Europos prokuratūra
Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti su ES biudžetu susijusias nusikalstamas veikas, vykdyti kaltininkų baudžiamąjį persekiojimą ir perduoti juos teismui.
ES prokuratūra
Europos prokuratūra yra nepriklausoma Europos Sąjungos įstaiga, atsakinga už tai, kad būtų tiriamos ES finansiniams interesams kenkiančios nusikalstamos veikos, vykdomas kaltininkų baudžiamasis persekiojimas ir jie būtų perduodami teismui. Šios veikos, be kita ko apima:
- sukčiavimą,
- korupciją,
- pinigų plovimą,
- tarpvalstybinį sukčiavimą PVM.
Europos prokuratūra veiklą pradėjo 2021 m. birželio 1 d.
ES institucijos ir organai, taip pat prie Europos prokuratūros prisijungusių 24 valstybių narių kompetentingos institucijos privalo pranešti Europos prokuratūrai apie visus nusikalstamus veiksmus, kuriais kenkiama ES biudžetui. Fiziniai asmenys taip pat gali pranešti apie įtariamus sukčiavimo atvejus ir kitas nusikalstamas veikas.
Dalyvaujančios valstybės narės
Iki šiol prie pastangų apsaugoti ES biudžetą nuo sukčiavimo, taikydamos tvirtesnio bendradarbiavimo procedūrą, nusprendė prisijungti 24 ES šalys:
Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Lenkija, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija ir Vokietija.
Kodėl buvo įsteigta Europos prokuratūra
Prieš pradedant veikti Europos prokuratūrai, tik nacionalinės institucijos galėjo tirti su ES biudžetu susijusias nusikaltimas veikas, tačiau jų priemonės buvo ribotos, nes jų įgaliojimai baigėsi ties nacionalinėmis sienomis.
Lygiai taip pat ES organai, kurie šioje srityje veikė prieš įsteigiant Europos prokuratūrą, pavyzdžiui, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas) ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustas), negalėjo valstybėse narėse pradėti nusikalstamų veikų tyrimų ar vykdyti baudžiamojo persekiojimo.
Europos prokuratūra padeda įveikti šiuos trūkumus ir taip užkertamas kelias ES finansiniams interesams kenkiančioms nusikalstamoms veikoms.
Europos prokuratūros vaidmuo ir struktūra
Vaidmuo
Europos prokuratūros misija yra kovoti su sukčiavimu ES finansų srityje. Ji yra įgaliota tirti ES finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas ir vykdyti kaltininkų baudžiamąjį persekiojimą.
Europos prokuratūra vykdo tarpvalstybinius sukčiavimo atvejų, kai susijusi ES lėšų suma viršija 10 000 €, arba tarpvalstybinio sukčiavimo PVM atvejų, kurių žala – virš 10 mln. €, tyrimus. Ji taip pat glaudžiai bendradarbiauja su nacionalinėmis teisėsaugos institucijomis. Ji glaudžiai bendradarbiauja ir su kitomis įstaigomis, pvz., Eurojustu ir Europolu.
Struktūra
Europos prokuratūros struktūra yra dviejų lygmenų: centrinio ir nacionalinio.
Centrinis lygmuo
Centrinio lygmens organas yra įsikūręs Liuksemburge, jį sudaro Europos vyriausiasis prokuroras ir prokurorų kolegija.
Europos vyriausiasis prokuroras vadovauja Europos prokuratūrai, organizuoja jos darbą ir atstovauja šiai įstaigai palaikant ryšius su ES institucijomis, valstybėmis narėmis ir ES nepriklausančiomis šalimis.
2019 m. spalio mėn. pirmąja Europos vyriausiąja prokurore paskirta Laura Codruţa Kövesi.
2026 m. kovo mėn. Taryba pritarė tam, kad naujuoju Europos vyriausiuoju prokuroru nuo 2026 m. lapkričio 1 d. būtų paskirtas Andrésas Ritteris. Europos vyriausiasis prokuroras skiriamas bendru Tarybos ir Europos Parlamento susitarimu.
Prokurorų kolegija yra pagrindinis Europos prokuratūros strateginis ir priežiūrą atliekantis organas. Ji nustato Europos prokuratūros strategiją, priima vidaus taisykles ir užtikrina nuoseklų požiūrį į tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą visose dalyvaujančiose valstybėse narėse.
Ją sudaro Europos vyriausiasis prokuroras ir dalyvaujančių valstybių narių prokurorai. Taryba atlieka svarbų vaidmenį skiriant Europos prokurorus. Kiekviena dalyvaujanti valstybė narė pasiūlo kandidatus į šias pareigas, o Taryba, atlikusi nepriklausomą vertinimą, paskiria po vieną Europos prokurorą iš kiekvienos valstybės narės.
Nuolatinės kolegijos stebi tyrimus ir teikia dėl jų gaires, taip pat priima veiklos sprendimus.
- Europos prokuratūra. Taryba patvirtino, kad naujuoju Europos vyriausiuoju prokuroru skiriamas Andrésas Ritteris (pranešimas spaudai, 2026 m. kovo 9 d.)
- Europos prokuratūra. Taryba pirmąja Europos vyriausiąja prokurore patvirtino Laurą Codruţa Kövesi (pranešimas spaudai, 2019 m. spalio 14 d.)
- Lauros Codruţa Kövesi CV
2) Nacionalinis lygmuo
Nacionalinį lygmenį sudaro Europos deleguotieji prokurorai.
Europos deleguotieji prokurorai 24 dalyvaujančiose ES šalyse yra atsakingi už nusikalstamų veikų tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą. Jie veikia visiškai nepriklausomai nuo nacionalinių institucijų.
Kaip buvo pradėta tvirtesnio bendradarbiavimo procedūra dėl Europos prokuratūros
Pasiūlymą dėl Europos prokuratūros įsteigimo Europos Komisija pateikė 2013 m. Tam, kad jis būtų priimtas, Taryba turėjo susitarti vieningai ir gauti Europos Parlamento pritarimą.
Po daugiau nei trejus metus trukusių derybų Tarybai nepavyko vieningai susitarti dėl pasiūlymo. Tai, kad vieningo sutarimo nepavyko pasiekti, Taryba užfiksavo 2017 m. vasario mėn., o Europos Vadovų Taryba tai patvirtino kitą mėnesį.
Pagal ES sutartis, susidarius tokiai padėčiai, ne mažiau kaip devynių valstybių narių grupė gali pradėti taikyti tvirtesnio bendradarbiavimo procedūrą.
Tad tvirtesnio bendradarbiavimo procedūra dėl Europos prokuratūros pradėta taikyti 2017 m. balandžio mėn. 2017 m. spalio mėn. Taryba priėmė Europos prokuratūros reglamentą; jis įsigaliojo 2017 m. lapkričio 20 d.
Taip pat žr.:
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. liepos 10 d.