Skip to content

Politinės reklamos skaidrumas ir tikslinis adresavimas

Pagrindiniai duomenys ir skaičiai apie politinę reklamą ES, įskaitant taisykles valstybėse narėse.

Politinės reklamos skaidrumas ir tikslinis adresavimas

Politinė reklama internetu. Kas tai?

Politinė reklama yra pagrindinė žmonių informavimo ir įtakos jų balsavimui priemonė.

Atpažinti politinę reklamą ne visada lengva. Skaidrumas yra svarbus, kad publika žinotų, ką žiūri.

Skaitmeninių įtaisų generuojami dideli asmens duomenų kiekiai naudojami potencialiems rinkėjams tikslingai pasiekti, pritaikant jiems politinius pranešimus.

Internetinės politinės reklamos metodais galima:

  • daryti poveikį piliečių teisei į privatumą,
  • greitai paskleisti melagingą informaciją,
  • sutrikdyti politinius debatus,
  • manipuliuoti rinkėjais.

Trys internetinio profilio lygmenys

Jūsų skelbiama informacija: tikras vardas ir pavardė, lytis, draugai, patiktukai ir kitos reakcijos, įkeltos nuotraukos, būsenos atnaujinimai, renginiai, kuriuose dalyvavote, profesija (skelbiama), santykių statusas (skelbiamas), lankytos vietos.

Ką rodo jūsų veiksmai: aplankytas interneto svetaines, spustelėtas reklamas, komentarų / įrašų skaičių per dieną, pirkimo internetu istoriją, sekamą pelės judėjimą, teksto rinkimo greitį, atstumą nuo kitų įtaisų, skambučių istoriją, aplankytų interneto svetainių statistiką.

Ką apie jus mano prietaisas: metėte įprotį, nauji santykiai, toli nuo šeimos, laukiatės kūdikio, neseniai persikraustėte, dažnai keliaujate į užsienį, gyvenate priemiestyje, sveikai maitinatės, per pastarąsias 3, 7 ar 14 dienų žaidėte tam tikrą žaidimą, turite tatuiruočių ar kūno auskarų, pakeitėte mitybos įpročius.

Šaltinis: fondas „Panoptykon“

Reglamentavimas valstybėse narėse (skaičiai)

Visos 27 valstybės narės turi politinės reklamos taisykles, bet:

  • tik 17 valstybių narių yra nustačiusios taisykles internetinei aplinkai,
  • tik 3 iš 17 valstybių narių turi specialias taisykles internetinei politinei reklamai
  • kitos 14 valstybių narių tiesiog taiko neinternetinės politinės reklamos taisykles internetinei aplinkai.

Šaltinis: Europos Parlamentas.

Daugiau ES masto taisyklių, kad būtų užkirstas kelias manipuliavimui

ES taisyklės:

  • palengvina tarpvalstybinį politinės reklamos paslaugų teikimą ir priežiūrą,
  • kovoja su manipuliavimu informacija ir užsienio kišimusi į rinkimus,
  • saugo atvirus demokratinius debatus ES valstybėse narėse.

Skaidrumui užtikrinti:

  • visiems ekonominiams subjektams, kurie dalyvauja rengiant, skelbiant ir skleidžiant politinę reklamą, bus numatytos pareigos,
  • reklamos turi būti aiškiai įvardijamos ir nurodoma, kas už jas sumokėjo.

Tiksliniam adresavimui riboti:

  • draudimas tikslingai adresuoti ir skelbti reklamą remiantis profiliavimu, kai naudojami neskelbtini asmens duomenys, pvz., apie rasinę ir etninę kilmę, seksualinę orientaciją ar politines pažiūras,
  • kitus asmens duomenis galima naudoti tik gavus aiškų atskirą sutikimą ir jie turėtų būti renkami tiesiai iš duomenų subjekto.

Politinė reklama (skaičiai)

Politinės reklamos raida iš esmės atspindi reklamos rinką veikiančius pokyčius.

2021 m. skaitmeninei politinei reklamai visame pasaulyje išleista 522,5 mlrd. USD.

Manoma, kad iki 2026 m. šios išlaidos pasieks 836 mlrd. USD.

Per 20 savaičių iki 2019 m. Europos Parlamento rinkimų 43 mln. € buvo išleisti skaitmeninei politinei reklamai Europoje, skelbiamai platformose „Facebook“, „Instagram“, „Google“ ir „YouTube“.

ES skaičiai

Internetinė reklama yra didžiausias reklamos kanalas Europos ekonominėje erdvėje. Ja generuojama daugiau pajamų nei visais kitais reklamos kanalais kartu sudėjus.

Politinei reklamai sistemoje „Google“ Europoje 2019 m. kovo mėn.–2022 m. sausio mėn. išleista:

  • Vokietija: 5 350 000 €,
  • Vengrija: 2 960 000 €,
  • Nyderlandai: 2 430 000 €,
  • Rumunija: 1 930 000 €,
  • Švedija: 1 530 000 €,
  • Austrija: 1 220 000 €,
  • Italija 1 090 000 €,
  • Čekija: 749 000 €,
  • Bulgarija: 743 000 €,
  • Belgija: 727 000 €,
  • Graikija: 686 000 €,
  • Ispanija: 681 000 €,
  • Suomija: 674 000 €,
  • Мalta: 533 000 €,
  • Lenkija: 512 000 €,
  • Kroatija: 398 000 €,
  • Prancūzija: 321 000 €,
  • Slovakija: 275 000 €,
  • Lietuva: 265 000 €,
  • Kipras: 234 000 €,
  • Estija: 154 000 €,
  • Latvija: 140 000 €,
  • Slovėnija: 109 000 €,
  • Portugalija: 41 300 €,
  • Airija: 35 500 €,
  • Liuksemburgas: 19 800 €.

* Duomenų apie Danijoje reklamai išleistas lėšas nėra.

Šaltiniai: Europos Komisija, Europos Parlamentas, fondas „Panoptykon“, „Statista“.