Kaip vyksta ES plėtra?
Vykdydama plėtros procesą, ES priima naujas nares, kai jos įvykdo tam tikras demokratines, ekonomines ir politines sąlygas. Kiekviena šalis kandidatė privalo atitikti tas pačias sąlygas ir praeiti tuos pačius etapus.
Kas yra ES plėtra?
Plėtra – tai valstybių įstojimo į Europos Sąjungą procesas prieš tai įvykdžius tam tikras politines ir ekonomines sąlygas.
Bet kuri Europos valstybė, gerbianti ES demokratines vertybes ir įsipareigojusi jas propaguoti, gali pateikti paraišką dėl narystės ES.
Stojimo kriterijai
Stojimo kriterijai arba Kopenhagos kriterijai (jie taip pavadinti dėl to, kad buvo apibrėžti 1993 m. Kopenhagos Europos Vadovų Tarybos susitikime) yra būtinos sąlygos, kurias turi įvykdyti visos šalys kandidatės, kad taptų ES valstybėmis narėmis. Šie kriterijai yra:
- politiniai kriterijai: stabilios institucijos, garantuojančios demokratiją, teisinės valstybės principo taikymą, žmogaus teises ir pagarbą tautinėms mažumoms bei jų apsaugą,
- ekonominiai kriterijai: veikianti rinkos ekonomika ir gebėjimas atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgų veikimą,
- administraciniai ir instituciniai gebėjimai veiksmingai įgyvendinti ES acquis (bendrų teisių visumą) ir gebėjimas prisiimti narystės ES įsipareigojimus.
Kita svarbi aplinkybė yra tai, ar ES yra pajėgi priimti naujas nares ir kartu išlaikyti Europos integracijos pagreitį.
Stojimo etapai
Po to, kai valstybė pateikia paraišką dėl narystės ES ir visos ES valstybės narės jos kandidatūrai pritaria, gali būti pradedamas stojimo procesas. Oficialioms stojimo deryboms pradėti būtinas visų ES valstybių narių pritarimas. Tos derybos padeda kandidatei pasirengti būsimai narystei, daugiausia dėmesio skiriant tam, kad būtų pradėtos taikyti galiojančios ES teisės normos ir įgyvendintos reikiamos teisminės, administracinės bei ekonominės reformos.
Kai derybos dėl visų politikos sričių užbaigiamos, o pati ES yra pasirengusi plėtrai atsižvelgiant į gebėjimą integruoti naujas nares, stojimo sąlygos, įskaitant galimas apsaugos sąlygas ir pereinamojo laikotarpio priemones, įtraukiamos į stojimo sutartį. Tam, kad visos ES valstybės narės ir šalis kandidatė galėtų šią sutartį pasirašyti, jai turi pritarti Europos Parlamentas ir ją turi vieningai patvirtinti Taryba.
Visoms susitariančiosioms šalims ratifikavus stojimo sutartį pagal savo atitinkamas konstitucines taisykles, stojimo sutartyje nustatytą dieną šalis kandidatė tampa ES valstybe nare.
Tarybos vaidmuo
Taryba (Bendrųjų reikalų taryba) prižiūri ES plėtros procesą ir stojimo derybas, kurios yra tarpvyriausybinio pobūdžio. Su plėtros politika susijusiais klausimais Taryba paprastai imasi veiksmų visoms ES valstybėms narėms pasiekus vieningą sutarimą.
Taryba kasmet apžvelgia su plėtros procesu susijusią pažangą ir paprastai patvirtina išvadas. Naujausias išvadas Tarybai pirmininkavusi Danija paskelbė 2025 m. gruodžio 16 d. Tose išvadose įvertinta kiekvieno ES partnerio padėtis ir nustatyti politiniai prioritetai bei tolesnių reformų gairės.
ES pasirengimas būsimai plėtrai
2023 m. spalio mėn. Granados deklaracijoje pabrėžta, kad ES turi pasirengti būsimai plėtrai ir kad prisijungti siekiančios šalys turi daryti pažangą vykdydamos reformas. 2024 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba priėmė būsimo darbo vidaus reformų srityje veiksmų gaires ir paprašė Komisijos atlikti politikos peržiūras ES vertybių, politikos, biudžeto ir valdymo srityse.
Komisija, vadovaudamasi tomis peržiūromis, 2026 m. spalio mėn. pateikė pasiūlymus, be kita ko, nurodydama būdus, kaip ES politiką ir institucijas parengti platesnei ES ir stiprinti laipsnišką šalių kandidačių integraciją iki įstojimo, įskaitant glaudesnį dalyvavimą strateginėse srityse, pavyzdžiui, energetikos, transporto, skaitmeninio sektoriaus ir gynybos, kai tam tenkinamos sąlygos.
Komisijos komunikatas buvo aptartas spalio 13 d. Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje, o ES vadovai jį aptarė 2026 m. spalio 15–16 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime. Vadovai pakartojo, kad plėtra yra geostrateginė investicija į taiką, saugumą, stabilumą ir gerovę, ir kad tiek būsimos valstybės narės, tiek ES stojimo metu turi būti pasirengusios. Šalys kandidatės turi toliau dėti reformų pastangas, visų pirma teisinės valstybės srityje, o ES reikia daryti pažangą vykdant vidaus reformas ir spręsti klausimus, susijusius su savo prioritetais, politika ir pajėgumu veikti. Atsižvelgdami į tai, kad stojimo procesas yra grindžiamas nuopelnais, ES vadovai paragino Tarybą išnagrinėti Komisijos pasiūlymus ir tęsti darbą.
Taip pat žr.:
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. spalio 21 d.