Skip to content

ES civilinės saugos mechanizmas (skaičiai)

ES civilinės saugos mechanizmas padeda ES ir ES nepriklausančioms šalims reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, pavyzdžiui, gaivalines nelaimes, sveikatos krizes ar konfliktus. Šalys gali prašyti pagalbos pagal šį mechanizmą, kai ekstremaliosios situacijos mastas viršija jų reagavimo pajėgumus.

Mechanizmas buvo aktyvuotas 114 kartų 2021 m. ir 102 kartus 2020 m., palyginti su 20 kartų 2019 m. Aktyvavimo atvejų skaičius 2020 m. ir 2021 m. buvo didžiausias per visą mechanizmo taikymo istoriją. Šį žymų padidėjimą daugiausia nulėmė COVID-19 pandemija.

Mechanizmo aktyvavimo pasaulio mastu 2021 m. atvejai

Tekstinė versija

Žemėlapyje parodytos 84 šalys, kurios 2021 m. gavo pagalbą pagal ES civilinės saugos mechanizmą. Dauguma šalių pateikė vieną ar du pagalbos prašymus, tačiau kai kurios pateikė iki keturių prašymų.

Duomenys pagal šalis suskirstyti į tris kategorijas:

  • su COVID-19 susiję atvejai,
  • su COVID-19 susijusio ir kitų rūšių aktyvavimo atvejai,
  • kitų rūšių aktyvavimo atvejai.

Šaliai paprašius pagalbos, Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras sutelkia pagalbą arba ekspertines žinias. Šis centras stebi įvykius visame pasaulyje 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę ir užtikrina greitą skubios paramos dislokavimą, tiesiogiai susisiekus su nacionalinėmis civilinės saugos institucijomis.

Teikiant „Copernicus“ ekstremaliųjų situacijų valdymo paslaugą parengti palydoviniai žemėlapiai padeda vykdyti ir civilinės saugos operacijas.

2021 m. pagalbos paprašė 84 šalys ir viena tarptautinė organizacija (UNICEF). Iš viso buvo 114 aktyvavimo atvejų, iš jų 36 atvejai buvo ES viduje, o 78 – už ES ribų.

Mechanizmo aktyvavimo 2007–2021 m. atvejai

Tekstinė versija

Aktyvavimo 2007–2020 m. atvejai:

  • 2007 m. – 18,
  • 2008 m. – 20,
  • 2009 m. – 28,
  • 2010 m. – 28,
  • 2011 m. – 18,
  • 2012 m. – 21,
  • 2013 m. – 16,
  • 2014 m. – 18,
  • 2015 m. – 19,
  • 2016 m. – 26,
  • 2017 m. – 32,
  • 2018 m. – 20,
  • 2019 m. – 20,
  • 2020 m. – 102,
  • 2021 m. – 114.

2020 m. ir 2021 m. ES civilinės saugos mechanizmas daugiausia buvo naudojamas kovai su COVID-19 ir apėmė:

  • 127 aktyvavimo atvejus, susijusius su asmeninėmis apsaugos priemonėmis arba medicinos reikmenimis, diagnostiniais tyrimais, medicinos pagalbos komandomis, vaistais ir vakcinomis,
  • 31 aktyvavimo atvejus siekiant repatrijuoti užsienyje įstrigusius ES piliečius.

Šis mechanizmas taip pat buvo aktyvuotas siekiant padėti šalims įveikti gaivalines nelaimes, pavyzdžiui, miškų gaisrus, potvynius, jūros taršą, ugnikalnių išsiveržimus, ekstremalias oro sąlygas ir audras.

Mechanizmo aktyvavimas 2007–2021 m. pagal pavojaus tipą

Tekstinė versija

2007–2019 m. mechanizmas buvo aktyvuotas vidutiniškai kasmet:

  • 6,5 karto dėl miškų gaisrų,
  • 3,6 karto dėl potvynių,
  • 2,1 karto dėl pilietinių neramumų, konfliktų, šalies viduje perkeltų asmenų, pabėgėlių,
  • 1,8 karto dėl ekstremalių oro sąlygų ar audrų,
  • 1,6 karto dėl žemės drebėjimų,
  • 1,1 karto dėl biologinių / medicininių priežasčių,
  • 0,6 karto dėl konsulinės paramos,
  • 0,4 karto dėl jūros taršos,
  • 0,2 karto dėl ugnikalnių išsiveržimų,
  • 4 kartus dėl kitų priežasčių.

2020 m. mechanizmas aktyvuotas:

  • 58 kartus dėl biologinių / medicininių priežasčių,
  • 27 kartus dėl konsulinės paramos,
  • 7 kartus dėl ekstremalių oro sąlygų ar audrų,
  • 3 kartus dėl potvynių,
  • 3 kartus dėl pilietinių neramumų, konfliktų, šalies viduje perkeltų asmenų, pabėgėlių,
  • 2 kartus dėl žemės drebėjimų,
  • vieną kartą dėl miškų gaisrų,
  • vieną kartą dėl kitos priežasties.

2021 m. mechanizmas aktyvuotas:

  • 71 kartą dėl biologinių / medicininių priežasčių,
  • 15 kartų dėl konsulinės paramos,
  • 9 kartus dėl gaisrų,
  • 4 kartus dėl ugnikalnių išsiveržimų,
  • 4 kartus dėl jūros taršos,
  • 3 kartus dėl potvynių,
  • 2 kartus dėl pilietinių neramumų, konfliktų, šalies viduje perkeltų asmenų, pabėgėlių,
  • vieną kartą dėl žemės drebėjimų,
  • 5 kartus dėl kitų priežasčių.

2007–2020 m. civilinės saugos mechanizmas aktyvuotas daugiau kaip 500 kartų. 2020 m. ir 2021 m. pagalbos prašymų buvo penkis kartus daugiau, palyginti su vidutiniu prašymų skaičiumi 2007–2019 m. Palyginti su ankstesniais metais, akivaizdžiai padaugėjo aktyvavimo dėl biologinių bei medicininių priežasčių ir konsulinės paramos atvejų.

Šį padidėjimą daugiausia nulėmė COVID-19 pandemija. 2021 m. prie šio padidėjimo prisidėjo ir konsulinė parama ES piliečių evakavimui dėl konfliktų.

Išsamesnė informacija:

Temos