Bendras pertvarkymo mechanizmas

Bendro pertvarkymo mechanizmo (BPeM) tikslas – užtikrinti tvarkingą žlungančių bankų pertvarkymą su kuo mažesnėmis pasekmėmis mokesčių mokėtojams ir realiajai ekonomikai.

Taikymo sritis

Kai įsigalios visos bendro pertvarkymo mechanizmo taisyklės, jos bus taikomos euro zonos valstybių narių ir ES šalių, kurios nuspręs prisijungti prie bankų sąjungos, bankams.

Struktūra

Bendrą pertvarkymo mechanizmą – vieną iš pagrindinių Europos bankų sąjungos elementų, sudaro:

1. ES lygmens pertvarkymo institucija – Bendra pertvarkymo valdyba
2. Bankų sektoriaus finansuojamas bendras pertvarkymo fondas.

• Reglamentas dėl bendro pertvarkymo mechanizmo ir Bendro pertvarkymo fondo

Pagrindiniai tikslai

• sustiprinti pasitikėjimą bankų sektoriumi
• užkirsti kelią masiniam indėlių atsiėmimui ir poveikio išplitimui
• sumažinti neigiamą bankų ir valstybių tarpusavio sąsajos poveikį
• panaikinti finansinių paslaugų vidaus rinkos susiskaidymą.

1. Bendra pertvarkymo valdyba

Valdyba – pagrindinis sprendimus priimantis bendro pertvarkymo mechanizmo organas:

• sprendžia dėl žlungančių bankų pertvarkymo schemų (tai apima pertvarkymo priemonių taikymą ir Bendro pertvarkymo fondo naudojimą)
• yra tiesiogiai atsakinga už bankų sąjungos tarpvalstybinių ir didelių bankų, kuriuos tiesiogiai prižiūri Europos Centrinis Bankas, pertvarkymo planavimo ir pertvarkymo etapus
• yra atsakinga už visus pertvarkymo atvejus, neatsižvelgiant į banko dydį, jeigu pertvarkymui įvykdyti reikia panaudoti Bendrą pertvarkymo fondą
• prisiima galutinę atsakomybę už visus bankų sąjungos bankus, todėl gali bet kuriuo metu nuspręsti pasinaudoti turimais įgaliojimais bet kurio banko atžvilgiu.

Bendros pertvarkymo valdybos sudėtis

Valdyba susitinka vykdomuosiuose arba plenariniuose posėdžiuose.

• Tarybos įgyvendinimo sprendimas (2014 m.) dėl Bendros pertvarkymo valdybos narių skyrimo

2014 m. gruodžio mėn. Taryba paskyrė Bendros pertvarkymo valdybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir etatinius narius.

Pirmojo pirmininko, paskirto įsigaliojus BPeM reglamentui, kadencija yra treji metai; jis gali būti paskirtas dar vienai penkerių metų kadencijai. Pirmininko pavaduotojo ir keturių kitų etatinių narių kadencija yra penkeri metai.

Sprendimų priėmimas Bendroje pertvarkymo valdyboje

Vykdomajame posėdyje rengiami visi pertvarkymo sprendimai. Kiek įmanoma priimami tie sprendimai dėl bankų, už kuriuos valdyba yra tiesiogiai atsakinga.

Plenariniame posėdyje priimami bendresnio pobūdžio sprendimai:

• sprendimai dėl darbo tvarkos taisyklių
• sprendimai dėl valdybos metinio biudžeto
• sprendimai dėl investicijų ir su personalu susijusių klausimų.

Valdyba jame taip pat priima sprendimus dėl Bendro pertvarkymo fondo naudojimo viršijant tam tikrus ribinius dydžius.

Ji taip pat nusprendžia leisti Bendram pertvarkymo fondui skolintis ir rinkti papildomus ex-post įnašus.

2. Bendras pertvarkymo fondas

Bendras pertvarkymo fondas – tai viršvalstybiniu lygmeniu įsteigtas fondas.

Jis bus naudojamas žlungančių bankų pertvarkymui po to, kai bus išnaudotos visos kitos galimybės, pavyzdžiui, gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė.

Šis fondas bus finansuojamas iš bankų sektoriaus įnašų.

Bendras pertvarkymo fondas bus sukauptas per 8 metus. Jo lėšų suma turėtų sudaryti bent 1 % visų kredito įstaigų, gavusių veiklos leidimą visose bankų sąjungos valstybėse narėse, apdraustųjų indėlių sumos. Numatoma, kad ši suma turėtų siekti apie 55 mlrd. €.

Atskiras kiekvieno banko įnašas bus apskaičiuojamas proporcingai jo įsipareigojimų sumos (išskyrus nuosavas lėšas ir apdraustuosius indėlius) ir visų kredito įstaigų, turinčių veiklos leidimą dalyvaujančiose valstybėse narėse, bendros įsipareigojimų sumos (išskyrus nuosavas lėšas ir apdraustuosius indėlius) santykiui. Įnašai bus koreguojami proporcingai pagal riziką, kurią prisiima kiekviena įstaiga.

Kaip veikia Bendras pertvarkymo fondas

Nacionaliniu lygmeniu surinkti bankų įnašai bus pervesti į Bendrą pertvarkymo fondą.

Išankstinė galimybės pasinaudoti fondu sąlyga – pirmiausia turi būti taikomos gelbėjimo privačiomis lėšomis taisyklės ir principai, nustatyti Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvoje ir Reglamente dėl bendro pertvarkymo mechanizmo.

Tai būtina siekiant užtikrinti vieno iš pagrindinių bankų sąjungos principų laikymąsi: banko žlugimo išlaidas turėtų padengti ne mokesčių mokėtojai, o finansų sektorius.

• Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva

8 metų pereinamasis laikotarpis

Iš pradžių fondas bus sudarytas iš nacionalinių skyrių. Per 8 metų pereinamąjį laikotarpį jie bus palaipsniui sujungti. Pirmaisiais metais bus bendrai naudojamasi 40 % pervestų lėšų, antraisiais metais – dar papildomai 20 %, o po to per likusius 6 metus lėšų dalis bus nuolat didinama lygiomis dalimis, kol nacionalinių skyrių nebeliks.

Nuostatos dėl įnašų pervedimo ir sujungimo yra numatytos valstybių narių, prisijungiančių prie bankų sąjungos, atskirame tarpvyriausybiniame susitarime. Tokį sprendimą, atsižvelgdama į tam tikrose valstybėse narėse kylančius teisinius ir konstitucinius susirūpinimą keliančius klausimus, Taryba priėmė norėdama užtikrinti kuo didesnį teisinį tikrumą.

2014 m. gegužės 21 d. susitarimą pasirašė 26 valstybės narės (visos ES šalys, išskyrus Švediją ir JK). Atskiroje deklaracijoje susitarimą pasirašiusios valstybės pareiškė ketinančios ratifikavimo procesą užbaigti laiku, kad bendras pertvarkymo mechanizmas galėtų pradėti veikti ne vėliau kaip 2016 m. sausio 1 d.

Nuo 2015 m. lapkričio 30 d. pakankamai valstybių narių jau yra ratifikavusios tarpvyriausybinį susitarimą dėl įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą pervedimo ir sujungimo. Susitarimas įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną praėjus vienam mėnesiui po to, kai bankų sąjungoje dalyvaujančios susitarimą pasirašiusios šalys, kurios atstovauja ne mažiau kaip 90 % bendro visoms dalyvaujančioms valstybėms narėms paskirstytų balsų skaičiaus, yra deponavusios ratifikavimo dokumentus.

Susitarimą pasirašiusios euro zonai nepriklausančios valstybės narės turės laikytis susitarime numatytų teisių ir pareigų tik nuo tos datos, kurią jos prisijungs prie Bendro priežiūros mechanizmo ir bendro pertvarkymo mechanizmo.

• Susitarimas dėl įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą pervedimo ir sujungimo
• Susitarimo dėl įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą pervedimo ir sujungimo klaidų ištaisymo protokolas, 2014 m. gegužės 21 d.

  Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):

  EN
• Tarpvyriausybinį susitarimą dėl įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą pervedimo ir sujungimo pasirašiusių šalių atstovų pareiškimas dėl tarpvyriausybinio susitarimo 5 straipsnio 1 dalies aiškinimo

  Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):

  EN
• Valstybės narės pasirašė susitarimą dėl bankų pertvarkymo fondo (pranešimas spaudai, 2014 m. gegužės 21 d.)

  Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):

  EN

Papildomos finansavimo struktūros

2013 m. gruodžio mėn. ES finansų ministrai priėmė pareiškimą, kuriame nurodoma, kad pradiniame Bendro pertvarkymo fondo kūrimo etape bus galima naudotis tarpinio finansavimo lėšomis iš nacionalinių šaltinių, jas papildant bankams taikomais mokesčiais, arba lėšomis iš Europos stabilumo mechanizmo, vadovaujantis esamomis procedūromis.

Tai būtina siekiant pereinamuoju laikotarpiu užtikrinti pakankamus Bendro pertvarkymo fondo finansinius išteklius.

2015 m. gruodžio mėn. bankų sąjungoje dalyvaujančios valstybės narės susitarė įdiegti tarpinio finansavimo struktūrų sistemą: nuo 2016 m. kiekviena dalyvaujanti valstybė narė su Bendra pertvarkymo valdyba sudaro suderintą susitarimą dėl paskolos, pagal kurį valdybai pateikiama nacionalinė atskira kredito linija, skirta tos valstybės narės nacionaliniam skyriui Bendrame pertvarkymo fonde finansuoti. Tai būtina norint užtikrinti, kad fondas veiktų tinkamai tuo atveju, kai pertvarkius bankus atitinkamoje valstybėje narėje gali atsirasti finansavimo trūkumas.

Nustatyta, kad euro zonos valstybių narių kredito linijų sutarta didžiausia bendra suma yra 55 mlrd. €.

Nacionalinės kredito linijos turi būti naudojamos tik kaip kraštutinė priemonė, kai išnaudoti visi kiti finansavimo šaltiniai, numatyti pagal bankų sąjungos taisykles.

Šia nacionalinių kredito linijų sistema siekiama užtikrinti mokesčių mokėtojų apsaugą; ji neturės didelio poveikio valstybių narių finansams vidutinės trukmės laikotarpiu, nes pagal kredito linijas surinktas sumas turės grąžinti kiekvienos šalies bankų sektorius.

Sistema taip pat užtikrins vienodas visų dalyvaujančių valstybių narių teises ir pareigas, o bankų sąjungoje nedalyvaujančios šalys dėl jos nepatirs jokių išlaidų.

Tai pat bus galima laikinai perkelti lėšas tarp nacionalinių skyrių.

Pereinamuoju laikotarpiu bus parengta bendra finansinio stabilumo stiprinimo priemonė. Ja bus sudarytos palankesnės sąlygos Bendram pertvarkymo fondui skolintis ir galiausiai grąžinimas bus atliktas bankų sektoriaus mokamais įnašais.

• Pranešimas dėl bankų sąjungos ir tarpinio finansavimo priemonių, susijusių su Bendru pertvarkymo fondu (pranešimas spaudai, 2015 m. gruodžio 8 d.)
• Euro grupės ir ECOFIN ministrų pareiškimas dėl bendro pertvarkymo mechanizmo finansinio stabilumo stiprinimo priemonės
• Europos stabilumo mechanizmas

Kaip veikia bendras pertvarkymo mechanizmas

Mechanizmą sudaro šie etapai:

1. Priežiūros institucija (Europos Centrinis Bankas) praneša Bendrai pertvarkymo valdybai, kad tam tikras bankas žlunga arba galėtų žlugti.

Tokį sprendimą savo iniciatyva gali priimti ir Bendra pertvarkymo valdyba per vykdomąjį posėdį, jeigu ECB nesureaguoja per tris dienas nuo tada, kai buvo informuotas.

2. Vykdomajame posėdyje nusprendžiama, ar įmanoma išspręsti problemą pasitelkus privatųjį sektorių ir ar pertvarkymas yra būtinas viešojo intereso tikslais.

3. Jeigu pertvarkymo sąlygos nėra įvykdytos, bankas likviduojamas pagal nacionalinę teisę.

4. Jeigu pertvarkymo sąlygos yra įvykdytos, Bendra pertvarkymo valdyba patvirtina pertvarkymo schemą. Schemoje nustatomos pertvarkymo priemonės ir Bendro pertvarkymo fondo lėšų naudojimas. Patvirtinusi pertvarkymo schemą, valdyba nedelsiant perduoda ją Komisijai.

5. Schema įsigalioja per 24 valandas nuo jos patvirtinimo valdyboje. Per šį laikotarpį Komisija gali schemą patvirtinti arba:

• pareikšti prieštaravimą dėl Bendros pertvarkymo valdybos patvirtintų pertvarkymo schemos diskrecinių aspektų
• pasiūlyti Tarybai pareikšti prieštaravimą dėl schemos remiantis motyvais, kad pertvarkymas viešojo intereso tikslais nėra būtinas; tokiu atveju Taryba sprendžia paprasta balsų dauguma
• pasiūlyti Tarybai patvirtinti pertvarkymo schemoje numatytų fondo lėšų sumos esminį pakeitimą ar pareikšti dėl jo prieštaravimą (5 % arba didesnis valdybos pasiūlytos fondo lėšų sumos pakeitimas laikomas esminiu).

Jeigu Komisija nusprendžia pasiūlyti Tarybai pareikšti prieštaravimą, Komisija turi tai padaryti per 12 valandų nuo pertvarkymo schemos patvirtinimo valdyboje, kad Taryba galėtų priimti sprendimą per kitas 12 valandų.

Jeigu Taryba pareiškia prieštaravimą tam, kad įstaiga būtų pertvarkoma, ta įstaiga likviduojama pagal taikytiną nacionalinę teisę.

6. Tokiu atveju valdyba užtikrina, kad atitinkamos nacionalinės pertvarkymo institucijos imtųsi reikalingų pertvarkymo veiksmų.

Kiti bendro pertvarkymo mechanizmo dalyviai

ES Taryba

• skiria Bendros pertvarkymo valdybos narius
• nustato, kaip bankų sektorius turi mokėti ex-ante įnašus į Bendrą pertvarkymo fondą (priimdama įgyvendinimo aktą)
• tam tikrais atvejais gali pareikšti prieštaravimą dėl konkrečios pertvarkymo schemos.

Europos Komisija

Kad būtų užtikrinta atitiktis ES teismų praktikai, ES institucija privalo patvirtinti valdybos priimtą pertvarkymo schemą.

Realiai tai reiškia, kad būtent Europos Komisija turės patvirtinti pertvarkymo schemą arba pareikšti prieštaravimą dėl Bendros pertvarkymo valdybos patvirtintų pertvarkymo schemų diskrecinių aspektų.

Komisija gali taip pat pasiūlyti, kad Taryba pareikštų prieštaravimą dėl pertvarkymo schemų tais atvejais, kai viešojo intereso kriterijus nebuvo įvykdytas arba jeigu iš esmės pasikeitė suma, kuri turi būti panaudota iš Bendro pertvarkymo fondo.

Europos Centrinis Bankas

Kaip bankų sąjungai priklausančių bankų priežiūros institucija jis praneša Bendrai pertvarkymo valdybai apie atvejus, kai tam tikras bankas žlunga arba galėtų žlugti.

Nacionalinės pertvarkymo institucijos

Dalyvaujančių valstybių narių nacionalinės pertvarkymo institucijos yra atsakingos už bankų, už kuriuos Bendra pertvarkymo valdyba nėra tiesiogiai atsakinga, pertvarkymo planų sudarymą ir priėmimą.

Be to, jos įgyvendina visus joms skirtus sprendimus pagal Bendros pertvarkymo valdybos nurodymus.

Jei nacionalinė pertvarkymo institucija nevykdo Bendros pertvarkymo valdybos sprendimo, valdyba turi įgaliojimus priimti sunkumų patiriančiam bankui tiesiogiai skirtą vykdomąjį potvarkį.

Kodėl reikalingas bendras pertvarkymo mechanizmas?

Bendru taisyklių sąvadu valstybių narių nacionalinė teisė buvo tam tikra apimtimi suderinta; jame taip pat numatytos bendros pertvarkymo priemonės ir nacionalinių institucijų įgaliojimai. Tačiau juo nacionalinėms institucijoms taip pat suteikiama tam tikra diskrecija spręsti, kaip šios priemonės turėtų būti taikomos ir kaip pertvarkymo procedūrose turėtų būti panaudotos nacionalinės finansavimo struktūros.

Todėl bendras pertvarkymo mechanizmas buvo sukurtas siekiant užtikrinti bendrą požiūrį į žlungančių bankų problemų sprendimą ir taip padidinti dalyvaujančių valstybių narių finansų sektoriaus stabilumą.

Be to, jo tikslas yra užkirsti kelią krizių poveikio išplitimui į nedalyvaujančias valstybes nares, ir taip padėti vidaus rinkai sklandžiai veikti.

Bendro pertvarkymo mechanizmo taip pat reikia siekiant išvengti pavojaus, kad valstybėse narėse bus vadovaujamasi skirtingais ir potencialiai nesuderinamais sprendimais, reglamentuojančiais tarpvalstybinių bankų grupių pertvarkymą, kurie gali turėti įtakos bendroms pertvarkymo sąnaudoms.

Bendras pertvarkymo fondas taip pat skirtas tam, kad būtų išvengta bankų priklausomybės nuo paramos iš nacionalinių biudžetų ir nuo skirtingų valstybių narių požiūrių į finansavimo struktūrų naudojimą. Tai taip pat padės išvengti situacijų, kuomet bankų pertvarkymas nacionaliniu lygmeniu turėtų neproporcingo poveikio realiajai ekonomikai.

Galiausiai, viršnacionalinės pertvarkymo sistemos reikia siekiant papildyti ES lygmens priežiūros sistemą – Bendrą priežiūros mechanizmą. Tai padeda išvengti galimos įtampos tarp ECB ir nacionalinių pertvarkymo institucijų.

Taigi, bendro pertvarkymo mechanizmo tikslas – sustiprinti pasitikėjimą bankų sektoriumi, užkirsti kelią masiniam indėlių atsiėmimui ir poveikio išplitimui, sumažinti neigiamą bankų ir valstybių tarpusavio sąsajos poveikį ir panaikinti finansinių paslaugų vidaus rinkos susiskaidymą.

Įsigaliojimas

Nuostatos dėl pertvarkymo planų rengimo, informacijos rinkimo ir bendradarbiavimo su nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis taikomos nuo 2015 m. sausio 1 d.

Nuostatos dėl pertvarkymo planavimo, ankstyvosios intervencijos, pertvarkymo veiksmų ir pertvarkymo priemonių, įskaitant gelbėjimą privačiomis akcininkų ir kreditorių lėšomis, taikomos nuo 2016 m. sausio 1 d.

Tarpvyriausybinis susitarimas dėl įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą pervedimo ir sujungimo įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną praėjus vienam mėnesiui po to, kai Bendrame priežiūros mechanizme (BPM) ir (arba) bendrame pertvarkymo mechanizme (BPeM) dalyvaujančios susitarimą pasirašiusios šalys, kurios atstovauja ne mažiau kaip 90 % bendro visoms dalyvaujančioms valstybėms narėms paskirstytų balsų skaičiaus, bus deponavusios ratifikavimo dokumentus.