"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Ekonomikos ir finansų reikalų taryba, 2022 m. kovo 15 d.
Pagrindiniai rezultatai
Sankcijos Rusijai
Per pusryčius ekonomikos ir finansų ministrai aptarė ekonominius ir finansinius sankcijų, kurios nustatytos Rusijai dėl jos neišprovokuotos ir nepateisinamos karinės invazijos į Ukrainą, padarinius. Jie aptarė tų sankcijų, kurios priklauso jų kompetencijos sričiai, dabartinę įgyvendinimo padėtį ir padarinius.
Mūsų priimtos sankcijos daro didelį poveikį Rusijos ekonomikai. Jos sutrikdė Rusijos finansų sistemą ir paralyžiavo Rusijos centrinį banką. Sankcijomis užtikrinama, kad Putino režimas pradeda mokėti kainą už savo karinę agresiją. Prireikus esame pasirengę priimti papildomų sankcijų. Kalbant apie mūsų ekonomikos apsaugą, norime glaudžiai koordinuoti veiksmus Europos lygmeniu, kaip tai darėme COVID krizės metu.
Prancūzijos ekonomikos reikalų, finansų ir atsigavimo ministras Bruno Le Maire’as
ES ekonomikos ir finansų reikalų ministrai atidžiai stebi padėties pokyčius. Vasario 25 d. jie paskelbė pareiškimą drauge su Europos Komisija ir Europos Centriniu Banku. Tame pareiškime jie nurodė savo vienybę, įsipareigojimą svarstyti visas įmanomas sankcijas ir savo valią stiprinti Europos ekonominę nepriklausomybę.
Kovo 2 d. ES ekonomikos ir finansų ministrai surengė neformalią vaizdo konferenciją, visiškai skirtą sankcijoms aptarti. Valstybės narės susitarė imtis tolesnių veiksmų, kad būtų užkirstas kelias išvengti sankcijų. Nuo to laiko Taryba priėmė papildomų sankcijų, įskaitant dėl kriptoturto.
Šiandien Taryba pasiekė susitarimą (patvirtino bendrą požiūrį) dėl pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM) reglamento – vieno iš pagrindinių Europos Sąjungos 55 % tikslo priemonių rinkinio elementų.
Pagrindinis šios aplinkosaugos priemonės tikslas – išvengti anglies dioksido nutekėjimo. Be to, šalys partnerės bus skatinamos nustatyti anglies dioksido apmokestinimo politiką siekiant kovoti su klimato kaita.
Tuo tikslu pagal PADKM, visapusiškai laikantis tarptautinių prekybos taisyklių, taikomos priemonės daug anglies dioksido išskiriančių produktų importo atžvilgiu, siekiant neleisti, kad ES pastangas mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atsvertų produktų importas iš ES nepriklausančių šalių, kuriose kovos su klimato kaita politika yra ne tokio plataus užmojo kaip ES. Tai taip pat padės užkirsti kelią daug anglies dioksido išskiriančių produktų gamybos perkėlimui arba importui.
Taryboje pasiektas susitarimas dėl pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo yra Europos klimato politikos pergalė. Tai suteiks mums priemonę, padėsiančią sparčiau mažinti mūsų pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro, kartu apsaugant ją nuo įmonių iš šalių, nekeliančių sau tokio užmojo klimato politikos tikslų. Tai taip pat paskatins kitas šalis siekti daugiau tvarumo ir išmesti mažiau teršalų. Galiausiai, šis mechanizmas atitinka mūsų europinę plataus užmojo strategiją – paspartinti Europos energetinę nepriklausomybę.
Prancūzijos ekonomikos reikalų, finansų ir atsigavimo ministras Bruno Le Maire’as
Taryboje dar reikia padaryti pakankamą pažangą nagrinėjant kelis glaudžiai su PADKM susijusius, bet į PADKM reglamento teksto projektą neįtrauktus klausimus. Tai visų pirma susiję su nemokamų leidimų, pagal ES ATLPS direktyvą skiriamų sektoriams, kuriems taikomas PADKM, kiekio laipsnišku mažinimu ir atitinkamais sprendimais siekiant apriboti potencialų anglies dioksido nutekėjimą dėl eksporto, kad būtų užtikrintas PADKM efektyvumas, aplinkosauginis naudingumas ir suderinamumas su PPO taisyklėmis.
Kai Taryboje bus padaryta pakankama pažanga, Taryba pradės derybas su Europos Parlamentu, pastarajam susitarus dėl savo pozicijos.
Įmonių apmokestinimas. Teisingas ir veiksmingas tarptautinių grupių apmokestinimas
Valstybės narės padarė pažangą siekdamos susitarti dėl Europos Komisijos 2021 m. gruodžio mėn. pateiktos direktyvos, kuria siekiama ES lygmeniu įgyvendinti EBPO tarptautinės mokesčių reformos minimalaus apmokestinimo komponentą.
Veiksmingai įgyvendinus Antrojo ramsčio direktyvą, turėtų būtų apribotas žemesnių standartų vaikymasis įmonių mokesčių tarifų srityje. Didelėms tarptautinėms įmonėms, kurių bendra metinė apyvarta sudaro ne mažiau kaip 750 mln. EUR, bus taikomas minimalus 15 % mokesčio tarifas. Naujosios taisyklės sumažins bazės erozijos ir pelno perkėlimo riziką ir užtikrins, kad didžiausioms tarptautinėms grupėms būtų taikomas sutartas pasaulinis minimalus pelno mokesčio tarifas.
Dirbdami prie minimalaus apmokestinimo direktyvos padarėme didelę pažangą. Esame netoli susitarimo, kuris leistų nutraukti lenktynes dėl žemesnių standartų. Tarptautinės bendrovės visame pasaulyje turės mokėti ne mažiau kaip 15 % mokesčių.
Prancūzijos ekonomikos reikalų, finansų ir atsigavimo ministras Bruno Le Maire’as
Komisija pateikė 2023 m. skirtas fiskalines gaires, kurios turėtų padėti valstybėms narėms parengti balandžio mėn. pateiktinas stabilumo ir konvergencijos programas. Atsakydama į tai, Euro grupė vakar paskelbė pareiškimą.
Komisija taip pat pateikė naujausią informaciją apie dabartinę ekonomikos valdymo peržiūros padėtį; ši informacija atnaujinta po viešų konsultacijų ir diskusijų su valstybėmis narėmis atitinkamame komitete.
Informacija apie neformalų valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas Versalyje, 2022 m. kovo 10–11 d.
Pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus apie pagrindinius 2022 m. kovo 10–11 d. Versalyje vykusio neformalaus Europos Vadovų Tarybos susitikimo rezultatus.
Taryba pirmą kartą priėmė išvadas dėl eksporto kreditų, kuriose galima išskirti tris pagrindines pažangos kryptis.
Pirma, valstybės narės įpareigojamos savo eksporto kreditų politiką pritaikyti prie kovos su klimato kaita tikslų. Ši pažanga tiesiogiai atspindi dinamiką, kurią 2021 m. balandžio mėn. inicijavo Prancūzija kartu su koalicija „Eksporto finansavimas ateities labui“ – jų įsipareigojimus dabar prisiėmė visos ES valstybės narės. Antra, šiomis išvadomis sustiprinamas ES atkaklumas tarptautinėje arenoje skatinant modernizuoti EBPO eksporto kreditų taisykles. Trečia, atsižvelgiant į Europos Komisijos atliktą darbą vykdant prekybos politikos peržiūrą, šiomis išvadomis padedamas pagrindas naujai ES eksporto kreditų strategijai – dabar bus pradėtas jos išsamaus poreikių nustatymo etapas.
Taryba priėmė išvadas dėl dokumentų rinkinio dėl e. prekybai taikomo PVM įgyvendinimo. Dokumentų rinkinys dėl e. prekybai taikomo PVM įsigaliojo 2021 m. liepos 1 d. Jame numatyta keletas PVM teisės aktų pakeitimų siekiant įveikti tarpvalstybinei prekybai internetu kylančias kliūtis ir išspręsti problemas, susijusias su apmokestinimo PVM schemomis, taikomomis nuotolinei prekybai prekėmis ir verslo vartotojui teikiamoms paslaugoms ir mažos vertės siuntų importui.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Mūsų priimtos sankcijos daro didelį poveikį Rusijos ekonomikai. Jos sutrikdė Rusijos finansų sistemą ir paralyžiavo Rusijos centrinį banką. Sankcijomis užtikrinama, kad Putino režimas pradeda mokėti kainą už savo karinę agresiją. Prireikus esame pasirengę priimti papildomų sankcijų. Kalbant apie mūsų ekonomikos apsaugą, norime glaudžiai koordinuoti veiksmus Europos lygmeniu, kaip tai darėme COVID krizės metu.