Skip to content
  • Europos Sąjungos Taryba
  • Pranešimas spaudai
  • 2017 m. gegužės 29 d. 16:05

Kongo Demokratinė Respublika. ES patvirtino sankcijas dar 9 asmenims

Taryba patvirtino ribojamąsias priemones 9 asmenims, kurie eina atsakingas pareigas valstybės administracijoje ir saugumo pajėgų Kongo Demokratinėje Respublikoje vadovavimo grandinėje; jos įsigalioja nedelsiant. Jie papildo 7 asmenis, kuriems ES nustatė sankcijas nuo 2016 m. gruodžio 12 d., reaguodama į trukdymą rinkimų procesui ir susijusius žmogaus teisių pažeidimus.

***

ES deklaracija dėl padėties Kongo Demokratinėje Respublikoje  

Europos Sąjunga tebėra labai susirūpinusi dėl padėties Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR) blogėjimo.

Krizė Kasajaus provincijoje ypatingai paaštrėjo saugumo ir humanitariniu požiūriu, taip pat žmogaus teisių atžvilgiu. ES griežtai smerkia visus smurto veiksmus, nepriklausomai nuo jų kilmės, tačiau jai susirūpinimą kelia pranešimai, kad valstybiniai organai, ypač saugumo pajėgos, neproporcingai naudoja jėgą stengdamiesi suvaldyti šią krizę. ES primygtinai ragina KDR valdžios institucijas veikti gerbiant žmogaus teises bei pagrindines laisves ir nedelsiant pradėti patikimus ir skaidrius tyrimus, vykdomus naudojant aukšto lygio tarptautines ekspertines žinias, kad būtų padidintas jų patikimumas ir nepriklausomumas, siekiant nustatyti asmenis, atsakingus už smurto veiksmus ir žudynes. Ji pabrėžia, kad misija MONUSCO turi turėti galimybę naudotis visais savo įgaliojimais ir kad turi būti užtikrintas humanitarinės pagalbos teikimas rajonams, nukentėjusiems nuo krizės.

ES taip pat tebėra susirūpinusi dėl nuolatinių demokratinės erdvės ir pagrindinių teisių apribojimų, be kita ko, žiniasklaidai taikomų apribojimų ir demonstracijų draudimo.

Politiniu požiūriu ES reiškia susirūpinimą dėl to, kad trūksta bendro sutarimo siekiant paspartinti pereinamąjį procesą. Ji pakartoja, kad, siekiant tvariomis sąlygomis įveikti krizę, užbaigus pereinamąjį procesą turi būti kuo greičiau surengti demokratiniai ir skaidrūs rinkimai, laikantis Konstitucijos ir 2016 m. gruodžio 31 d. Politinio susitarimo. Visų pirma būtina veikti gera valia, kad būtų sukurtos tikrai įtraukios pereinamojo laikotarpio institucijos ir būtų greitai įgyvendintos priemonės įtampai sumažinti – abu šie aspektai yra esminiai siekiant užtikrinti atvirą ir ramią rinkimų aplinką. Erdvė, kurioje būtų galima nekliudomai reikšti savo mintis ir diskutuoti, yra būtina tam, kad piliečiai galėtų laisvai kalbėti rengdamiesi rinkimams.

Rinkimų procesas tebėra pagrindinis ateinančių mėnesių uždavinys, pradedant tuo, kad pagal Politinį susitarimą turi būti bendru sutarimu nustatytas rinkimų tvarkaraštis ir biudžetas. Jeigu bus laikomasi JT ST rezoliucijos 2348 ir pagal Politinį susitarimą prisiimtų įsipareigojimų, Europos Sąjunga galės remti šį procesą. Nustačius tvarkaraštį, juo bus galima vadovautis šiame procese ir bus sudarytos sąlygos tinkamu laiku sutelkti regioninių ir tarptautinių partnerių paramą. ES skatina ir remia pastangas, kurias šioje srityje deda Jungtinės Tautos, Afrikos Sąjunga, Tarptautinė Frankofonijos organizacija ir kiti tarptautiniai partneriai.

Dėl kritinės socialinės ir ekonominės padėties, kurią dar labiau apsunkina prastas valdymas ir nacionalinių išteklių pasisavinimas, didelė gyventojų dalis, ypač jaunimas, turi mažiau ateities perspektyvų, be to, ši padėtis kelia destabilizacijos pavojų. Atsižvelgdama į didelį padėties pablogėjimą ir kaip nurodyta jos 2017 m. kovo 6 d. išvadose, ES šiandien priėmė sprendimą nustatyti naujas ribojamąsias priemones 9 asmenims, atsakingiems už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus.

Europos Sąjunga atidžiai stebės politinius įvykius ir žmogaus teisių padėties raidą artimiausiais keliais mėnesiais ir, priklausomai nuo to, kaip jie susiklostys, gali apsvarstyti galimybę nustatyti papildomas ribojamąsias priemones arba, atvirkščiai, kai kurias iš jų panaikinti. Todėl ji pakartoja, kad yra pasirengusi palaikyti aukščiausio lygio politinį dialogą pagal Kotonu susitarimo 8 straipsnį.

***
Šiandien priimtas sprendimas yra susijęs su buvusiais ir esamais vidaus reikalų ministrais, centrinės Kasajaus dalies gubernatoriumi, buvusiu Aukštutinės Katangos gubernatoriumi, dviem aukšto rango karininkais, kariniu vadovu ir Nacionalinės žvalgybos tarnybos direktoriumi; jie įtraukti į sąrašą už tai, kad prisidėjo prie veiksmų, kurie laikomi šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais KDR – planavo juos, jiems vadovavo arba juos vykdė. Ryšių ir žiniasklaidos reikalų ministras ir vyriausybės atstovas spaudai taip pat įtraukti į sąrašą kaip asmenys, atsakingi už KDR taikomą represinę žiniasklaidos politiką, kuria pažeidžiama teisė į saviraiškos ir informacijos laisvę ir kliudoma bendru sutarimu rasti taikų sprendimą siekiant surengti rinkimus.

Šių asmenų vardai bei pavardės ir priežastys, dėl kurių Taryba įtraukė juos į sąrašą, pateikiami 2017 m. gegužės 29 d. Oficialiajame leidinyje. Ribojamosios priemonės įsigalioja nedelsiant. Tarp jų – draudimas atvykti į ES ir turto įšaldymas, taip pat draudimas sudaryti galimybę į sąrašą įtrauktiems asmenims naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.

Apsilankyti posėdžiams skirtame tinklalapyje

Kontaktai spaudai

Ne žurnalistų prašome siųsti prašymus visuomenės informavimo tarnybai.

Paskutinį kartą peržiūrėta: 2024 m. sausio 14 d.