Užsienio reikalų taryba, 2018 11 19, 2018 m. lapkričio 19 d.

Pagrindiniai rezultatai

Einamieji reikalai

Užsienio reikalų ministrai aptarė aktualiausius tarptautinės darbotvarkės klausimus. Jie akcentavo, kad 2018 m. lapkričio 5 d. įsigaliojus JAV sankcijoms jie toliau visapusiškai remia susitarimą su Iranu dėl branduolinės programos (Bendrą visapusiškas veiksmų planą). Jie pažymėjo, kad Iranas toliau įgyvendina šį susitarimą – tai 13-tą kartą patvirtino Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA). Kartu jie išreiškė visišką solidarumą su tomis valstybėmis narėmis, kurios susidūrė su nepriimtinu Irano subjektų elgesiu Europos teritorijoje, ir patvirtino esantys pasirengę apsvarstyti galimybę imtis tikslinių tinkamų reagavimo veiksmų.

Užsienio reikalų ministrai taip pat trumpai aptarė tarptautinės konferencijos Libijos klausimu, kurią lapkričio 12–13 d. Palerme surengė Italijos vyriausybė, rezultatus ir padėtį Gazos Ruože po pastarojo meto smurto ekskalacijos.

Vidurinė Azija

Rengdamiesi lapkričio 23 d. Briuselyje įvyksiančiam 14-am ES ir Vidurinės Azijos ministrų posėdžiui, užsienio reikalų ministrai aptarė Vidurinės Azijos (Kazachstano, Kirgizijos Respublikos, Tadžikistano, Turkmėnistano ir Uzbekistano) klausimus. Užsienio reikalų ministrai atkreipė dėmesį į pastarojo meto didelius pokyčius šiame regione ir naują postūmį vykdant dvišalį ir regioninį bendradarbiavimą. Jie pareiškė, kad yra labai suinteresuoti intensyvinti ES veiklą Vidurinėje Azijoje tokiose srityse kaip parama reformoms ir ekonomikos vystymuisi, taip pat tvaraus sujungiamumo ir regioninių sąlygų taikai ir stabilumui Afganistane užtikrinti skatinimas.

Šios diskusijos rezultatais bus remiamasi rengiant naują ES Vidurinės Azijos strategiją; ji turėtų būti priimta 2019 m.

• ES ir Vidurinės Azijos santykiai, informacijos suvestinė

Bosnija ir Hercegovina

Taryba aptarė padėtį Bosnijoje ir Hercegovinoje po spalio 7 d. įvykusių rinkimų. Užsienio reikalų ministrai pabrėžė, kad svarbu kuo greičiau suformuoti vyriausybes visais lygmenimis. Tai suteiks galimybę politiniams lyderiams vėl visą dėmesį sutelkti į reformų darbotvarkę. Taryba tvirtai nurodė, kad siekiant atsižvelgti į piliečių, ypač jaunimo, lūkesčius tebėra itin svarbu tęsti reformų procesą. Ministrai taip pat pažymėjo, kad turėtų būti reformuotas rinkimų įstatymas.

Jemenas

Užsienio reikalų ministrai aptarė padėtį Jemene. Ministrai pasikeitė nuomonėmis apie dedamas ES pastangas, visų pirma susijusias su politine ir humanitarine parama. Jie dar kartą patvirtino tvirtai remiantys JT vadovaujamą procesą ir JT specialųjį pasiuntinį Martiną Griffithsą.

Tokiu metu, kai matome tam tikrus vilties teikiančius veiksmus siekiant deeskalavimo, manau, kad dabar tinkamas laikas duoti aiškią ir tvirtą žinią visoms konflikte dalyvaujančioms šalims, kad tie veiksmai būtų sutvirtinti, būtų nutraukti karo veiksmai ir pradėtos politinės derybos vadovaujant JT specialiajam pasiuntiniui Martinui Griffithsui. Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Federica Mogherini

Nuo 2015 m. ES skyrė Jemenui daugiau kaip 234 mln. € humanitarinės finansinės pagalbos. ES tebėra pagrindinė humanitarinės pagalbos Jemenui teikėja.

• ES ir Jemenas, informacijos suvestinė

Ukraina

Taryba pasikeitė nuomonėmis apie naujausius įvykius Ukrainoje, visų pirma apie padėtį Azovo jūros regione ir 2018 m. lapkričio 11 d. įvykusius „rinkimus“ vadinamosiose „Luhansko liaudies respublikoje“ ir „Donecko liaudies respublikoje“.

Užsienio reikalų ministrai dar kartą patvirtino tvirtą paramą ir įsipareigojimą Ukrainos nepriklausomybės, suvereniteto ir teritorinio vientisumo atžvilgiu. Šiame kontekste jie priminė, kad ES nepripažįsta 2018 m. lapkričio 11 d. įvykusių „rinkimų“ – juos ji laiko nelegaliais ir neteisėtais. Jie patvirtino esantys pasirengę apsvarstyti galimybę imtis tikslinių tinkamų reagavimo priemonių. Užsienio reikalų ministrai priminė, kad tebėra itin svarbu visiškai įgyvendinti Minsko susitarimus. Be to, jie pabrėžė, kad ES toliau vykdo humanitarinę veiklą Rytų Ukrainoje ir tenkina labiausiai nuo konflikto nukentėjusių asmenų poreikius.

Ministrai trumpai aptarė ES paramą reformų procesui Ukrainoje. Būsimame ES ir Ukrainos asociacijos tarybos posėdyje, kurį numatoma surengti 2018 m. gruodžio 17 d., jos turės galimybę apžvelgti pažangą vykdant reformas, taip pat daugelį kitų dvišaliam ir pasauliniam bendradarbiavimui svarbių klausimų.

• Vyriausiosios įgaliotinės deklaracija ES vardu dėl „rinkimų“, kuriuos 2018 m. lapkričio 11 d. planuojama surengti vadinamosiose „Luhansko liaudies respublikoje“ ir „Donecko liaudies respublikoje“
• Vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini kalba dėl padėties Azovo jūros regione. Bendras pareiškimas po 20-ojo ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimo, 2018 m. liepos 9 d., Briuselis
• ES santykiai su Ukraina (bendra informacija)

Saugumas ir gynyba

Prie užsienio reikalų ministrų prisijungė gynybos ministrai aptarti ES bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje. Jie apžvelgė, kaip įgyvendinama Visuotinė ES strategija šioje srityje, įskaitant nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO), suderintos metinės peržiūros gynybos srityje (CARD), Europos gynybos fondo, karinio mobilumo, Karinių misijų planavimo ir vykdymo centro (MPCC), susitarimo dėl civilinių BSGP pajėgumų klausimus ir pasiūlymą dėl Europos taikos priemonės.

Taryba priėmė išvadas dėl saugumo ir gynybos.

• Saugumas ir gynyba: Tarybai palankiai įvertino per pastaruosius dvejus metus padarytą didelę pažangą (pranešimas spaudai, 2018 11 19)
• ES bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje (bendra informacija)