"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Užsienio reikalų taryba Liuksemburge įvykusiame bendrame ES užsienio reikalų ministrų ir ES gynybos ministrų posėdyje aptarė Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
Posėdžio pradžioje vaizdo konferencijos būdu prisijungė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas ir pateikė naujausią informaciją apie pastarojo meto įvykius vietoje ir dabartinius Ukrainos prioritetus.
Ukrainos atstovai pranešė, kad Rusija leidžia ne tik raketas ir bepiločius orlaivius, bet ir per keturis šių metų mėnesius paleido 7 000 valdomųjų bombų, t. y. apie 60 valdomųjų bombų per dieną, ir apie tai, kad Rytinėje šalies dalyje nuolat vykdomas apšaudymas. Tai V. Putino strategijos dalis.
Kita vertus, akivaizdu, kad Ukrainai trūksta ginklų savigynai ir Rusijos agresijai atremti.
[...] Akivaizdu, kad Europos Sąjunga ir visi Ukrainos sąjungininkai turi skubiai imtis veiksmų. Svarbiausias veikimo būdas – suteikti oro gynybos sistemų ir šaudmenų šioms sistemoms.
Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis
Vyriausiasis įgaliotinis pabrėžė, kad svarbu Ukrainai suteikti oro gynybos sistemų ir raketų, ir pasiūlė koordinuoti skubų šių reikmenų pristatymą ES lygmeniu.
Ministrų diskusijų metu kelios valstybės narės pareiškė, kad yra pasirengusios apsvarstyti galimybę teikti konkrečią pagalbą arba prisidėti prie esamų iniciatyvų, pavyzdžiui, Čekijos iniciatyvos dėl šaudmenų arba Vokietijos iniciatyvos dėl oro gynybos.
Užsienio reikalų taryba aptarė padėtį Artimuosiuose Rytuose, ypač daug dėmesio skirdama vis blogėjančiai humanitarinei padėčiai Gazos Ruože ir eskalacijos platesniame regione rizikai.
Pastaruoju klausimu Taryba dar kartą pabrėžė, kad visi regiono subjektai turi elgtis santūriai ir imtis veiksmų padėčiai deeskaluoti. Susitarta dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Irano destabilizuojančia veikla regione.
Pasiekėme politinį susitarimą padidinti ir išplėsti esamą bepiločių orlaivių režimą, kad Iranui būtų taikomos sankcijos, apimančios raketas ir galimą jų perdavimą Rusijai, įskaitant raketų gamybą. Antra, išplėtėme šio režimo geografinę teritoriją, kad jis apimtų bepiločių orlaivių ir raketų tiekimą ne tik į Rusiją, bet ir į visą Artimųjų Rytų ir Raudoniosios jūros regioną. Trečia, išplėtėme draudžiamų bepiločių orlaivių komponentų sąrašą.
Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis
Kalbant apie Gazą, vyriausiasis įgaliotinis pabrėžė, kad nepasiekta jokios pažangos išlaisvinant įkaitus, nėra paliaubų perspektyvos, taip pat iš esmės nesumažinta tebesitęsianti humanitarinė katastrofa. Be to, jis pabrėžė, kad tol, kol Gazoje bus tęsiamas karas, regione nebus ilgalaikio stabilumo.
ES ministrai susitarė dar kartą į būsimą Užsienio reikalų tarybos posėdį pakviesti Izraelio užsienio reikalų ministrą ir naująjį Palestinos Administracijos ministrą pirmininką.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Po neformalaus pasikeitimo nuomonėmis su JT Generalinio sekretoriaus asmeniniu pasiuntiniu Sudane Ramtane Lamamra, kuris diskusijos pradžioje prisijungė vaizdo konferencijos būdu, Užsienio reikalų taryba aptarė padėtį Sudane.
Taryba visų pirma aptarė, kaip būtų galima stiprinti veiksmų koordinavimą ne tik su JT, bet ir su Afrikos Sąjunga ir kitais tarptautiniais partneriais.
ES nori prisidėti prie tvaraus ugnies nutraukimo, remti regioninio ir tarptautinio tarpininkavimo pastangas ir pabrėžti įvairių tarpininkavimo iniciatyvų bendradarbiavimo ir koordinavimo svarbą.
Balandžio 15 d. minėtos pirmosios liūdnos karinio perversmo dalyvių, Sudano ginkluotųjų pajėgų (SAF) ir Greitojo reagavimo paramos pajėgų (RSF) karo pradžios metinės. Tą dieną Prancūzija, Vokietija ir ES Paryžiuje kartu surengė tarptautinę humanitarinę konferenciją dėl Sudano ir kaimyninių šalių.
Ministrai iškėlė klausimą dėl padėties Sakartvele ir pareiškė susirūpinimą dėl naujo įstatymo dėl užsienio įtakos skaidrumo, kuris neseniai buvo pateiktas Sakartvelo parlamentui.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
