Kaip ES reaguoja į krizes ir didina atsparumą
ES imasi veiksmų įvairiose srityse, kad pagerintų savo gebėjimą reaguoti į krizes ir padidintų savo atsparumą būsimiems iššūkiams.
Reagavimas į būsimas ekstremaliąsias situacijas
Europos Sąjunga per visą savo istoriją susidūrė su daug krizių, ir palaipsniui buvo įgyvendinti politiniai ir instituciniai pokyčiai, kad būtų padidintas jos pajėgumas reaguoti į būsimas ekstremaliąsias situacijas.
Kaip paaiškėjo COVID-19 pandemijos metu, krizės tampa vis sudėtingesnės ir jų nesustabdo sienos. ES ir jos valstybės narės jau yra nustačiusios tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir solidarumo mechanizmus, kad būtų veiksmingai valdomos krizės ir apsaugoti žmonės.
Tačiau ES reagavimas į krizes turi būti sustiprintas. Ateityje ES turi būti pasirengusi įveikti įvairaus pobūdžio gilias krizes, kurios gali būti daugialypės, hibridinio pobūdžio, gali daryti grandininį poveikį arba kilti vienu metu.
Siekdama padidinti atsparumą būsimiems iššūkiams, ES turės pagerinti tarpsektorinį ir tarpvalstybinį krizių valdymą. Be to, ji turės pagerinti komunikaciją krizės atvejais ir suintensyvinti kovą su dezinformacija. Atsparumas – tai gebėjimas ne tik atlaikyti ir įveikti iššūkius, bet ir tvariai, teisingai bei demokratiškai įgyvendinti pokyčius.
2021 m. lapkričio mėn. Taryba priėmė išvadas dėl pasirengimo būsimoms krizėms, reagavimo pajėgumų ir atsparumo joms stiprinimo. 2021 m. gruodžio 16 d. ES vadovai palankiai įvertino šias išvadas ir paragino stiprinti ES reagavimą į krizes laikantis visus pavojus apimančio požiūrio, taip pat didinti ir stebėti atsparumą krizėms.
Atsižvelgdama į nepakeičiamą ES bendrosios rinkos vaidmenį, Taryba pabrėžia, kad su krize susijusios priemonės turėtų būti laikinos, proporcingos ir visapusiškai koordinuojamos, kad bendroji rinka kuo greičiau pradėtų veikti įprastai, įskaitant laisvą asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimą, kaip numatyta Sutartyse. Tarybos išvados, 2021 m. lapkričio mėn.
ES reagavimo į krizes mechanizmai
Kai ištinka krizė ar nelaimė (gaivalinė ar žmogaus sukelta), ES gali pasinaudoti keletu reagavimo į krizes mechanizmų, kad suteiktų pagalbą ir išspręstų kilusias problemas.
ES civilinės saugos mechanizmas
Naudojant Sąjungos civilinės saugos mechanizmą ES lygmeniu koordinuojami reagavimo į gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes veiksmai. Juo siekiama:
- skatinti nacionalinių civilinės saugos institucijų bendradarbiavimą,
- didinti visuomenės informuotumą ir parengtį nelaimėms,
- suteikti galimybę greitai, veiksmingai ir koordinuotai teikti pagalbą nukentėjusioms šalims.
Pagrindinis civilinės saugos mechanizmo veiklos organizatorius – Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras (RNKC). Jis veikia 7 dienas per savaitę visą parą ir koordinuoja ES reagavimo į nelaimes pastangas.
Mechanizmas taip pat apima Europos civilinės saugos rezervą. Tai savanorišku pagrindu sutelkti ištekliai, kuriuos valstybės narės iš anksto įsipareigojo skirti, kad juos būtų galima nedelsiant panaudoti ES viduje ar už jos ribų.
ES civilinės saugos mechanizmas (skaičiai) (Infografikas.)
2022 m. kovo mėn. Taryba priėmė išvadas dėl civilinės saugos veiklos ES atsižvelgiant į klimato kaitą. Kadangi ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai tampa vis dažnesni ir intensyvesni, ministrai paragino civilinės saugos sistemas pritaikyti prie tokių reiškinių, kad ES būtų atsparesnė klimato kaitos akivaizdoje.
Išvadose pabrėžiami, be kita ko, šie veiksmai:
- investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas,
- tinkamų prevencijos ir pasirengimo veiksmų rengimas,
- civilinės saugos pajėgumų plėtojimas,
- piliečių pasirengimo stiprinimas teikiant daugiau informacijos,
- piliečių ir savanorių dalyvavimo civilinės saugos iniciatyvose skatinimas.
Krizių koordinavimas Taryboje
Integruotu politinio atsako į krizes (IPCR) mechanizmu remiamas skubus ir koordinuotas sprendimų priėmimas ES politiniu lygmeniu dėl didelio masto ir sudėtingų krizių, įskaitant teroro aktus.
Pasitelkdama šį mechanizmą Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė koordinuoja politinį atsaką į krizes, suburdama ES institucijas, nukentėjusias valstybes nares ir kitus svarbius subjektus.
Šiuo metu yra aktyvuotas IPCR mechanizmas, kad būtų koordinuojamos ES priemonės siekiant reaguoti į migracijos krizę ir COVID-19 protrūkį. Tarybos krizių koordinavimo mechanizmas gali būti aktyvuotas pirmininkaujančios valstybės narės iniciatyva arba kai viena iš valstybių narių pradeda taikyti solidarumo sąlygą.
Kaip veikia atsako į krizes (IPCR) mechanizmas? (Infografikas.)
Europos Sąjungos solidarumo fondas
Europos Sąjungos solidarumo fondas (ESSF) įsteigtas 2002 m. siekiant reaguoti į dideles gaivalines nelaimes ir pareikšti Europos solidarumą su nelaimių ištiktais Europos regionais. Valstybės narės gali prašyti ESSF lėšų katastrofinių įvykių, įskaitant potvynius, miškų gaisrus, žemės drebėjimus, audras ir sausras, atveju.
2020 m. balandžio mėn., prasidėjus COVID-19 pandemijai, solidarumo fondo taikymo sritis buvo išplėsta, kad apimtų didelio masto ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas.
Nuo įsteigimo šis fondas buvo panaudotas reaguojant į 118 gaivalinių nelaimių ir 20 ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų.
- ES solidarumo fondas (Europos Komisija)
- COVID-19. Taryba patvirtino skubaus lėšų panaudojimo priemones (pranešimas spaudai, 2020 m. kovo 30 d.)
- ES biudžetas. Taryba pritarė tam, kad nuo nelaimių nukentėjusioms Rumunijai, Italijai ir Turkijai būtų suteikta 454,8 mln. € vertės pagalba (2023 m. rugsėjo 18 d. pranešimas spaudai)
- Europos Sąjungos solidarumo fondas. Taryba susitarė dėl 1028,54 mln. € vertės pagalbos nuo nelaimių nukentėjusioms Italijai, Slovėnijai, Austrijai, Graikijai ir Prancūzijai (2024 m. rugsėjo 23 d. pranešimas spaudai)
- Europos Sąjungos solidarumo fondas. Taryba pritarė tam, kad nuo nelaimių nukentėjusioms Vokietijai ir Italijai būtų suteikta 116 mln. € vertės pagalba (pranešimas spaudai, 2024 m. lapkričio 18 d.)
Pasirengimas būsimoms ekstremaliosioms sveikatos situacijoms
COVID-19 pandemija parodė, kad reikalingi laiku ir veiksmingai vykdomi koordinuoti ES reagavimo į sveikatos krizes veiksmai.
Atsižvelgdama į COVID-19 pandemijos metu įgytą patirtį, ES priėmė keturis į Europos sveikatos sąjungos dokumentų rinkinį įtrauktus reglamentus, kuriais siekiama pagerinti Sąjungos gebėjimą užkirsti kelią tarpvalstybinėms ekstremaliosioms sveikatos situacijoms, jas nustatyti ir greitai į jas reaguoti:
- naują reglamentą dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai,
- patikslintus Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ir Europos vaistų agentūros (EMA) įgaliojimus,
- sistemą, skirtą krizės atveju reikalingoms medicininėms atsako priemonėms tiekti.
Be to, Europos Komisija 2021 m. rugsėjo mėn. įsteigė Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas instituciją (HERA). HERA pavesta užtikrinti svarbiausių medicininių atsako priemonių kūrimą, gamybą, viešuosius pirkimus ir teisingą paskirstymą Europos Sąjungoje.
Aprūpinimo maistu krizių metu planas
Prasidėjusi COVID-19 pandemija atskleidė, kad Europos maisto grandinė yra pažeidžiama susidarius dideliems tiekimo iššūkiams. 2021 m. lapkričio mėn. Komisija paskelbė komunikatą, kuriame išdėstytas nenumatytų atvejų planas siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu Europoje kilus krizei.
Siūlomomis priemonėmis siekiama padėti ES įveikti iššūkius, įskaitant ekstremalius meteorologinius reiškinius, spręsti su augalų bei gyvūnų sveikata susijusius klausimus ir tokių pagrindinių žaliavų kaip trąšos, energija ir darbo jėga trūkumą. Jos apima Europos pasirengimo apsirūpinimo maistu krizėms ir reagavimo į jas mechanizmo (EFSCM) sukūrimą ir iš valstybių narių specialistų, atitinkamų suinteresuotųjų subjektų ir ne ES šalių atstovų sudarytos ekspertų grupės įsteigimą. Ši grupė posėdžiautų reguliariai, kad būtų užtikrinta visapusiška ES parengtis galimiems maisto tiekimo grandinės iššūkiams.
Gruodžio mėn. Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje ES ministrai patvirtino išvadas dėl plano, kuriose pripažintas poreikis sukurti ateičiai pritaikytą Europos maisto sistemą, kuri būtų atspari galimai rizikai ir krizėms. Ministrai pritarė tam, kad toliau plėtojant ES požiūrį į būsimas nelaimes reikėtų pasinaudoti COVID-19 metu įgyta patirtimi.
2022 m. kovo mėn. ES žemės ūkio ministrai surengė vaizdo konferenciją, kad aptartų didelio poveikio žemės ūkio maisto produktų sektoriui riziką po Rusijos invazijos į Ukrainą. Be kitų aptartų priemonių, Komisija pateikė ministrams naujausią informaciją apie savo ketinimą aktyvuoti Europos pasirengimo apsirūpinimo maistu krizėms ir reagavimo į jas mechanizmą (EFSCM), kad būtų galima stebėti padėtį rinkoje.
Vidaus rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliomis sąlygomis ir atsparumo didinimo aktas
2024 m. rugsėjo mėn. Taryba priėmė Vidaus rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliomis sąlygomis ir atsparumo didinimo aktą (IMERA).
IMERA tikslas – numatyti būsimų krizių poveikį, jam pasirengti ir į jį reaguoti pasinaudojant vidaus rinkos pajėgumais.
Remiantis patirtimi, įgyta per tokias ekstremaliąsias situacijas kaip COVID-19, Rusijos karas prieš Ukrainą ir energijos tiekimo krizė, šiuo nauju mechanizmu bus remiama vidaus rinka krizių atveju:
- sudarant palankesnes sąlygas prekių, paslaugų ir asmenų judėjimui,
- vykdant tiekimo grandinių stebėseną,
- užtikrinant prieigą prie ypatingos svarbos prekių.
Vidaus rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliomis sąlygomis ir atsparumo didinimo aktas
Priverstinis licencijavimas
ES parengė naujas taisykles dėl priverstinio licencijavimo, kurios krizės atveju būtų taikomos visoje Sąjungoje.
Priverstinis licencijavimas suteikia galimybę vyriausybei leisti trečiajai šaliai naudoti patentą negavus patento savininko leidimo.
Krizinėse situacijose priverstinis licencijavimas gali padėti užtikrinti prieigą prie pagrindinių produktų ir technologijų, pavyzdžiui, jei patento savininkas neturi pajėgumų pagaminti reikiamą pagrindinio produkto kiekį, o savanoriško susitarimo nesudaryta arba neįmanoma sudaryti.
Priverstinės licencijos turėtų būti suteikiamos tik aktyvavus ekstremaliosios situacijos ar krizės režimą ES lygmeniu.
2025 m. spalio 27 d. Taryba patvirtino naują reglamentą, kuriuo:
- pabrėžiama, kad priverstinis licencijavimas taikomas kraštutiniu atveju,
- dujos, lustai ir gynybos produktai į reglamento taikymo sritį neįtraukiami,
- užtikrinama, kad nebūtų privaloma atskleisti komercinių paslapčių.
Atsparumas fizinėms ir skaitmeninėms grėsmėms
2022 m. spalio 20–21 d. susitikime Europos Vadovų Taryba griežtai pasmerkė sabotažo aktus prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą, įskaitant dujotiekius „Nord Stream“, ir pareiškė, kad ES atsakas į bet kokį tyčinį ypatingos svarbos infrastruktūros trikdymą ar kitus hibridinius veiksmus bus vieningas ir ryžtingas.
Kad būtų padidintas ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumas, ES vadovai paragino valstybes nares:
- nedelsiant imtis veiksmingų priemonių,
- bendradarbiauti tarpusavyje, su Europos Komisija ir kitais atitinkamais subjektais.
Šiuo metu ES rengia naujas taisykles, kad sustiprintų fizinių ir skaitmeninių ypatingos svarbos subjektų atsparumą.
Tinklų ir informacinių sistemų apsauga
2016 m. ES priėmė direktyvą dėl tinklų ir informacinių sistemų saugumo (TIS) – pirmąją ES masto teisėkūros priemonę, kurios tikslas – stiprinti ES šalių bendradarbiavimą ypač svarbiu kibernetinio saugumo klausimu.
Direktyvoje nustatytos saugumo pareigos esminių paslaugų teikėjams ypatingos svarbos sektoriuose: ligoninėse, energijos tinkluose, geležinkeliuose, duomenų centruose, viešojo administravimo institucijose, mokslinių tyrimų laboratorijose ir ypatingos svarbos medicinos priemones bei vaistus gaminančiose gamyklose. Jos priėmimas taip pat buvo itin svarbus žingsnis stiprinant kibernetinį atsparumą Europos Sąjungoje.
2020 m. gruodžio mėn. kaip ES kibernetinio saugumo strategijos dalį Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl peržiūrėtos TIS direktyvos (TIS 2). Naujuoju pasiūlymu reaguojama į kintančią grėsmių padėtį ir atsižvelgiama į skaitmeninę mūsų visuomenės transformaciją, nes COVID-19 krizė ją dar labiau paspartino.
Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl naujųjų priemonių, kuriomis bus:
- užtikrintas tvirtesnis rizikos ir incidentų valdymas bei bendradarbiavimas,
- išplėsta taisyklių taikymo sritis.
Ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga
2022 m. gruodžio mėn.Taryba priėmė naujas taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti, kad tokiuose ypatingos svarbos sektoriuose kaip energetikos, vandens, transporto ir sveikatos sektoriai, galėtų būti užkirstas kelias toliau nurodytoms grėsmėms, apsisaugoti nuo jų, reaguoti į jas, jas įveikti ir atsigauti po jų:
- hibridinių išpuolių,
- gaivalinių nelaimių,
- terorizmo grėsmių,
- ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų.
Taisyklėmis siekiama sumažinti ypatingos svarbos subjektų pažeidžiamumą ir padidinti jų fizinį atsparumą.
Ypatingos svarbos subjektai yra subjektai, teikiantys esmines paslaugas, būtinas gyvybiškai svarbioms visuomenės funkcijoms, ekonominei veiklai, visuomenės sveikatai bei saugai palaikyti ir aplinkosaugai užtikrinti. Vienas iš svarbiausių ypatingos svarbos subjekto komponentų yra jo infrastruktūra. Tai gali apimti turtą, objektą, įrangą, tinklą ar sistemą, būtinus esminei paslaugai teikti.
Pagal naująsias taisykles ypatingos svarbos subjektai turės:
- nustatyti susijusius rizikos veiksnius, kurie gali labai sutrikdyti esminių paslaugų teikimą,
- imtis atitinkamų priemonių, kurios užtikrintų jų atsparumą,
- pranešti kompetentingoms institucijoms apie trikdančius incidentus.
2022 m. gruodžio mėn. Taryba taip pat priėmė rekomendaciją dėl ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumo, kuria siekiama reaguoti į sabotažo veiksmus prieš dujotiekį „Nord Stream“.
Ta rekomendacija padidinamas ES pajėgumas apsaugoti savo ypatingos svarbos infrastruktūrą ir apima tris prioritetines sritis: parengtį, reagavimą ir tarptautinį bendradarbiavimą.
Finansų sektoriaus IT saugumas
2022 m. lapkričio 28 d. Taryba priėmė Skaitmeninės veiklos atsparumo aktą (DORA), kuriuo siekiama toliau stiprinti finansų sektoriaus subjektų IT saugumą.
DORA nustatomi vienodi šių subjektų tinklų ir informacinių sistemų saugumo reikalavimai, taikomi:
- finansų sektoriuje veikiančioms bendrovėms ir organizacijoms,
- ypatingos svarbos trečiosioms šalims, kurios joms teikia su IRT susijusias paslaugas.
Šiuo aktu nustatyta skaitmeninės veiklos atsparumo reglamentavimo sistema, pagal kurią visos įmonės turi užtikrinti, kad jos pajėgs įveikti bet kokių formų su IRT susijusius sutrikdymus ir grėsmes, galės į jas reaguoti ir atkurti savo veiklą.
Naujosiomis taisyklėmis sukurta ypač tvirta sistema, kuri sustiprins finansų sektoriaus IT saugumą, užkertant kelią kibernetinėms grėsmėms ir jas sušvelninant.
Skaitmeniniai finansai
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. gegužės 26 d.