ES civilinė sauga
Bet kuri pasaulio šalis gali prašyti pagalbos pagal ES civilinės saugos mechanizmą, kai ekstremaliajai situacijai įveikti nepakanka jos reagavimo į nelaimes pajėgumų.
Kas yra civilinė sauga?
Civilinė sauga apima prevencines priemones, kuriomis siekiama sumažinti būsimų ekstremaliųjų situacijų ar nelaimių poveikį, ir pagalbą gyventojams, kuriems jos reikia ištikus gaivalinei ar žmogaus sukeltai nelaimei.
Priklausomai nuo nelaimės pobūdžio, ši pagalba gali būti įvairi, pavyzdžiui:
- paieškos ir gelbėjimo operacijos,
- miškų ir miestų gaisrų gesinimas,
- medicinos darbuotojų atsiuntimas,
- medicinos reikmenys ir vaistai,
- vandens valymas,
- skubiai teikiama laikina pastogė,
- saugi ES piliečių repatriacija.
Šalys, kurias ištinka didelio masto nelaimės, dažnai nebegali susidoroti su jas užgriuvusiais sunkumais ir jų reagavimo pajėgumai yra riboti. Todėl itin svarbu imtis suderintų atsakomųjų veiksmų ES lygmeniu siekiant:
- užtikrinti, kad pagalba būtų suteikta ten, kur jos reikia,
- išvengti pagalbos pastangų dubliavimo.
Kaip veikia ES civilinės saugos mechanizmas?
Reagavimo į gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes veiksmai ES lygmeniu koordinuojami naudojant ES civilinės saugos mechanizmą. Juo siekiama:
- skatinti nacionalinių civilinės saugos institucijų bendradarbiavimą,
- didinti visuomenės informuotumą ir parengtį nelaimių atvejais,
- suteikti galimybę greitai, veiksmingai ir koordinuotai teikti pagalbą nukentėjusiems gyventojams.
Be 27 ES šalių, šiame mechanizme dalyvauja tam tikros ES nepriklausančios šalys: Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Islandija, Juodkalnija, Moldova, Norvegija, Serbija, Šiaurės Makedonija, Turkija ir Ukraina.
Pagrindinis ES civilinės saugos mechanizmo veiklos organizatorius – Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras (RNKC). Jis stebi įvykius visame pasaulyje visą parą septynias dienas per savaitę ir koordinuoja ES pastangas reaguojant į nelaimes.
Teikiant „Copernicus“ ekstremaliųjų situacijų valdymo paslaugą parengti palydoviniai žemėlapiai padeda vykdyti ir civilinės saugos operacijas. „Copernicus“ laiku teikiama tiksli geoerdvinė informacija yra naudinga siekiant nustatyti nukentėjusių vietovių ribas ir planuoti pagalbos nelaimės atveju operacijas.
Mechanizmas apima Europos civilinės saugos rezervą. Tai savanoriškai sutelkti ištekliai, kuriuos valstybės narės iš anksto įsipareigojo skirti, kad juos būtų galima nedelsiant panaudoti ES viduje ar už jos ribų.
2019 m. ES sukūrė rezervą „rescEU“, kurį sudaro:
- priešgaisrinių lėktuvų ir sraigtasparnių parkas,
- medicininio evakavimo lėktuvai,
- greitosios medicinos pagalbos komandos ir lauko ligoninės,
- medicinos įrangos ir mobiliųjų laboratorijų pajėgumų atsargos,
- aptikimo, nukenksminimo ir atsargų kaupimo pajėgumai reaguoti į cheminius, biologinius, radiologinius ir branduolinius incidentus,
- laikino apgyvendinimo priemonės,
- transporto ir logistikos priemonės.
ES civilinės saugos mechanizmas taip pat padeda koordinuoti nacionalinių institucijų pasirengimo nelaimėms ir jų prevencijos veiklą ir padeda keistis geriausios praktikos pavyzdžiais.
Siekdama užtikrinti geresnį atsaką į būsimus iššūkius, 2021 m. gegužės mėn. Taryba priėmė naują reglamentą, kuriuo sustiprinamas šis mechanizmas.
Pagal naująsias taisykles ES suteikiami papildomi pajėgumai reaguoti į naują riziką ES ir už jos ribų ir padidinti „rescEU“ rezervą.
2023 m. lapkričio mėn. ES priėmė sprendimą dėl gaisrų gesinimo lėktuvų ir sraigtasparnių finansavimo iki 2027 m. pabaigos.
ES veikla civilinės saugos srityje
Bet kuri pasaulio šalis – taip pat ir Jungtinės Tautos ir jos agentūros bei kitos tarptautinės organizacijos – gali kreiptis pagalbos pagal ES civilinės saugos mechanizmą, kai ekstremalios situacijos mastas yra toks didelis, kad pajėgumų savarankiškai reaguoti nepakanka.
Gavęs šalies prašymą suteikti pagalbą, RNKC koordinuoja ir telkia valstybių narių siūlomą pagalbą ar ekspertines žinias.
Nuo 2001 m. ES civilinės saugos mechanizmas aktyvuotas daugiau kaip 770 kartų ES ir už jos ribų.
Pastarojo meto aktyvavimo pavyzdžiai:
- Rusijos karas prieš Ukrainą,
- konfliktas Artimuosiuose Rytuose,
- miškų gaisrai ir potvyniai Europoje,
- žemės drebėjimas Turkijoje ir Sirijoje 2023 m.,
- ekstremalioji sveikatos situacija dėl COVID-19 2020–2022 m.,
- repatriacija iš Afganistano 2021 m.
Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą,
Reaguodama į Rusijos karinę agresiją ES koordinuoja iki šiol didžiausią ES civilinės saugos mechanizmo operaciją.
Visos ES šalys, taip pat Islandija, Moldova, Šiaurės Makedonija, Norvegija, Serbija ir Turkija teikia materialinę pagalbą Ukrainai, įskaitant:
- medicinos atsargas,
- elektros generatorius,
- pastogės reikmenis ir apsauginius drabužius,
- gaisrų gesinimo įrenginius,
- maistą ir vandens siurblius.
Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje ES įkūrė logistikos centrus, kad parama būtų efektyviau perduodama į Ukrainą.
Atsižvelgdama į didžiulį medicinos atsargų poreikį Ukrainoje, ES dislokavo savo strategines rezervo „rescEU“ atsargas. ES taip pat koordinuoja Ukrainos pacientų, kuriems skubiai reikia gydymo, medicininį evakavimą ir atidarė specialų medicinos centrą Žešuve (Lenkija).
Ekstremalioji sveikatos situacija dėl COVID-19
COVID-19 pandemijos metu ES padėjo koordinuoti ir finansuoti medicinos įrangos ir susijusių reikmenų tiekimą visoje Europoje ir pasaulyje.
2020–2022 m. ES civilinės saugos mechanizmas buvo aktyvuotas 260 kartų dėl ekstremaliosios sveikatos situacijos dėl COVID-19 – tai didžiausias aktyvavimo atvejų skaičius mechanizmo istorijoje.
Suteiktą pagalbą sudarė:
- dovanojamos apsaugos priemonės, pvz., kaukės, pirštinės, kombinezonai ir apsauginiai akiniai,
- medicinos pagalbos komandos ir medicinos įranga,
- vakcinos,
- tarpvalstybinis pacientų gydymas,
- pagalba užsienyje įstrigusiems ES piliečiams grįžti namo.
Civilinė sauga ir klimato kaita
Dėl klimato kaitos susidarantys ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai tampa vis dažnesni, intensyvesni ir nuolatiniai.
Todėl 2022 m. kovo mėn. Taryba priėmė išvadas, kuriose paragino dar labiau pritaikyti civilinės saugos sistemas atsižvelgiant į klimato kaitos pasekmes tiek kalbant apie prevenciją ir pasirengimą, tiek apie reagavimą ir atkūrimą.
Šioje srityje valstybės narės raginamos:
- investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas,
- užtikrinti pakankamus pajėgumus nacionaliniu lygmeniu,
- remti gyventojų pasirengimą.
Šios išvados – tai svarbus žingsnis siekiant sustiprinti ES atsparumą.
Klimato kaitos kaina – ją mokame ir pinigais, ir žmonių gyvybėmis (Infografikas.)
Tarybos Civilinės saugos darbo grupė
Taryboje Civilinės saugos darbo grupė (PROCIV) yra atsakinga už su civiline sauga susijusių klausimų sprendimą, joje svarstomi:
- Komisijos pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų,
- Tarybos išvados dėl konkrečių temų,
- gairės dėl derybų tarptautiniuose forumuose.
Joje taip pat rengiamos politinės diskusijos ir keičiamasi nuomonėmis konkrečiomis temomis. Šiai darbo grupei pirmininkauja Tarybai rotacijos tvarka pirmininkaujanti valstybė narė; ji parengia darbo programą.
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. rugpjūčio 1 d.