"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Teisingumo ir vidaus reikalų taryba (vidaus reikalai), 2023 m. rugsėjo 28 d.
Pagrindiniai rezultatai
Vidaus reikalai
Prieglobstis ir migracija: išorės aspektas
Atsižvelgdama į tai, kad į ES visur neteisėtai atvyksta daug migrantų ir prieglobsčio prašytojų, Taryba aptarė, kokiais būdais būtų galima palaikyti glaudų ir nuolatinį bendradarbiavimą su pagrindinėmis migracijos tranzito ir kilmės šalimis.
Ministrai pritarė tam, kad reikia stiprinti ES migracijos politikos išorės aspektą, kad būtų įveikti migracijos iššūkiai, su kuriais ES susiduria kartu su kitais žemynais ir šalimis. Jie akcentavo, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtai migracijai bus itin svarbu koordinuotai derinti paramą vystymuisi kovojant su pagrindinėmis migracijos priežastimis, kovą su neteisėtu migrantų gabenimu, daugiau teisėtų atvykimo būdų, kaip alternatyvos neteisėtai migracijai, kūrimą ir tvarią readmisijos ir grąžinimo politiką.
Buvo diskutuojama, kaip sukurti prevencinį modelį, kuris, grindžiamas tvirtu finansavimu, sukliudytų neteisėtam išvykimui. Jis būtų grindžiamas bendradarbiavimu su kilmės ir tranzito šalimis ir apimtų tokius elementus kaip bendras patruliavimas, bendri operacijų centrai, nuolatinis bendradarbiavimas bėgant laikui ir tvarkingų, teisėtų ir saugių migracijos būdų kūrimas.
Išorės migracijos politikai reikia visapusiškų partnerysčių su kai kuriomis iš mūsų artimiausių kaimynų ir dialogų migracijos ir judumo klausimais su partneriais iš tolimesnių regionų. ES išorės migracijos politikai reikalingas labiau prevencinis požiūris, kad būtų veiksmingai sprendžiamos struktūrinės problemos kilmės ir tranzito šalyse.
Fernando Grande-Marlaska Gómezas, laikinai einantis Ispanijos vidaus reikalų ministro pareigas
Migracijos ir prieglobsčio paktas
Pirmininkaujanti valstybė narė ministrams pateikė naujausią informaciją apie įvairius teisės aktus, susijusius su Migracijos ir prieglobsčio paktu. Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat pakartojo savo įsipareigojimą laikytis 2022 m. rugsėjo mėn. 5 rotacijos tvarka pirmininkaujančių valstybių narių, Europos Parlamento ir Europos Komisijos sutartose veiksmų gairėse nustatyto tikslo susitarti dėl šio pakto teisės aktų iki dabartinės Parlamento kadencijos pabaigos.
Be to, pirmininkaujanti valstybė narė pareiškė esanti patenkinta tuo, kad delegacijos plačiai pritaria naujausiam Krizių reglamento kompromisiniam tekstui, ir pareiškė esanti įsitikinusi, kad netrukus Taryboje bus galima susitarti dėl derybų įgaliojimų.
Po 2015 m. migracijos krizės valstybės narės vedė derybas dėl įvairių ES teisės aktų, kuriais siekiama pertvarkyti bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Priėmus šiuos įvairius ES teisės aktus, dėl kurių šiuo metu vyksta derybos, bus sukurta bendra visus prieglobsčio ir migracijos valdymo aspektus apimanti sistema. Bus užtikrintas didesnis solidarumas su valstybėmis narėmis, į kurias atvyksta dauguma migrantų, bus labiau dalijamasi atsakomybe ir bus nustatytos aiškesnės tarptautinės apsaugos siekiančių asmenų valdymo taisyklės. Kartu šiuo paktu bus nustatytos veiksmingesnės ir teisingesnės procedūros tiems asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, taip pat tiems, kuriems ji nereikalinga.
Apskritai pirmininkaujanti Ispanija pabrėžė, kad iki šiol padaryta didelė pažanga, tačiau taip pat dar reikia atlikti daug darbo Tarybos ir Europos Parlamento institucinėse derybose dėl įvairių Migracijos ir prieglobsčio pakto dokumentų.
Bendradarbiavimas su Lotynų Amerika vidaus saugumo srityje
Taryba aptarė bendradarbiavimą su Lotynų Amerikos šalimis vidaus saugumo aspektais ir visų pirma kovą su organizuotu nusikalstamumu ir neteisėta prekyba narkotikais. Prieš šį darbotvarkės punktą vyko ES ministrų ir Lotynų Amerikos vidaus saugumo komiteto (CLASI) ministrų dalykiniai pietūs, kurių metu jie aptarė bendro intereso klausimus, susijusius su kova su tarpvalstybiniu sunkių formų ir organizuotu nusikalstamumu.
ES ministrai ir CLASI šalių ministrai susitarė dėl bendros deklaracijos. Joje pabrėžta, kad reikia suvienyti jėgas siekiant reaguoti į nusikalstamumo grėsmes, su kuriomis susiduria ES ir Lotynų Amerika. Be to, deklaracijoje pabrėžiama, kad reikia, be kita ko, kurti veiksmingus pajėgumus kovoti su neteisėta prekyba narkotikais, prekyba žmonėmis ir neteisėtu migrantų gabenimu ir sustiprinti Europos ir Lotynų Amerikos agentūrų bendradarbiavimą.
ES ir Lotynų Amerikos šalių bendradarbiavimas siekiant kovoti su organizuotu nusikalstamumu yra itin svarbus. Šiandien įvykęs pasikeitimas nuomonėmis su Lotynų Amerikos vidaus saugumo komiteto ministrais yra svarbus siekiant sustiprinti mūsų tarpregioninę partnerystę.
Fernando Grande-Marlaska Gómezas, laikinai einantis Ispanijos vidaus reikalų ministro pareigas
Kad būtų suteikta tikrumo daugiau kaip 4 milijonams ES gyvenančių iš Ukrainos perkeltų asmenų, Taryba susitarė laikotarpiui nuo 2024 m. kovo 4 d. iki 2025 m. kovo 4 d. pratęsti laikinosios apsaugos taikymą žmonėms, bėgantiems nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą. Laikinosios apsaugos mechanizmas buvo aktyvuotas 2022 m. kovo 4 d., praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Rusijos ginkluotosios pajėgos pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą. Jo taikymas buvo automatiškai pratęstas vieniems metams. Suteikdami pastogę minėtiems asmenims, ES valstybės narės ir piliečiai pademonstravo milžinišką solidarumą. Solidarumą su perkeltaisiais asmenims ir valstybėmis narėms ES parodė taikydama lanksčią atsakomybės pasidalijimo sistemą.
Pagal šią sistemą iš Ukrainos perkeltiems asmenims, kurie negali grįžti į savo šalį, nedelsiant suteikiama kolektyvinė apsauga (t. y. nereikia nagrinėti atskirų prašymų).
ES kovos su terorizmu koordinatoriui apžvelgus padėtį, pirmininkaujanti valstybė narė pristatė dabartinę dialogo su Ukraina vidaus saugumo klausimais padėtį. Šis dialogas vyksta nuo Rusijos agresijos karo pradžios, siekiant sušvelninti galimą jo poveikį ES vidaus saugumui. Aptariami iššūkiai apima sienų saugumą ir neteisėtą prekybą ginklais.
Kiti klausimai
Portugalijos ministras informavo delegacijas apie lapkričio 15–16 d. Porte įvyksiančią antrąją Europos ir arabų šalių sienų saugumo konferenciją.
A punktai
Taryba priėmė sprendimą dėl sąlygų, kuriomis Norvegija, Islandija ir Šveicarija 2021–2027 m. laikotarpiu gali dalyvauti Integruoto sienų valdymo fondo (ISVF–Sienų valdymo ir vizų priemonės fondo) veikloje, tokiu būdu sustiprinant visą Šengeno erdvę.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Išorės migracijos politikai reikia visapusiškų partnerysčių su kai kuriomis iš mūsų artimiausių kaimynų ir dialogų migracijos ir judumo klausimais su partneriais iš tolimesnių regionų. ES išorės migracijos politikai reikalingas labiau prevencinis požiūris, kad būtų veiksmingai sprendžiamos struktūrinės problemos kilmės ir tranzito šalyse.
