"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Teisingumo ir vidaus reikalų taryba, 2023 m. gruodžio 4–5 d.
Pagrindiniai rezultatai
Teisingumas
Nusikaltimų aukų teisės
Milijonai žmonių kasmet tampa nusikaltimų aukomis. Šiuo metu Taryboje svarstomu teisės aktu būtų iš dalies pakeistos ir sugriežtintos dabartinės Nusikaltimų aukų teisių direktyvos minimalios taisyklės, kuriomis užtikrinama, kad nusikaltimų aukos gautų paramą, turėtų galimybę gauti informaciją, galėtų siekti teisingumo ir gauti kompensaciją. Debatuose dėl šio teisės akto ministrai daugiausia dėmesio skyrė kompensavimo klausimui, taip pat pasiūlymui skirtingas paramos nukentėjusiems vaikams paslaugas teikti tose pačiose patalpose. Ministrai pareiškė tvirtai remiantys tikslą stiprinti ES teisinę sistemą. Tačiau taip pat buvo aiškiai paraginta suteikti valstybėms narėms lankstumo, visų pirma kiek tai susiję su kompensavimo nusikaltimų aukoms taisyklėmis ir integruotomis paramos paslaugomis nukentėjusiems vaikams.
Teisminis bendradarbiavimas
Taryba aptarė keletą dokumentų, kuriais siekiama stiprinti ES valstybių teisminį bendradarbiavimą. Ministrai patvirtino 2024–2028 m. e. teisingumo strategiją. Strategijoje valstybėms narėms bus pateiktos gairės, kaip įgyvendinti įvairias teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvas, kurios kartu paspartins skaitmenizacijos procesą ir skaitmeninių paslaugų naudojimą teisingumo erdvėje. Naujojoje strategijoje nustatyti artimiausių metų e. teisingumo užmojai ir nurodytos darbo sritys šiame sektoriuje.
Strategija taip pat papildys teisės aktų rinkinį dėl teisingumo sistemų skaitmeninimo, kuris turėtų būti priimtas iki metų pabaigos.
Taryba taip pat priėmė bendrą požiūrį (valstybių narių poziciją) dėl naujo ES teisės akto dėl baudžiamojo proceso perdavimo. Siūlomame teisės akte, be kita ko, numatytas bendrų proceso perdavimo kriterijų sąrašas, sprendimo dėl proceso perdavimo priėmimo terminas, pareigos, susijusios su įtariamųjų ir kaltinamųjų, taip pat nusikaltimų aukų teisėmis, ir taisyklės dėl tarpvalstybinių skaitmeninių kanalų naudojimo institucijų tarpusavio ryšiams palaikyti.
Ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl Europos prokuratūros veikimo, visų pirma dėl Europos prokuratūros ir nacionalinių institucijų santykių. Nors Europos prokuratūra yra nepriklausoma Europos įstaiga, ji perduoda baudžiamąjį procesą nacionaliniams teismams ir iš dalies priklauso nuo nacionalinių institucijų, nes iš jų gauna informaciją, reikalingą tyrimams pradėti. Be to, šiems tyrimams atlikti reikia nacionalinių institucijų paramos.
Europos prokuratūra yra atsakinga už ES finansiniams interesams kenkiančių nusikaltimų tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą už juos ir bylų perdavimą teismui. Ji pradėjo veikti 2021 m. birželio 1 d. Vien 2022 m. Europos prokuratūra pradėjo daugiau kaip 800 tyrimų. Dėl jos atliekamų tyrimų buvo įšaldyta beveik 360 mln. EUR.
Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) taikymas
Teisingumo ministrai patvirtino Tarybos poziciją ir išvadas dėl BDAR taikymo. Į šią Tarybos poziciją bus atsižvelgta Komisijos ataskaitoje dėl BDAR vertinimo. Ją planuojama parengti 2024 m. Šia Tarybos pozicija prisidedama prie šio proceso.
Tarybos pozicijoje pripažįstama BDAR sėkmė derinant duomenų apsaugos taisykles ES lygmeniu ir stiprinant asmenų apsaugą visuomenėje, kuri tampa vis labiau skaitmenizuota. Taip pat pabrėžiama teigiama BDAR įtaka tarptautiniu lygmeniu ir skatinant duomenų apsaugos kultūrą organizacijose. Tačiau pozicijoje taip pat pabrėžiami iššūkiai ir susirūpinimą keliantys klausimai, kaip antai mažesnėms organizacijoms, pavyzdžiui, MVĮ, tenkanti reikalavimų laikymosi našta,todėl šiems klausimams spręsti reikia gairių ir praktinių priemonių.
ES prisijungimas prie Europos žmogaus teisių konvencijos
Pirmininkaujanti valstybė narė pateikė naujausią informaciją apie darbą, atliktą siekiant ES prisijungimo prie Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK). Derybos dėl šio susitarimo pradėtos 2010 m. 2014 m. Europos Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad Tarybos pasiektas preliminarus susitarimas dėl prisijungimo projekto teksto nėra visiškai suderinamas su ES sutartimis. 2020 m. birželio mėn. iš naujo pradėtos derybos.
Pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus, kad vyksta diskusijos dėl neišspręstų klausimų, susijusių su ES aktų bendros užsienio ir saugumo politikos srityje teismine peržiūra, taip pat dėl su prisijungimu susijusių vidaus taisyklių.
ES prisijungimas tapo teisine pareiga pagal Lisabonos sutartį. Jo forma bus ES ir EŽTK susitariančiųjų šalių susitarimas. Įvykus prisijungimui, ES institucijoms Konvencija būtų privaloma.
Kiti klausimai
Svarstant kitus klausimus, pirmininkaujanti valstybė narė pateikė naujausią informaciją apie šiuo metu Taryboje svarstomus pasiūlymus dėl teisės aktų ir informavo apie:
Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros naujo direktoriaus skyrimą;
ES ir Vakarų Balkanų ministrų forumą teisingumo ir vidaus reikalų klausimais (2023 m. spalio 26–27 d Skopjė);
ES ir JAV ministrų susitikimą teisingumo ir vidaus reikalų klausimais (2023 m. lapkričio 13–14 d., Vašingtonas).
Komisija informavo ministrus apie ES ir JAV derybas dėl susitarimo dėl e. įrodymų ir apie metinę ES pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaitą. Pirmininkausianti Belgija pristatė savo darbo programą.
Prieglobsčio ir migracijos paktas ir šios srities išorės aspektas
Pirmininkaujanti valstybė narė pateikė ministrams pažangos ataskaitą dėl visų Prieglobsčio ir migracijos pakto teisėkūros dokumentų. Taryba ir Europos Parlamentas šiuo metu dalyvauja vadinamosiose trilogo derybose dėl penkių teisėkūros dokumentų. Jais bus reformuota bendra Europos prieglobsčio sistema ir sukurta bendra ES sistema, kuri apims visus prieglobsčio ir migracijos valdymo aspektus. Abi institucijos nori užbaigti derybas ir oficialiai priimti atskirus pasiūlymus dėl teisės aktų iki šio teisėkūros laikotarpio pabaigos.
Šis momentas mums itin svarbus; turime progą, kurios 27 valstybės narės negali praleisti. Po beveik aštuonerius metus trukusių diskusijų dėl naujos Europos teisinės sistemos, kuria būtų geriau reaguojama į iššūkius imigracijos ir prieglobsčio srityse, jau esame labai arti galutinio susitarimo.
Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska Gómezas
Ministrai taip pat susipažino su dabartine padėtimi, susijusia su migracijos išorės aspektu. Tai susiję su ES politika, skirta migracijos iššūkiams, kurie yra bendri ES ir kitiems žemynams bei šalims, įveikti. Komisija pateikė naujausią informaciją apie pažangą, padarytą bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis partnerėmis.
Vidaus reikalų ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl to, kaip patobulinti prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai atmesti, grąžinimo sistemą. Jie aptarė bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir tarp valstybių narių, taip pat nacionalinių grąžinimo procedūrų tobulinimą. Ministrai pakartojo, kad veiksminga grąžinimo sistema yra būtina tvarios migracijos ir prieglobsčio politikos sąlyga. Daugelis pritarė tam, kad svarbus žingsnis į priekį būtų prioriteto suteikimas asmenų, kurie kelia pavojų saugumui, grąžinimui ir užtikrinimas, kad būtų optimaliai naudojamasi FRONTEX paslaugomis.
Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat informavo apie dabartinę padėtį, susijusią su Šengeno erdvės plėtra – Bulgarijos ir Rumunijos prisijungimu. Taryba susipažino su Komisijos pateikta faktų nustatymo misijos ataskaita, kurioje įvertinti naujausi pokyčiai, susiję su tuo, kaip Bulgarija taiko Šengeno acquis.
Tarybos darbotvarkėje daug dėmesio skirta vidaus saugumo klausimams. Aptardami Artimųjų Rytų klausimą ir remdamiesi spalio mėn. Tarybos posėdyje įvykusiomis diskusijomis, ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl ES lygmens veiksmų, kuriais siekiama kovoti su nelegalaus ir ribinio pobūdžio turinio sklaida internete.
Kalbant apie Ukrainą, Taryba įvertino naujausius pokyčius, susijusius su struktūriniu dialogu su Ukraina vidaus saugumo klausimais. Šiuo dialogu siekiama sušvelninti galimą Rusijos agresijos poveikį saugumui ir jis grindžiamas keturiomis pagrindinėmis darbo kryptimis. Tai – sienų saugumas, neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais, smurtinį ekstremizmą palaikantys užsienio savanoriai ir kita saugumo rizika (pvz., prekyba žmonėmis). ES ir Ukrainos susitikimai vyksta reguliariai.
Be to, Kovos su terorizmu grupės pirmininkas pateikė ministrams naujausią informaciją apie už kovą su terorizmu atsakingų institucijų bendradarbiavimo padėtį.
Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat pateikė pažangos ataskaitą dėl Tarybos rekomendacijos dėl ypatingos svarbos infrastruktūros. Šioje rekomendacijoje išdėstoma, kaip valstybės narės ir ES institucijos turėtų bendradarbiauti įvykus incidentui, susijusiam su didelę tarpvalstybinę reikšmę turinčia ypatingos svarbos infrastruktūra.
Svarstant kitus klausimus, pirmininkaujanti valstybė narė informavo delegacijas (tą patį jį padarė ir teisingumo ministrų posėdžio atveju) apie ES ir Vakarų Balkanų ministrų forumą teisingumo ir vidaus reikalų klausimais (2023 m. spalio 26–27 d., Skopjė) ir ES ir JAV ministrų susitikimą teisingumo ir vidaus reikalų klausimais (2023 m. lapkričio 13–14 d., Vašingtonas). Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat informavo ministrus apie Prieigos prie duomenų veiksmingai teisėsaugai užtikrinti aukšto lygio grupės 2-ąjį plenarinį posėdį (2023 m. lapkričio 21 d., Briuselis).
Komisija informavo ministrus apie reglamentą dėl seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja, kuris šiuo metu svarstomas Taryboje.
Lietuvos ministrė informavo apie dabartinę padėtį, susijusią su 2023 m. spalio 27 d. Vilniuje įvykusiu konsultaciniu valstybių, besiribojančių su Rusija ir Baltarusija, susitikimu. Suomija pateikė pranešimą dėl laikino kontrolės atnaujinimo prie jos rytinių sausumos sienų, o Vengrija informavo apie padėtį prie jos pietinės sienos. Galiausiai pirmininkausianti Belgija pristatė savo darbo programą.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Šis momentas mums itin svarbus; turime progą, kurios 27 valstybės narės negali praleisti. Po beveik aštuonerius metus trukusių diskusijų dėl naujos Europos teisinės sistemos, kuria būtų geriau reaguojama į iššūkius imigracijos ir prieglobsčio srityse, jau esame labai arti galutinio susitarimo.
