Ukraina
ES ir jos valstybės narės vieningai ir nedvejodamos remia Ukrainą. Stojimo derybos su Ukraina oficialiai pradėtos 2024 m. birželio mėn. ES ir Ukraina taip pat bendradarbiauja pagal Rytų partnerystę.
Plėtra
Paraiška dėl narystės ES
2022 m. vasario 28 d. Ukraina pateikė paraišką dėl narystės ES.
2022 m. birželio 17 d. Europos Komisija pateikė nuomonę dėl paraiškos dėl narystės ES.
2022 m. birželio 23 d. Europos Vadovų Taryba suteikė Ukrainai šalies kandidatės statusą. Ji paprašė Europos Komisijos pranešti Tarybai apie Komisijos nuomonėje dėl paraiškos dėl narystės nurodytų sąlygų įvykdymą.
Stojimo derybos
2023 m. lapkričio mėn. Europos Komisija pateikė rekomendaciją pradėti stojimo derybas su Ukraina. 2023 m. gruodžio mėn. ES vadovai nusprendė pradėti stojimo derybas su Ukraina ir paprašė Tarybos priimti derybų programą, kai bus imtasi atitinkamų veiksmų, išdėstytų 2023 m. lapkričio 8 d. Komisijos ataskaitoje.
Remdamasi patikslinta plėtros metodika, 2024 m. birželio 21 d. Taryba patvirtino derybų programą, o po keturių dienų ES surengė pirmąją tarpvyriausybinę konferenciją su Ukraina, kad būtų pradėtos stojimo derybos su šia šalimi.
- Ataskaita dėl Ukrainos (Europos Komisija, 2023 m. lapkričio 8 d.)
- Europos Vadovų Tarybos išvados, 2023 m. gruodžio 14–15 d.
- ES pradėjo stojimo derybas su Ukraina (pranešimas spaudai, 2024 m. birželio 25 d.)
Stojimo konferencijos posėdžiai
Stojimo derybos vyksta ES valstybių narių ir šalies kandidatės ministrų ir ambasadorių tarpvyriausybinėse konferencijose (dažnai vadinamose stojimo konferencijomis). Derybos apima bendrų teisių ir teisės aktų visumą (ES acquis) ir yra suskirstytos į skirtingus skyrius arba skyrių grupes, apimančius skirtingas politikos sritis. Stojimo konferencijos gali vykti ministrų arba jų pavaduotojų lygmeniu.
2024 m. birželio 25 d. ES surengė pirmąją tarpvyriausybinę konferenciją su Ukraina ir taip oficialiai pradėjo derybas dėl narystės.
2026 m. liepos 14 d. įvykusioje trečiojoje ES ir Ukrainos Stojimo konferencijoje šalys pradėjo derybas dėl 6 derybų skyrių grupės. Ši derybų skyrių grupė apima du derybų skyrius:
- 30 skyrių „Išorės santykiai“,
- 31 skyrių „Užsienio, saugumo ir gynybos politika“.
Ankstesniame posėdyje, įvykusiame 2026 m. birželio 15 d., šalys pradėjo derybas dėl 1 derybų skyrių grupės „Pagrindiniai principai“, apimančios demokratinių institucijų veikimą, viešojo administravimo reformą ir ekonominius kriterijus. Tame posėdyje ES nustatė tarpinius kriterijus šiai derybų skyrių grupei ir kai kuriems jos skyriams. Šie kriterijai turi būti įvykdyti, kad būtų galima daryti pažangą derybose dėl derybų skyrių grupės.
Prieš antrąją Stojimo konferenciją vykusiuose Europos Vadovų Tarybos susitikimuose ES vadovai ne kartą ragino Tarybą nedelsiant atidaryti derybų skyrių grupes, pradedant nuo pagrindinių principų grupės, laikantis plėtros metodikos ir nuopelnais grindžiamo požiūrio.
Metinė pažangos peržiūra
Taryba kasmet įvertina kiekvienoje iš ES šalių kandidačių ir partnerių, įskaitant Ukrainą, padarytą pažangą jų europiniame kelyje.
2025 m. gruodžio 16 d. Tarybai pirmininkaujanti Danija paskelbė išvadas, kurioms politinį pritarimą davė 26 ES valstybės narės.
Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą
ES ne kartą patvirtino, kad ji ir toliau nesvyruodama remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas.
ES remia visapusišką, teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje, grindžiamą JT Chartijos principais bei tarptautine teise ir paremtą tvirtomis bei patikimomis saugumo garantijomis Ukrainai.
Nuo pat Rusijos plataus masto invazijos pradžios ES ir jos valstybės narės palaiko Ukrainą ir jos žmones. Jos kartu yra didžiausios finansinės, ekonominės, karinės ir humanitarinės paramos Ukrainai teikėjos.
ES priemonės Ukrainai remti yra, be kita ko, šios:
Rusijos karas prieš Ukrainą
Reaguodama į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir neteisėtą Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionų aneksiją, ES patvirtino itin daug sankcijų.
Šiomis priemonėmis siekiama susilpninti Rusijos ekonominę bazę, nes Rusijai užkertamas kelias naudotis būtiniausiomis technologijomis ir rinkomis bei reikšmingai sumažinamas jos gebėjimas kariauti.
Rytų partnerystė
Asociacijos susitarimas
Asociacijos susitarimas pagal Rytų partnerystę yra pagrindinė priemonė Ukrainai ir ES suartinti. Juo skatinami:
- glaudesni politiniai ryšiai,
- stipresnės ekonominės sąsajos,
- pagarba bendroms vertybėms.
Išsami ir visapusiška laisvosios prekybos erdvė (IVLPE) yra ekonominė susitarimo dalis. Ji įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 d., tačiau ES ir Ukraina susitarė ją peržiūrėti 2025 m. birželio 30 d.
Atnaujinta IVLPE įsigaliojo 2025 m. spalio 29 d. Joje toliau didinami prekybos srautai, kartu atsižvelgiant į tam tikrų ES žemės ūkio sektorių jautrumą, ir prisidedama prie laipsniškos Ukrainos integracijos į ES bendrąją rinką, remiant šalies prisiderinimą prie ES standartų.
Asociacijos taryba
Asociacijos taryba yra pagrindinė institucija, įsteigta pagal ES ir Ukrainos asociacijos susitarimą, kurios užduotis – stebėti ir prižiūrėti šio susitarimo įgyvendinimą.
2025 m. balandžio 9 d. įvyko 10-asis ES ir Ukrainos asociacijos tarybos posėdis. ES ir Ukraina pasikeitė nuomonėmis apie padėtį, susijusią su Rusijos agresijos karu, ir aptarė platesnius pasaulinius bei regioninius klausimus. Jie taip pat aptarė asociacijos susitarimo įgyvendinimą nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios, atstatymą ir reformas Ukrainoje bei ES finansinę paramą.
Vizų režimo liberalizavimas
2008 m. įsigaliojo vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimai su Ukraina. Tais pačiais metais pradėtas dialogas dėl vizų režimo.
2017 m. gegužės 11 d. Taryba priėmė reglamentą dėl vizų režimo liberalizavimo Ukrainos piliečiams, vykstantiems į ES: per 180 dienų laikotarpį ES jie gali praleisti 90 dienų.
Tarptinklinis ryšys
2026 m. sausio 1 d. Ukraina buvo įtraukta į ES tarptinklinio ryšio savo šalies kainomis erdvę. Tai reiškia, kad ukrainiečiai Europos Sąjungoje ir ES piliečiai Ukrainoje dabar gali skambinti, siųsti žinutes ir naudotis judriojo ryšio duomenimis be papildomų mokesčių.
Prieš įsigaliojant šiam sprendimui, nuo 2022 m. balandžio mėn. galiojo savanoriškas ES ir Ukrainos telekomunikacijų operatorių susitarimas, kuriuo buvo užtikrinama, kad europiečiai ir ukrainiečiai galėtų naudotis įperkamais ir nebrangiais skambučiais, žinutėmis ir duomenimis.
Taip pat žr.
Ukraina: investicija į Europos ateitį
ES solidarumas su Ukraina
ES sankcijos Rusijai: klausimai ir atsakymai
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. liepos 14 d.