"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Užsienio reikalų taryba trumpai aptarė padėtį šalyje ir nuo balandžio 15 d. vykstančius Sudano ginkluotųjų pajėgų (SAF) ir Greitojo reagavimo paramos pajėgų (RSF) smurtinius susirėmimus. Vyriausiasis įgaliotinis pabrėžė, kad itin svarbu nedelsiant nutraukti karo veiksmus ir grįžti prie regioninių derybų, ir pranešė apie tai, kaip evakuojami ES darbuotojai ir piliečiai.
Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir ES veiksmų planas dėl jo geopolitinių padarinių
Užsienio reikalų taryboje pasikeista nuomonėmis dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą.
Taryboje vykusios diskusijos pradžioje Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba vaizdo konferencijoje kreipėsi į ES ministrus ir informavo juos apie naujausius įvykius vietoje ir Ukrainos karinius prioritetus bei poreikius, visų pirma susijusius su šaudmenimis ir raketomis.
Visi norime taikos – pirmiausia ir labiausiai ukrainiečiai. Tačiau tai turi būti teisinga taika. Iki to laiko toliau remsime Ukrainos gynybą.
Neseniai netikėtų idėjų dėl taikos pasiūlė Kinija, taip pat Brazilija. Kad pastangos siekti taikos būtų patikimos ir sąžiningos, reikia kalbėtis su Kyjivu, taip pat nuvykti ten ir pamatyti agresiją bombarduojamų žmonių akimis.
Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis
Vyriausiasis įgaliotinis pabrėžė, kad iš viso ES ir jos valstybės narės jau padėjo suteikti daugiau kaip 13 mlrd. € vertės karinę paramą. Jis taip pat pateikė ministrams naujausią informaciją apie ES karinę paramą Ukrainai įgyvendinant trikryptį planą aprūpinti Ukrainą milijonu artilerijos šaudmenų – iš esamų atsargų arba vykdant bendrus viešuosius pirkimus.
Iki šiol ES pasiekė rezultatų įgyvendindama pirmą kryptį: pagal Europos taikos priemonę patvirtino 1 mlrd. € vertės paramos priemonę, skirtą skubiausiems Ukrainos poreikiams patenkinti. ES valstybės narės taip pat baigia darbą pagal antrą kryptį, kad palengvintų bendrus viešuosius pirkimus. Galiausiai, pagal trečią kryptį Europos Komisija netrukus pateiks konkrečių pasiūlymų, kaip padidinti Europos su gynyba susijusios gamybos pajėgumus.
Ministrai taip pat buvo informuoti apie ES karinės pagalbos misijos Ukrainai remti (EUMAM Ukraine) veiklą – ji jau viršijo savo pradinį tikslą, nes apmokė daugiau kaip 16 000 Ukrainos karių. ES siekia iki 2023 m. pabaigos apmokyti iš viso 30 000 karių.
Po to Užsienio reikalų taryba aptarė ES veiksmų plano dėl Rusijos agresijos geopolitinių padarinių įgyvendinimą.
Šis planas yra itin svarbi priemonė, kuria nustatoma ES strategija, kaip intensyvinti dvišalį bendradarbiavimą su pagrindiniais partneriais artimiausioje kaimynystėje, Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje. Plano tikslas – stiprinti ES partnerystes visame pasaulyje remiantis politiniu bei ekonominiu angažavimusi ir naudojantis iniciatyva „Global Gateway“ (tai itin svarbu).
Neformalus pasikeitimas nuomonėmis su Sakartvelo užsienio reikalų ministru
Pietų metu ES užsienio reikalų ministrai neformaliai pasikeitė nuomonėmis su Sakartvelo užsienio reikalų ministru Ilia Darchiashvili. Daugiausia dėmesio skirta Sakartvelo europinei perspektyvai ir poreikiui stiprinti demokratiją toje šalyje.
Diskusijoje patvirtinta, kad Sakartvelas padarė didelę pažangą vykdydamas daugelį pagrindinių reformų, ir pabrėžta, kad teisinė valstybė, žmogaus teisės, žiniasklaida, pilietinė visuomenė ir nepriklausomos valstybės institucijos yra svarbūs aspektai kiekvienai šaliai, siekiančiai įstoti į ES.
Einamieji reikalai
Užsienio reikalų taryba aptarė padėtį Moldovoje ir susitarė dėl trijų konkrečių šiai šaliai remti skirtų priemonių:
– Taryba įsteigė naują civilinę ES BSGP partnerystės misiją, kuri sustiprins Moldovos krizių valdymo struktūras ir padidins jos atsparumą hibridinėms grėsmėms,
– Taryba iš esmės susitarė dėl naujos sankcijų sistemos, taikomos tiems, kurie destabilizuoja šalį, ir – Taryba susitarė iš Europos taikos priemonės lėšų skirti dar 40 mln. € Moldovos gynybos pajėgumams remti.
Kalbėdamas apie Kiniją, vyriausiasis įgaliotinis nurodė, kad yra sričių, kuriose ES ir Kinijos interesai sutampa ir jos turi bendradarbiauti, pvz., siekdamos įveikti tokius pasaulinius iššūkius kaip klimato kaita, skolų valdymas ir visuotinė sveikata. Jis taip pat pabrėžė, jog ES tikisi, kad Kinija gins visas tarptautines taisykles ir normas, o ne tik kai kurias iš jų, ypač kalbant apie nepateisinamą ir neteisėtą Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą.
Vyriausiasis įgaliotinis palankiai įvertino pareiškimą, kuriuo Kinija atsiribojo nuo nepriimtinų savo ambasadoriaus Paryžiuje pastabų – jos visiškai neatitiko fakto, kad 1991 m. Kinija pripažino Ukrainą, įskaitant Krymą.
Kiti sprendimai
Taryba patvirtino išvadas dėl Etiopijos ir priėmė ribojamąsias priemones:
– dėl žmogaus teisių pažeidimų Irane, – dėl prekybos narkotikais, iš kuruos pelnosi Sirijos režimas, – taikomas su ISIL susijusiems asmenims ir subjektams, veikiantiems Mozambiko Kabo Delgado regione.
Taryba taip pat be diskusijų patvirtino punktus, nurodytus su teisėkūros procedūra nesusijusių A punktų sąraše.
Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva
Taryba priėmė naujas taisykles, kuriomis siekiama kovoti su diskriminacija darbo užmokesčio srityje ir padėti panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį ES.
Pagal Darbo užmokesčio skaidrumo direktyvą ES bendrovės turės pateikti informaciją apie tai, kiek jos moka moterims ir vyrams už vienodos vertės darbą, ir imtis veiksmų, jei jų darbuotojų (moterų ir vyrų) darbo užmokesčio atotrūkis viršija 5 %. Į naująją direktyvą taip pat įtrauktos nuostatos dėl kompensacijų nuo diskriminacijos darbo užmokesčio srityje nukentėjusiems asmenims ir sankcijų, įskaitant baudas, taikomų taisykles pažeidusiems darbdaviams.
Taryba priėmė teisės aktą, kuriuo atveriamas kelias Europos įgūdžių metams (2023 m. gegužės 9 d.–2024 m. gegužės 8 d. laikotarpiui).
Bendras Europos įgūdžių metų tikslas – skatinti perkvalifikavimu ir kvalifikacijos kėlimu grindžiamą požiūrį. Siekiama didinti Europos įmonių konkurencingumą ir kurti kokybiškas darbo vietas. Dėmesys perkvalifikavimui ir kvalifikacijos kėlimui taip pat turėtų padėti panaikinti įgūdžių stoką ir trūkumus.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Visi norime taikos – pirmiausia ir labiausiai ukrainiečiai. Tačiau tai turi būti teisinga taika. Iki to laiko toliau remsime Ukrainos gynybą. Neseniai netikėtų idėjų dėl taikos pasiūlė Kinija, taip pat Brazilija. Kad pastangos siekti taikos būtų patikimos ir sąžiningos, reikia kalbėtis su Kyjivu, taip pat nuvykti ten ir pamatyti agresiją bombarduojamų žmonių akimis.