiau informacijos apie ES kovos su hibridinėmis grėsmėmis pagrindą:

Kova su dezinformacija

Priešiški subjektai dezinformacijos kampanijomis ir apskritai užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi (FIMI) dažnai naudojasi vykdydami platesnę hibridinę kampaniją arba pavieniais tikslais. ES turi įvairių kovos su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi mechanizmų.

2024 m. gegužės 21 d., prieš Europos Parlamento rinkimus, Taryba patvirtino išvadas dėl rinkimų procesų apsaugos nuo užsienio kišimosi. Išvadose ES institucijos ir valstybės narės paragintos suintensyvinti veiksmus siekiant stebėti užsienio subjektų bandymus kištis į ES demokratinį procesą ir pasinaudoti visais ES mechanizmais, tinklais ir priemonėmis rinkimų sąžiningumui apsaugoti, netrukdant atviroms demokratinėms diskusijoms.

Ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumas

Nuo 2022 m. ES stiprina pastangas, kad būtų apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektai. 2022 m. gruodžio 8 d. Taryba priėmė naują teisės aktą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad ypatingos svarbos sektoriai, pavyzdžiui, energetikos, vandens, transporto ir sveikatos sektoriai, be kita ko, galėtų užkirsti kelią hibridiniams išpuoliams, apsisaugoti nuo jų, į juos reaguoti, juos įveikti ir po jų atsigauti (Direktyva dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo). Taisyklėmis siekiama sumažinti ypatingos svarbos subjektų pažeidžiamumą ir padidinti jų fizinį atsparumą.

Be to, 2022 m. gruodžio mėn. po sabotažo aktų, nukreiptų prieš dujotiekį „Nord Stream“, Taryba priėmė rekomendaciją dėl ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumo.

Ta rekomendacija padidinti ES pajėgumai apsaugoti savo ypatingos svarbos infrastruktūrą ir ji apima tris prioritetines sritis: parengtį, reagavimą ir tarptautinį bendradarbiavimą.

2024 m. birželio mėn. Taryba priėmė rekomendaciją dėl koordinuojamo reagavimo ES lygmeniu į didelę tarpvalstybinę reikšmę turinčios ypatingos svarbos infrastruktūros sutrikimus plano. Rekomendacija nustatytas ES reagavimo į ypatingos svarbos infrastruktūros sutrikimus planas. Šio plano tikslas – skatinti bendrą informuotumą apie padėtį, susijusią su incidento kilme ir padariniais, palengvinti viešosios komunikacijos koordinavimą ir užtikrinti veiksmingą reagavimą.

Tinklų ir informacinių sistemų saugumas

2022 m. lapkričio 28 d. Taryba priėmė direktyvą dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje ES užtikrinti. Naujosiomis taisyklėmis dar labiau sustiprintas tiek viešojo, tiek privačiojo sektorių ir visos ES atsparumas ir reagavimo į incidentus, įskaitant hibridinius išpuolius, pajėgumai.

Naująja direktyva, vadinamąja TIS 2 direktyva, pakeistos ankstesnės taisyklės dėl tinklų ir informacinių sistemų saugumo (TIS direktyva).

Bendradarbiavimas su partneriais kovojant su hibridinėmis grėsmėmis

Kovojant su hibridinėmis grėsmėmis labai svarbu bendradarbiauti su ES partneriais ir organizacijomis.

ES ir NATO bendradarbiavimas

ES ir NATO strateginė partnerystė yra itin svarbi siekiant išlaikyti saugumą ir stabilumą euroatlantinėje erdvėje. ES ir NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis srities iniciatyvos apima:

bendrus pasiūlymus dėl bendradarbiavimo hibridinių grėsmių srityje,
2022 m. pradėtą struktūrinį dialogą atsparumo klausimais.

ES ir NATO taip pat vykdo bendras pratybas krizių valdymo srityje, vadinamąsias lygiagrečias ir koordinuotas pratybas (PACE). 2024 m. pratybose siekta sustiprinti ES gebėjimą reaguoti į galimas hibridines krizes tiek ES viduje, tiek už jos ribų.

Parama šalims partnerėms kovojant su hibridinėmis grėsmėmis

ES yra įsipareigojusi remti šalis partneres kovojant su hibridinėmis grėsmėmis. ES partnerystės misija Moldovos Respublikoje (EUPM Moldova) yra puikus tokio bendradarbiavimo pavyzdys.

Misija pradėta 2023 m. gegužės mėn. siekiant padėti stiprinti Moldovos krizių valdymo struktūras ir didinti jos atsparumą hibridinėms grėsmėms ir kibernetinį saugumą.

Rusijos ir Baltarusijos hibridinė veikla prieš ES

Rusija

ES griežtai smerkia nepaliaujamą Rusijos hibridinę veiklą, apimančią sabotažą, ypatingos svarbos infrastruktūros trikdymą, kibernetinius išpuolius, manipuliavimą informacija ir kišimąsi (FIMI) ir bandymus pakenkti demokratijai ir rinkimų procesui.

Ši piktavališka veikla rodo Rusijos beatodairišką ir neatsakingą elgesį ir taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos ir tarptautinės teisės nepaisymą. Ši veikla yra dalis platesnio masto, koordinuotų ir ilgalaikių hibridinių kampanijų, kuriomis siekiama kelti grėsmę ir pakenkti ES, jos valstybių narių ir jos partnerių saugumui, atsparumui ir demokratiniam pagrindui.

ES ir jos valstybės narės toliau naudosis visomis turimomis priemonėmis (įskaitant sankcijas), kad apsisaugotų nuo tokio piktavališko elgesio, užkirstų jam kelią, atgrasytų nuo jo ir į jį reaguotų.

Koliažas: laikraščių iškarpos, nešiojamasis kompiuteris ir permatoma balsadėžė su balsavimo biuleteniais viduje.

Rusijos hibridinė veikla: ES sankcijos

Baltarusija

ES smerkia suintensyvėjusius Baltarusijos hibridinius išpuolius prieš ES ir jos valstybes nares, įskaitant migrantų instrumentalizavimą ir ES oro erdvės pažeidimus.

Oro erdvės pažeidimai kelia didelę saugumo ir saugos riziką, visų pirma civilinei aviacijai. Jais siekiama destabilizuoti ES valstybę narę ir įbauginti Europos piliečius, keliant tiesioginę grėsmęcivilinei aviacijai. ES ragina Baltarusijos režimą nedelsiant nutraukti visus šiuos veiksmus.

Baltarusijos režimui jau yra nustatytos sankcijos ir ES yra pasirengusi imtis tolesnių atitinkamų priemonių, jei tokie veiksmai būtų tęsiami. ES netoleruos jokių hibridinių kampanijų, nukreiptų prieš ES arba kurią nors iš jos valstybių narių.

Žmogus, laikantis plakatą su užrašu „Laisva Baltarusija“.

Baltarusijos hibridinė veikla: ES sankcijos

Taip pat žr.:

Europos gynybos parengtis

ES gynyba skaičiais

Koliažas: kelios vis aukštesnės monetų krūvelės, naftos konteineris ir naikintuvai, o fone – rublio banknoto detalė. Paveikslėlio fone dominuoja spalvų potėpiai, primenantys Rusijos vėliavą.

ES sankcijos Rusijai: klausimai ir atsakymai