Europos Sąjungos karinio komiteto posėdis ES kariuomenių vadų lygmeniu, 2022 m. spalio 24–25 d.

Pagrindiniai rezultatai

Spalio 24–25 d. Briuselyje įvyko ES karinio komiteto posėdis kariuomenių vadų lygmeniu.

Kariuomenių vadai pabrėžė būtinybę nedelsiant pasiekti Strateginiame kelrodyje nustatytus pagrindinius ir plataus užmojo tikslus ir įsipareigojo kurti kariniu požiūriu stiprią ir pajėgią ES jau dabar.

Darbotvarkė apėmė visus aktualiausius gynybos ir saugumo srities klausimus, pradedant ES greitojo dislokavimo pajėgumų įgyvendinimu. Šie pajėgumai yra pagrindinis karinis indėlis siekiant sėkmingai įgyvendinti Strateginį kelrodį. Kariuomenių vadai taip pat priminė, jog svarbu šiais pajėgumais pradėti naudotis greitai, pradedant 2023 m., kad būtų galima nustatyti įgytą patirtį ir atitinkamai reaguoti. Tikslas tebėra pasiekti visišką pajėgumą, kad ne vėliau kaip 2025 m. saugumo projekcija būtų užtikrinama autonomiškai, kai ir kur to reikia, laikantis sutartų scenarijų.

Taip pat, kiek tai susiję su greitojo dislokavimo pajėgumais, kariuomenių vadai aptarė, kaip būtų galima sustiprinti ES vadovavimo ir valdymo struktūrą, kad Strateginiame kelrodyje išdėstyti siekiai būtų palaikomi patikimais, saugiais ir visapusiškais ryšių srities technologiniais sprendiniais.

Tačiau ryšių stiprinimas nėra vienintelė pajėgumų sritis, kurios atžvilgiu kariuomenių vadai prisiėmė įsipareigojimus. Taip pat būtina šalinti kitas pajėgumų spragas, kuo geriau pasinaudojant esamomis ES priemonėmis ir jungtiniais bendradarbiaujamaisiais projektais, pavyzdžiui, PESCO, kaip privilegijuota bendradarbiavimo sistema, ir CARD, kuriai tenka „žymėtojos“ vaidmuo.

Apskritai kariuomenių vadai pažymėjo, kad reikia remti bendrus sprendimus, kuriais siekiama ES strateginės autonomijos, užtikrinant sinergiją su visais mūsų partneriais, ir plėtoti tvirtus ir pažangiausius karinius pajėgumus, taip pat strategines įgalinančias priemones.

Specialiame posėdyje vykusiose diskusijose su NATO kolegomis kariuomenių vadai patvirtino, kad karinio mobilumo projektas tebėra esminė darbo kryptis tiek ES, tiek NATO. Kariuomenių vadai dar kartą pabrėžė, jog siekiant patenkinti didėjančią saugumo ir gynybos paklausą, kaip rodo dabartinė Rusijos agresija prieš Ukrainą, reikalingi pajėgumai ir gebėjimai, infrastruktūra, taisyklės ir procedūros, kad karinės pajėgos galėtų lanksčiai ir operatyviai judėti visoje ES. Buvo labai rekomenduotas tolesnis ir turiningesnis abiejų organizacijų bendradarbiavimas.

Dar viena labai aktuali diskusijų tema buvo BSGP operacijų ir misijų, kurioms valstybės narės turi skirti pakankamai išteklių ir teikti finansinę paramą, ateitis. Kariuomenių vadai susitarė toliau stiprinti ES BSGP misijas ir operacijas ir didinti jų veiksmingumą, nuolat jas pritaikant ir persvarstant ar net prireikus jas nutraukiant. Šiuo atžvilgiu itin svarbu, kad vadai veiksmų vietoje atliktų karinį įvertinimą, ir juo turėtų tinkamai ir laiku remiamasi sprendimų priėmimo procese.

Kariuomenių vadai pabrėžė, kad visos būsimos misijos ir operacijos turėtų atitikti ES strateginius interesus, suteikti realios naudos vietos partneriams, remiantis jų konkrečiais prašymais, ir jas vykdant turėtų būti visapusiškai naudojamasi visomis turimomis ES BSGP priemonėmis.

Kalbėdami apie Bosniją ir Hercegoviną, kariuomenių vadai pabrėžė, kad būtina tęsti vykdomuosius įgaliojimus turinčią ir ES vadovaujamą karinę veiklą šiame regione.

Jie taip pat dar kartą akcentavo neseniai patvirtintos ES karinės pagalbos misijos Ukrainai remti (EUMAM Ukraine) svarbą, nes tai yra svarbus žingsnis siekiant tvaresnio požiūrio į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rėmimą.

Galiausiai, kalbėdami apie veiksmingos BSGP veiklos Afrikoje poreikį, kariuomenių vadai pabrėžė ilgalaikio įsipareigojimo svarbą, vykdant visą būsimą veiklą atsižvelgiant į patirtį, įgytą vykdant visas ES misijas ir operacijas (visų pirma EUTM Mali ir EUTM RCA).

ES karinį komitetą sudaro 27 valstybių narių kariuomenių vadai, o jiems reguliariai atstovauja jų nuolatiniai kariniai atstovai. ES karinis komitetas konsultuoja Politinį ir saugumo komitetą (PSK) ir teikia jam rekomendacijas visais aktualiais kariniais klausimais.

ESKK turi nuolatinį pirmininką, kurį trejų metų kadencijai renka valstybių narių kariuomenių vadai ir skiria Taryba.