Teisingumo ir vidaus reikalų taryba, 2024 m. kovo 4–5 d.

Pagrindiniai rezultatai

Teisingumas

Kova su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu

Pirmininkaujanti Belgija pateikė naujausią informaciją apie vieną iš prioritetinių savo 6 mėnesių kadencijos klausimų: kovą su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu. Ji visų pirma atkreipė dėmesį į du aspektus:

• specialiųjų kovos su organizuotu nusikalstamumu prokurorų tinklo sukūrimą. Pirmininkaujanti valstybė narė apžvelgė šio tinklo įgaliojimų aprėptį bei užduotis ir jo ryšį su ES bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra Eurojustu,
• teisminio bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis stiprinimą. Šioje srityje pirmininkaujanti valstybė narė daugiausia dėmesio skyrė valstybių narių išteklių trečiosiose valstybėse koordinavimui bei sutelkimui ir būdams, kaip daryti spaudimą nebendradarbiaujantiems jurisdikciją turintiems subjektams (saugų prieglobstį nusikaltėliams teikiančioms šalims).

Kovos su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu srityje bendradarbiavimas yra itin svarbus. Rekomenduoju sukurti specialiųjų prokurorų tinklą, kad mūsų teisminėms institucijoms būtų lengviau dirbti kartu. Taip pat turėtume stiprinti teisminį bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis ir užtikrinti, kad jos netaptų saugiu prieglobsčiu nusikaltėliams. Belgijos ministro pirmininko pavaduotojas, teisingumo ir Šiaurės jūros reikalų ministras Paulas Van Tigcheltas

Specialiųjų kovos su organizuotu nusikalstamumu prokurorų tinklo sukūrimas jau buvo išsamiai aptartas 2024 m. sausio 26 d. neformaliame teisingumo ministrų posėdyje. Abi darbo kryptys, apie kurias pirmininkaujanti valstybė narė ministrams pateikė naujausią informaciją, taip pat yra ES kovos su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu veiksmų gairių, kurias Komisija pateikė 2023 m. spalio 18 d., įgyvendinimo dalis.

• ES narkotikų politika (bendra informacija)

Teisėkūros procedūra priimami punktai

Ministrai surengė politinius debatus dėl siūlomos direktyvos dėl būtiniausių padėjimo neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi ES prevencijos ir kovos su tokia veikla taisyklių. Teisės akto projektą šiuo metu svarsto valstybių narių ekspertai atitinkamoje Tarybos darbo grupėje. Ministrai pateikė politines gaires, kad būtų galima parengti galutinę Tarybos pozicijos redakciją. Direktyvos tikslas – užtikrinti veiksmingesnį neteisėto migrantų gabenimo tinklų baudžiamąjį persekiojimą patikslinant neteisėto migrantų gabenimo nusikaltimo apibrėžtį ir suderinti sankcijas. Ji taip pat apima nuostatas dėl prevencijos, tyrimo priemonių, mokymo ir duomenų rinkimo.

Visų pirma ministrai pasidalijo nuomonėmis dėl to, ar vienas iš ES neteisėto migrantų gabenimo nusikalstamos veikos elementų turėtų būti finansinės ar materialinės naudos buvimas, ar ES turėtų kriminalizuoti padėjimą neteisėtai atvykti ar apsigyventi, net jei paramą migrantui teikiantis asmuo iš to negauna jokios materialinės ar finansinės naudos.

Jie taip pat pareiškė savo nuomones dėl to, ar į direktyvą turėtų būti įtraukta humanitarinė išlyga, t. y. nuostata, kad tais atvejais, kai pagalba teikiama pirmiausia dėl humanitarinių priežasčių, tai nėra nusikalstama veika.

FRONTEX duomenimis, 2023 m. neteisėto ES išorės sienų kirtimo atvejų skaičius pasiekė 380 000. Apskaičiuota, kad daugiau kaip 90 % neteisėtų migrantų naudojasi neteisėtai žmones gabenančių asmenų paslaugomis. Komisijos vertinimu, neteisėto žmonių gabenimo tinklai visame pasaulyje kasmet gauna 4,7–6 mlrd. EUR pelno.

• Komisija įsteigė Pasaulinį kovos su neteisėtu migrantų gabenimu aljansą ir siūlo sustiprintą ES teisinę sistemą (Europos Komisija)

Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą. Kova su nebaudžiamumu

Pietų metu ministrai pasikeitė nuomonėmis su Ukrainos generaliniu prokuroru A. Kostinu ir už teisingumą atsakingu Komisijos nariu Didier Reyndersu apie baudžiamojo persekiojimo už karo nusikaltimus pokyčius ir pastangas kovoti su nebaudžiamumu ES ir valstybių narių lygmeniu. Teisingumo ministrai įsipareigojo nuolat remti baudžiamojo persekiojimo už sunkiausius tarptautinius nusikaltimus užtikrinimą.

Nuo karo pradžios Taryba atliko svarbų vaidmenį koordinuojant valstybių narių veiksmus ir užtikrinant nuolatinį informacijos apie nacionalines, ES ir tarptautines iniciatyvas atnaujinimą.

Šios iniciatyvos apima valstybių narių kriminalistikos ekspertų siuntimą į Ukrainą, jungtinės įtariamų nusikaltimų Ukrainoje tyrimo grupės įsteigimą, Eurojusto sunkiausių tarptautinių nusikaltimų įrodymų duomenų bazės sukūrimą, Tarptautinio baudžiamojo persekiojimo už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą centro įsteigimą Eurojuste ir nacionalinių tyrimų dėl Ukrainoje galimai įvykdytų tarptautinių nusikaltimų pradėjimą.

• Taryba priėmė išvadas dėl kovos su nebaudžiamu Rusijos agresijos kare prieš Ukrainą (pranešimas spaudai, 2022 m. gruodžio 9 d.)
• Teisingumo ir vidaus reikalų taryba, 2022 m. kovo 3–4 d. (pagrindiniai rezultatai)

Teisinė valstybė ir pagrindinės teisės

Nusikalstamų organizacijų įsiskverbimas į teismų sistemas ir grasinimai teisėjams bei prokurorams, dalyvaujantiems vykdant baudžiamąjį persekiojimą už organizuotą nusikalstamumą, ir jų bauginimas kelia didelį pavojų teisinei valstybei. Šiame kontekste teisingumo ministrai aptarė mūsų teismų sistemų atsparumą.

Jie iškėlė klausimą, kaip sumažinti (pavyzdžiui, taikant asmens apsaugos priemones) grėsmę teisėjams ir prokurorams, apsaugoti juos ir jų šeimas ir išlaikyti teismų sistemos nepriklausomumą. Be to, ministrai aptarė, kaip apsaugoti teismų sistemą nuo nusikalstamų grupių kišimosi (pvz., korupcijos ar įsiskverbimo), ir galimą patikimumo tikrinimo ir saugumo patikrinimų vaidmenį šiuo atžvilgiu.

• Teisinė valstybė (bendra informacija)

Taryba patvirtino išvadas, kuriose daugiausia dėmesio skiriama 2023 m. Europos Komisijos metinės ataskaitos dėl Pagrindinių teisių chartijos taikymo ES temai – veiksmingai teisinei apsaugai ir teisei kreiptis į teismą. Jie taip pat pasikeitė nuomonėmis šiuo klausimu dalyvaujant naujai paskirtai Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros direktorei Sirpa Rautio.

• Žmogaus teisių apsauga ir propagavimas (bendra informacija)

Kiti klausimai

Komisija informavo ministrus apie dabartinę derybų su JAV siekiant sudaryti susitarimą dėl e. įrodymų padėtį.

Vidaus reikalai

Kova su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu

Kova su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu – vienas iš pirmininkaujančios Belgijos prioritetų – buvo vienas iš svarbiausių klausimų vidaus reikalų ministrų susitikime. Taryba susitarė dėl rekomendacijos dėl valstybių narių pajėgumų kovoti su prekyba narkotikais geriausios praktikos įgyvendinimo. Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat pateikė naujausią informaciją apie savo pažangą įgyvendinant ES kovos su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu veiksmų gaires.

Su narkotikais susijęs nusikalstamumas ir organizuotas nusikalstamumas kelia pavojų mūsų demokratinėms visuomenėms. Tik policijos tarnyboms bendradarbiaujant tarptautiniu mastu ir kuriant aljansus su privačiojo sektoriaus subjektais ir uostų valdymo įstaigomis galime užbėgti tam už akių. Belgijos vidaus reikalų, institucinių reformų ir demokratinio atnaujinimo ministrė Annelies Verlinden

Rekomendacija, dėl kurios ministrai susitarė, parengta remiantis 2023 m. Komisijos ir valstybių narių ekspertų atliktu Šengeno vertinimu nacionalinių pajėgumų policijos bendradarbiavimo, sienų valdymo ir IT sistemų kovos su prekyba narkotikais srityse.

Geriausia praktika apima:

• strateginių priemonių, tokių kaip aktyviosios ir pasyviosios nacionalinės narkotikų strategijos, parengimą siekiant kovoti su prekyba narkotikais;
• teritorinio vaizdo apie neteisėtus narkotikų srautus sudarymą, be kita ko, sudarant keitimosi informacija susitarimus;
• nusikaltėlių tinklų suardymą, pavyzdžiui, atliekant automatinius Šengeno informacinės sistemos patikrinimus, susijusius su transporto priemonių atvykimu į logistikos centrus ir išvykimu iš jų;
• logistikos centrų atsparumo didinimą, be kita ko, stiprinant jūrų stebėsenos sistemą.

Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat akcentavo kai kuriuos savo prioritetinius veiksmus pagal ES veiksmų gaires, pavyzdžiui, didelės rizikos nusikaltėlių tinklų, keliančių didžiausias grėsmes visuomenei, teritorinio vaizdo sudarymą. Europolas netrukus pateiks šio teritorinio vaizdo sudarymo proceso apibendrinamąją ataskaitą.

Kitas svarbus pirmininkaujančios valstybės narės prioritetas – Europos uostų aljansas. Aljansas, kurį 2024 m. sausio 24 d. įsteigė pirmininkaujanti valstybė narė ir Komisija, grindžiamas trimis ramsčiais: muitinių bendruomenės sutelkimu, viešojo ir privačiojo sektorių kovos su narkotikų kontrabanda bei nusikaltėlių įsiskverbimu partnerystės sukūrimu ir uostuose vykdomu teisėsaugos operacijų stiprinimu.

• ES kovos su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu veiksmų gairės, Europos Komisija, 2023 m. spalio 18 d.

Migracijos išorės aspektas

Ministrai aptarė strateginių partnerysčių su neteisėtos migracijos kilmės ir neteisėtos tranzitinės migracijos šalimis dabartinę padėtį ir tolesnį plėtojimą. 2023 m. liepos mėn. ES sudarė susitarimo memorandumą su Tunisu, į kurį įtrauktas svarbus migracijos ramstis. Dabar ES derasi dėl visapusiškų partnerysčių su Egiptu ir Mauritanija, kuriose migracija, be kita ko, yra viena iš prioritetinių bendradarbiavimo sričių.

Taryboje taip pat pasikeista nuomonėmis dėl ES veiksmų plano dėl rytinės Viduržemio jūros regiono dalies migracijos maršruto. Ministrai aptarė, kaip geriausiai valdyti šiuos srautus, nes tai yra maršrutas, kuriuo daug neteisėtų migrantų nuvyksta į ES.

Sudarius paktą, ES ėmėsi veiksmų, kad sumažintų ir suvaldytų migracijos spaudimą. Be to, ES toliau bendradarbiaus su trečiosiomis valstybėmis, kad užkirstų kelią žmonėms leistis į pavojingas keliones arba tapti neteisėto migrantų gabenimo aukomis. Valstybės sekretorė, atsakinga už prieglobstį ir migraciją, Nicole de Moor

• ES migracijos ir prieglobsčio politika (bendra informacija)

ES vidaus saugumas

Pietų metu ministrai aptarė Rusijos agresijos karo poveikį ES vidaus saugumui ir padėtį Artimuosiuose Rytuose.

Ministrai įvertino priemones ir įrankius reaguoti į dėl šių konfliktų kylančią riziką ES vidaus saugumui. Jie sutarė išlikti budrūs ir veikti išvien, kad sušvelnintų padarinius ES vidaus saugumui.

Dėl Artimųjų Rytų konflikto internetinio aspekto, visų pirma internete skleidžiamos dezinformacijos ir neapykantos, kyla poliarizacijos didėjimo ir ekstremizmo kurstymo ES pavojus. Atsižvelgdami į tai, ministrai ypatingą dėmesį skyrė tam, kad kovojant su neteisėtu turiniu internete reikia visapusiškai įgyvendinti ES teisinę sistemą, visų pirma Reglamentą dėl teroristinio turinio internete ir Skaitmeninių paslaugų aktą, ir ja naudotis.

Vaizdo konferencijos būdu posėdyje dalyvavo Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko.

Kova su seksualine prievarta prieš vaikus internete

Pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus apie dviejų teisės aktų pasiūlymų dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus dabartinę padėtį. Vienu pasiūlymu, dėl kurio Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė politinį susitarimą 2024 m. vasario 15 d., iki 2026 m. balandžio 3 d. pratęsiama nuo duomenų apsaugos taisyklių nukrypti leidžianti nuostata, taikoma elektroninių ryšių sektoriuose, pagal kurią interneto bendrovėms leidžiama teikiant paslaugas nustatyti seksualinę prievartą prieš vaikus internete, pranešti apie ją ir pašalinti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą.

Pagal antrąjį siūlomą ES teisės aktą, kurį vis dar nagrinėja ES teisės aktų leidėjai, interneto bendrovės privalės įspėti valdžios institucijas apie seksualinės prievartos prieš vaikus internete medžiagą jų platformose. Pirmininkaujanti Belgija patvirtino esanti pasirengusi iki pirmininkavimo pabaigos birželio mėn. susitarti dėl Tarybos pozicijos dėl šio ilgalaikio reglamento.

• Seksualinės prievartos prieš vaikus internete prevencija (bendra informacija)

Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat informavo delegacijas apie kitus teisėkūros procedūra priimamus dokumentus, kurie priklauso vidaus reikalų ministrų kompetencijai.

• Belgijos pirmininkavimo laikotarpio pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų apžvalga, 2024 m. vasario 28 d.

  Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):

  EN

Šengeno erdvė

Ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl 2024 m. vasario mėn. užbaigto Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų (FRONTEX) reglamento vertinimo. Šis vertinimas, pirmasis po to, kai 2019 m. buvo priimtas naujasis reglamentas, baigiamas teigiamomis išvadomis ir jame nurodoma keletas iššūkių, susijusių su organizaciniais, techniniais ir veiklos trūkumais.

• Nepaisant tam tikrų trūkumų, pirmasis FRONTEX reglamento vertinimas yra teigiamas, Europos Komisija, 2024 m. vasario 5 d.

Komisija, atstovaujama Komisijos narės Ylvos Johansson, pristatė Šengeno barometrą+, pagrindinę priemonę, kuria stebimas Šengeno erdvės veikimas, pateikdama sutartų politinių prioritetų įgyvendinimo apžvalgą, taip pat nurodydama riziką ir pažeidžiamumą, kurie kelia grėsmę gerai veikiančiai laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei be vidaus sienų.

• Šengeno erdvės paaiškinimas (bendra informacija)

Ministrai susipažino su dabartine padėtimi, susijusia su ES informacinių sistemų migracijos, saugumo ir teisingumo srityje sąveikumu.

Nors šios informacinės sistemos, įskaitant Šengeno informacinę sistemą, pirštų atspaudų duomenų bazę EURODAC ir internetinę kelionių leidimų sistemą ETIAS, šiuo metu nėra tarpusavyje susietos, ES diegia naują sąveikumo architektūrą, kuri suteiks bendrą paieškos sąsają.

Pagal tvarkaraštį, dėl kurio susitarta 2023 m. spalio mėn., naujoji sienų valdymo sistema (atvykimo ir išvykimo sistema) pradės veikti šių metų rudenį, o po šešių mėnesių 2025 m.  pradės veikti Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS).

• IT sistemos siekiant kovoti su nusikalstamumu ir apsaugoti ES sienas (bendra informacija)

Kiti klausimai

Pirmininkaujanti valstybė narė pateikė informacijos apie 24-ąjį ES ir CELAC koordinavimo ir bendradarbiavimo kovos su narkotikais srityje mechanizmo aukšto lygio susitikimą, įvykusį 2024 m. vasario 22 d. La Pase (Bolivija).

Slovėnija pristatė gruodžio 11–12 d. pirmininkaujant Slovėnijai įvykusios Zalcburgo forumo (Vidurio Europos saugumo partnerystės) ministrų konferencijos rezultatus.

Suomija informavo delegacijas apie neoficialų dokumentą dėl ES pasirengimo krizėms strategijos.