"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Ekonomikos ir finansų reikalų taryba, 2022 m. sausio 18 d.
Pagrindiniai rezultatai
Pirmininkaujančios Prancūzijos prioritetai
Pirmininkaujanti Prancūzija pristatė savo prioritetus ekonomikos ir finansų reikalų srityje pirmąjį 2022 m. pusmetį. Tada ministrai pasikeitė nuomonėmis.
Europai pavyko atsigauti po didžiausios nuo 1929 m.ekonomikos krizės. Tinkamu laiku ėmėmės tinkamų priemonių. Tačiau krizė parodė, kad būtina kurti naują ekonomikos modelį, grindžiamą strateginiu savarankiškumu. Kokią Europą norime sukurti? Norime nepriklausomos Europos, galinčios apginti savo vertybes, skatinti investicijas į inovacijas ir svarbias technologijas ir saugoti aplinką. Norime sukurti naują tvariu augimu grindžiamą modelį.
Prancūzijos ekonomikos reikalų, finansų ir atsigavimo ministras Bruno Le Maire’as
Ministrai surengė politinius debatus dėl siūlomos Tarybos direktyvos dėl pasaulinio minimalaus tarptautinių grupių apmokestinimo lygio nustatymo Sąjungoje. Šie debatai surengti po to, kai gruodžio mėn. pabaigoje Komisija pateikė pasiūlymą dėl direktyvos. Taigi, pirmininkaujanti Prancūzija kuo anksčiausiai suskubo tęsti darbą Tarybos lygmeniu.
Kalbėdami ministrai patvirtino, kad šiam dokumentui teikiama pirmenybė ir kad reikia kuo skubiau perkelti į ES teisę sutartas taisykles dėl tarptautinių įmonių apmokestinimo.
Šios direktyvos tikslas – į ES teisę perkelti EBPO / G20 mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) įtraukią sistemą, kurioje numatyta tarptautinių įmonių apmokestinimo taisyklių, grindžiamų dviem ramsčiais, reforma. Šis tarptautinis susitarimas, vienijantis 137 šalis ir jurisdikcijas, yra vienas svarbiausių žingsnių link veiksmingos ir teisingos pelno apmokestinimo sistemos. Direktyva yra susijusi su vadinamuoju antruoju reformos ramsčiu, parengtu anksčiau nei pirmasis, dėl kurio vis dar tęsiamas techninis darbas EBPO BEPS įtraukioje sistemoje.
2021 m. spalio 8 d. susitarimas yra tikra tarptautinės bendruomenės ir, visų pirma, Europos sėkmė. Jis mūsų įmonėms ir piliečiams užtikrins teisingumą, veiksmingumą ir stabilumą. Džiaugiuosi galėdamas po šiandienos diskusijų padaryti išvadą, kad mes visi norime kuo sparčiau daryti pažangą. ES yra šios istorinės reformos priešakyje ir tai yra gera žinia.
Prancūzijos ekonomikos reikalų, finansų ir atsigavimo ministras Bruno Le Maire’as
The Council gave political guidance on new taxation rules for big multinational companies
Ekonomikos atsigavimas
Ekonomikos ir finansų ministrai aptarė dabartinę padėtį, susijusią su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) įgyvendinimu.
Dabartiniame etape Komisija dar neužbaigė penkių valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimų. Viena iš šių penkių valstybių narių savo plano vis dar nėra pateikusi. Taryba, svarstydama Komisijos pasiūlymą, veikė greitai ir priėmė Tarybos įgyvendinimo sprendimą, kuriuo patvirtino 22 planų vertinimus, laikydamasi griežto reglamente nustatyto tvarkaraščio. Komisija vis dar diskutuoja su Bulgarija, Vengrija, Lenkija ir Švedija dėl jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimo.
Iki šiol 18 valstybių narių yra gavusios išankstinį finansavimą (13 % prašytos sumos) nuo visos 54,2 mlrd. € sumos. Planams finansuoti Komisija finansų rinkose jau pasiskolino 71 mlrd. € pagal ilgalaikes priemones ir 28 mlrd. € pagal trumpalaikes priemones.
EGADP yra laikina gaivinimo priemonė, kuri leidžia Komisijai skolintis Sąjungos vardu, kad padėtų valstybėms narėms įgyvendinti reformas ir investuoti. Tai yra 723,8 mlrd. € (dabartinėmis kainomis), mokamų kaip paskolos (385,8 mlrd. €) ir subsidijos (338 mlrd. €).
Kalbėdami daugelis ministrų pabrėžė, kad svarbu kuo greičiau išmokėti pinigus valstybėms narėms. Taryba tikisi, kad didžioji EGADP dalis bus įgyvendinta 2022 m.
Šiandien Europa yra stipresnė nei buvo prieš krizę. Istoriniu susitarimu dėl 750 mlrd. € vertės ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinio pademonstravome pasauliui savo vienybę ir solidarumą.
Jau patvirtinti 22 valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai ir 18 iš jų jau gavo išankstinį finansavimą – iš viso 54,2 mlrd. €. Tai – gera žinia. Turime išlaikyti šį politinį pagreitį ir toliau investuoti į savo ateitį.
Prancūzijos ekonomikos reikalų, finansų ir atsigavimo ministras Bruno Le Maire’as
Ekonomikos gaivinimo fondas: ES vykdo įsipareigojimus (Infografikas.)
2022 m. Europos semestras
Taryba inicijavo kasmetinį Europos semestro procesą, skirtą valstybių narių ekonominės, užimtumo ir fiskalinės politikos stebėsenai. Ji priėmė išvadas dėl 2022 m. įspėjimo mechanizmo ataskaitos ir išvadas dėl 2022 m. metinės tvaraus augimo apžvalgos. Ji patvirtino 2022 m. rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos. Rekomendacija dėl euro zonos ekonominės politikos bus pateikta patvirtinti 2022 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime, kad Taryba galėtų ją priimti viename iš būsimų ECOFIN tarybos posėdžių.
Ministrai pateikė tolesnio darbo, susijusio su ES įgaliojimais G20 susitikimui, gaires. Tokiu būdu padaryta pažanga rengiantis G20 finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikimui, suplanuotam 2022 m. vasario 17–18 d. Indonezijoje.
Kiti klausimai
Pagal darbotvarkės punktą „Kiti klausimai“ pirmininkaujanti valstybė narė ministrams pateikė naujausią informaciją apie teisėkūros pasiūlymus finansinių paslaugų srityje. Vokietijos delegacija pateikė ministrams naujausią informaciją apie pirmininkavimo G7 prioritetus. Be to, ministrai buvo informuoti apie naujausią EIB investicijų ataskaitą.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Europai pavyko atsigauti po didžiausios nuo 1929 m.ekonomikos krizės. Tinkamu laiku ėmėmės tinkamų priemonių. Tačiau krizė parodė, kad būtina kurti naują ekonomikos modelį, grindžiamą strateginiu savarankiškumu. Kokią Europą norime sukurti? Norime nepriklausomos Europos, galinčios apginti savo vertybes, skatinti investicijas į inovacijas ir svarbias technologijas ir saugoti aplinką. Norime sukurti naują tvariu augimu grindžiamą modelį.
