Skip to content

Europos prokuratūra

Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti su ES biudžetu susijusias nusikalstamas veikas, vykdyti kaltininkų baudžiamąjį persekiojimą ir perduoti juos teismui.

ES prokuratūra

Europos prokuratūra yra nepriklausoma Europos Sąjungos įstaiga, atsakinga už tai, kad būtų tiriamos ES finansiniams interesams kenkiančios nusikalstamos veikos, vykdomas kaltininkų baudžiamasis persekiojimas ir jie būtų perduodami teismui. Šios veikos, be kita ko apima:

  • sukčiavimą,
  • korupciją,
  • pinigų plovimą,
  • tarpvalstybinį sukčiavimą PVM.

Europos prokuratūra veiklą pradėjo 2021 m. birželio 1 d.

ES institucijos ir organai, taip pat prie Europos prokuratūros prisijungusių 25 valstybių narių kompetentingos institucijos privalo pranešti Europos prokuratūrai apie visus nusikalstamus veiksmus, kuriais kenkiama ES biudžetui. Fiziniai asmenys taip pat gali pranešti apie įtariamus sukčiavimo atvejus ir kitas nusikalstamas veikas.

Dalyvaujančios valstybės narės

Iki šiol prie pastangų apsaugoti ES biudžetą nuo sukčiavimo yra nusprendusios prisijungti 25 ES šalys:

Jos yra: Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Lenkija, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija ir Vokietija.

2026 m. gegužės mėn. Vengrijai pateikus prašymą prisijungti, 2026 m. liepos 10 d. Europos Komisija patvirtino šios šalies dalyvavimą Europos prokuratūros veikloje. 2026 m. rugpjūčio 3 d. Vengrija tapo 25-ąja dalyvaujančia valstybe nare.

Danija ir Airija ir toliau nėra prisijungusios prie Europos prokuratūros, nes jos abi turi galimybę nedalyvauti ES bendradarbiavime teisingumo ir vidaus reikalų srityje.

Kodėl buvo įsteigta Europos prokuratūra

Prieš pradedant veikti Europos prokuratūrai, tik nacionalinės institucijos galėjo tirti su ES biudžetu susijusias nusikaltimas veikas, tačiau jų priemonės buvo ribotos, nes jų įgaliojimai baigėsi ties nacionalinėmis sienomis.

Lygiai taip pat ES organai, kurie šioje srityje veikė prieš įsteigiant Europos prokuratūrą, pavyzdžiui, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas) ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustas), negalėjo valstybėse narėse pradėti nusikalstamų veikų tyrimų ar vykdyti baudžiamojo persekiojimo.

Europos prokuratūra padeda įveikti šiuos trūkumus ir taip užkertamas kelias ES finansiniams interesams kenkiančioms nusikalstamoms veikoms.

Europos prokuratūros vaidmuo ir struktūra

Vaidmuo

Europos prokuratūros misija yra kovoti su sukčiavimu ES finansų srityje. Ji yra įgaliota tirti ES finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas ir vykdyti kaltininkų baudžiamąjį persekiojimą.

Europos prokuratūra tiria tarpvalstybinius sukčiavimo atvejus, kai susijusi ES lėšų suma viršija 10 000 €, arba tarpvalstybinio sukčiavimo PVM atvejus, kurių žala – daugiau kaip 10 mln. €. Ji taip pat glaudžiai bendradarbiauja su nacionalinėmis teisėsaugos institucijomis. Ji glaudžiai bendradarbiauja ir su kitomis įstaigomis, pvz., Eurojustu ir Europolu.

Struktūra

Europos prokuratūros struktūra yra dviejų lygmenų: centrinio ir nacionalinio.

Centrinis lygmuo

Centrinio lygmens organas yra įsikūręs Liuksemburge, jį sudaro Europos vyriausiasis prokuroras ir prokurorų kolegija.

Europos vyriausiasis prokuroras vadovauja Europos prokuratūrai, organizuoja jos darbą ir atstovauja šiai įstaigai palaikant ryšius su ES institucijomis, valstybėmis narėmis ir ES nepriklausančiomis šalimis.

2019 m. spalio mėn. pirmąja Europos vyriausiąja prokurore paskirta Laura Codruţa Kövesi.

2026 m. kovo mėn. Taryba pritarė tam, kad naujuoju Europos vyriausiuoju prokuroru nuo 2026 m. lapkričio 1 d. būtų paskirtas Andrésas Ritteris. Europos vyriausiasis prokuroras skiriamas bendru Tarybos ir Europos Parlamento susitarimu.

Prokurorų kolegija yra pagrindinis Europos prokuratūros strateginis ir priežiūros organas. Ji nustato Europos prokuratūros strategiją, priima vidaus taisykles ir užtikrina nuoseklų požiūrį į tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą visose dalyvaujančiose valstybėse narėse.

Ją sudaro Europos vyriausiasis prokuroras ir dalyvaujančių valstybių narių prokurorai. Taryba atlieka svarbų vaidmenį skiriant Europos prokurorus. Kiekviena dalyvaujanti valstybė narė pasiūlo kandidatus į šias pareigas, o Taryba, atlikusi nepriklausomą vertinimą, paskiria po vieną Europos prokurorą iš kiekvienos valstybės narės.

Nuolatinės kolegijos stebi tyrimus ir teikia dėl jų gaires, taip pat priima veiklos sprendimus.

Nacionalinis lygmuo

Nacionalinį lygmenį sudaro Europos deleguotieji prokurorai.

Europos deleguotieji prokurorai 25 dalyvaujančiose ES šalyse yra atsakingi už nusikalstamų veikų tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą. Jie veikia visiškai nepriklausomai nuo nacionalinių institucijų.

Kaip buvo įsteigta Europos prokuratūra

Pasiūlymą dėl Europos prokuratūros įsteigimo Europos Komisija pateikė 2013 m. Tam, kad jis būtų priimtas, Taryba turėjo susitarti vieningai ir gauti Europos Parlamento pritarimą.

Po daugiau nei trejus metus trukusių derybų Tarybai nepavyko vieningai susitarti dėl pasiūlymo. Tai, kad vieningo sutarimo nepavyko pasiekti, Taryba užfiksavo 2017 m. vasario mėn., o Europos Vadovų Taryba tai patvirtino kitą mėnesį.

Susidarius tokiai situacijai, pagal ES sutartis ne mažiau kaip devynių valstybių narių grupė gali pradėti tvirtesnį bendradarbiavimą.

2017 m. balandžio mėn. pradėtas tvirtesnis bendradarbiavimas dėl Europos prokuratūros. 2017 m. spalio mėn. 20 valstybių narių susitarė įsteigti Europos prokuratūrą, o Taryba priėmė Europos prokuratūros reglamentą, kuris įsigaliojo 2017 m. lapkričio 20 d.

2026 m. rugpjūčio mėn. Vengrijai prisijungus prie Europos prokuratūros, dabar Europos prokuratūros veikloje dalyvauja visos ES valstybės narės, išskyrus Daniją ir Airiją.

Taip pat žr.:

Temos

Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. rugpjūčio 3 d.