Užsienio reikalų taryba, 2022 m. spalio 17 d.

Pagrindiniai rezultatai

Taryba priėmė keletą svarbių sprendimų, kuriais grindžiamas ES pasiryžimas remti Ukrainą Rusijos agresijos akivaizdoje, siekti taikos ir stabilumo Pietų Kaukaze ir ginti žmogaus teises Irane.

Rusijos agresija prieš Ukrainą

Užsienio reikalų taryboje pasikeista nuomonėmis dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą.

Prieš diskusiją Taryboje Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba vaizdo konferencijoje trumpai kreipėsi į ES ministrus ir informavo juos apie naujausius įvykius vietoje ir dabartinius Ukrainos prioritetus.

Putinas pralaimi tiek politiškai, tiek morališkai. Nepaisant to, kaip matėme šį rytą, jis tęsia eskalaciją, įskaitant be atrankos vykdomus išpuolius prieš civilinius taikinius visoje Ukrainoje. Taip pat aptarėme praėjusią savaitę įvykusį balsavimą [Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje (JT GA)]. Šis balsavimas patvirtino tarptautinę Rusijos izoliaciją. Tačiau negalime galvoti, kad tai yra savaime suprantamas dalykas, ir turime toliau laikytis trigubos strategijos: remti Ukrainą, daryti spaudimą Rusijai ir spręsti platesnių karo padarinių klausimus, nes šis karas daro poveikį visam pasauliui. ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis

Ministrai buvo informuoti apie karinę eskalaciją bei vykstančias atakas Kijeve ir priėmė svarbius sprendimus. Jie susitarė įsteigti ES karinės pagalbos misiją Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms remti. Misija ES teritorijoje surengs mokymus, skirtus maždaug 15 000 karių. Ministrai taip pat susitarė pagal Europos taikos priemonę skirti dar 500 mln. € Ukrainos gynybos pajėgoms skirtos įrangos ir reikmenų tiekimui finansuoti, taip bendrą ES karinės pagalbos Ukrainai sumą padidindami iki 3,1 mlrd. €.

Taryba taip pat buvo informuota apie tai, kad aptikta naujų masinių žiaurumų įrodymų ir gauta pranešimų apie Rusijos pajėgų vykdomą sistemingą vaikų grobimą iš Ukrainos. Ministrai pabrėžė, kad būtina stiprinti kovą su nebaudžiamumu.

• Ukraina. ES įsteigė karinės pagalbos misiją, kad būtų toliau remiamos Ukrainos ginkluotosios pajėgos
• Ukraina. Taryba susitarė dėl tolesnės paramos pagal Europos taikos priemonę

ES ir Kinijos santykiai

Taryba dar kartą patvirtino daugialypio ES požiūrio į Kiniją – partnerę, su kuria ES turi bendradarbiauti, atkaklią konkurentę ir sisteminę varžovę – pagrįstumą.

ES valstybės narės visiškai pritaria tam, kad vengiant priklausomybės pavertimo pažeidžiamumu toliau būtų bendradarbiaujama ES svarbiais klausimais, tokiais kaip klimato kaita.

Ministrai pabrėžė, kad ES turi stiprinti savo vidinį atsparumą ir bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais.

Einamieji reikalai

ES ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl Irano ir priėmė ribojamąsias priemones 11 asmenų ir 4 subjektams, nukreiptas prieš asmenis, susijusius su Mahsos Amini mirtimi ir smurtinėmis represijomis prieš taikius protestus.

Esame pasibaisėję vis dar neišaiškintu Mahsos Amini nužudymu ir žiauriu saugumo pajėgų susidorojimu su protestuotojais, kurie toliau žūsta nuo saugumo pajėgų rankų arba yra jų sulaikomi. Visi ministrai pareiškė didelį susirūpinimą dėl šių faktų. […] Noriu pasinaudoti šia galimybe ir paraginti Irano vyriausybę nedelsiant nutraukti šį smurtą, paleisti sulaikytuosius ir leisti teikti įprastas interneto paslaugas ir tekėti informacijos srautui. ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis

Ministrai taip pat apsvarstė pranešimus, kad Rusija kare Ukrainoje naudojo bepiločius orlaivius, kuriuos galbūt tiekia Iranas.

• Iranas. ES sankcijos sunkius žmogaus teisių pažeidimus padariusiems asmenims

Ministrai aptarė spalio 2 d. Bosnijoje ir Hercegovinoje įvykusius rinkimus. Apskritai, remiantis ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro pranešimais, rinkimai buvo konkurencingi ir gerai organizuoti, tačiau paženklinti nepasitikėjimu viešosiomis institucijomis ir etninę nesantaiką kurstančia retorika. Dėl įtarimų, kad rinkimai buvo plačiai klastojami, galutiniai rezultatai dar nepatvirtinti.

Siekdama, kad šalis toliau žengtų narystės ES link, praėjusią savaitę Komisija rekomendavo, kad Bosnijai ir Hercegovinai būtų suteiktas šalies kandidatės statusas, tačiau su sąlyga, kad vyriausybė ir teisėkūros institucijos visais lygmenimis imsis tam tikrų veiksmų, daugiausia dėmesio, kaip absoliučiam prioritetui, skirdamos reformų įgyvendinimui.

Taryba taip pat aptarė Libano klausimą ir patvirtino, kad ji tebėra labai susirūpinusi dėl socialinės ir ekonominės padėties šalyje ir dėl to, kad šalies politinės jėgos nesugeba vykdyti itin reikalingų reformų. Ministrai paragino Libano valdžios institucijas iki mėnesio pabaigos išrinkti naują prezidentą ir palankiai įvertino Libano ir Izraelio susitarimą dėl jūrų sienos ribų nustatymo.

Etiopijos klausimu ministrai pabrėžė, kad padėtis vietoje yra kaip niekad bloga tiek karinėje, tiek humanitarinėje srityje ir kad tvarus gali būti tik politinis konflikto sprendimas.

• Etiopija. Vyriausiojo įgaliotinio deklaracija ES vardu dėl intensyvių kovų šiaurinėje šalies dalyje

Kiti Tarybos sprendimai

Taryba nusprendė prie tarptautinės sienos su Azerbaidžanu Armėnijos pusėje dislokuoti iki 40 ES stebėsenos ekspertų, kurių tikslas – stebėti ir analizuoti padėtį regione bei teikti ataskaitas apie ją.

• Armėnija ir Azerbaidžanas: ES suformavo stebėsenos pajėgumus prie tarptautinių sienų

Taryba priėmė sprendimą pratęsti ribojamųjų priemonių taikymą ISIL („Da’esh“) ir „Al-Qaida“, taip pat su jomis susijusiems asmenims, grupėms, susivienijimams bei subjektams dar vieniems metams, iki 2023 m. spalio 31 d.

• ISIL („Da’esh“) ir „Al-Qaida“. ES ribojamųjų priemonių taikymas pratęstas dar vieniems metams

Taryba patvirtino išvadas dėl prekybos ir tvarumo peržiūros.

• Tarybos išvados dėl prekybos ir tvarumo peržiūros